ISM VADYBOS IR EKONOMIKOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS BAKALAURO STUDIJOS

IV kurso student÷ Ieva Šaltupyt÷ ................... 2011 05 10

(parašas)

LIETUVOS KOMERCINIŲ BANKŲ KONCENTRACIJOS ĮTAKOS BANKŲ SISTEMOS STABILUMUI VERTINIMAS BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadov÷ JulitaVaranauskien÷

VILNIUS, 2011

SANTRAUKA Šaltupyt÷, I., Lietuvos komercinių bankų koncentracijos įtakos bankų sistemos stabilumui vertinimas [Rankraštis]: Bakalauro baigiamasis darbas: Ekonomika. Vilnius, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, 2011. Lietuvos finansų sektoriuje vyrauja bankai, kurių veiklos efektyvumas ir stabilumas lemia visos šalies finansinę ir ekonominę pad÷tį. Tod÷l yra svarbu žinoti ir suprasti, kokie veiksniai ir kaip įtakoja bankų sistemos stabilumą. Darbe apžvelgiami finansiniai stabilumo indikatoriai, kurie yra plačiai aprašomi ir analizuojami. Tačiau įžvelgiama dar viena bankų sistemos charakteristika – didel÷ bankų koncentracija, apie kurią yra užsimenama mokslin÷je literatūroje ir Lietuvos banko rengiamose Finansinio stabilumo apžvalgose, tačiau n÷ra analizuojama jos įtaką bankų sistemos stabilumui. Taigi, identifikavus šią problemą parašytas šis darbas, kurio tikslas - įvertinti Lietuvos komercinių bankų koncentraciją ir jos įtaką bankų sistemos stabilumui. Išsikeltam tikslui pasiekti atlikta koncentracijos bankiniame sektoriuje ir bankų sistemos stabilumo tarpusavio ryšių teorin÷ analiz÷, kurios metu išskirti trys požiūriai: „koncentracijos – stabilumo požiūris“, „koncentracijos – pažeidžiamumo požiūris“ ir trečiasis požiūris, paremtas nuostata, kad toks ryšys neegzistuoja arba jo egzistavimui aptikti reikalinga sukurti naujus modelius. Apskaičiuota ir įvertinta Lietuvos bankų koncentracijos ir stabilumo situacija ir raida 2000 – 2010 m. laikotarpiu, kuris pasižymi aukštu koncentracijos laipsniu Lietuvos bankų sektoriuje. Tačiau pastebima koncentracijos maž÷jimo tendencija, d÷l mažesniųjų šalies bankų geb÷jimo atlaikyti didžiųjų bankų konkurencinį spaudimą vis atimant dalį rinkos iš jų. Naudojant koreliacinę ir regresinę analizes nustatyta Lietuvos komercinių bankų koncentracijos įtaka bankų sistemos stabilumui – did÷jant Lietuvos bankų koncentracijai šalies bankų sistemos stabilumas taip pat did÷ja, kas paremia „koncentracijos – stabilumo požiūrio“ šalininkų nuomonę. Šiuo darbu atkreipiamas d÷mesys į bankų koncentraciją, kaip svarbų kintamąjį vertinant bankų sistemos stabilumą, ir pad÷tas pagrindas tolimesniems tyrin÷jimams bei geresnio modelio sukūrimui, kuris galbūt dar geriau atspind÷tų bankų koncentracijos įtaką bankų, o kartu ir visos finansų sistemos stabilumui bei šalies ekonomikai. Raktiniai žodžiai: koncentracija, bankų sistema, stabilumas, Herfindahl-Hirschman indeksas, regresin÷ analiz÷.

SUMMARY Šaltupyt÷, I., Assessment of Lithuanian commercial banks' concentration influence on the stability of banking system [Manuscript]: Bachelor thesis: Economics. Vilnius, ISM University of Management and Economics, 2010. Lithuanian finance sector is dominated by banks, which efficiency and stability determine the overall country’s financial and economic situation. It is therefore important to know and understand what factors and how influence the stability of the banking system. This thesis gives an overview of financial stability indicators, which are widely described and analyzed. However, we can observe another characteristic of the banking system - a large concentration of banks, which is mentioned in the literature and the Financial Stability Review organized by Central Bank of Lithuania, but there is no analysis about its impact on the stability of the banking system. Thus, after the identification of this problem, this thesis is written on the aim to assess the concentration of commercial banks in Lithuania and identify its impact on the stability of the banking system. In order to achieve this goal, theoretical analysis about relationship between concentration in the banking system and its’ stability was made, which highlighted three approaches: a "concentration - stability, "concentration – fragility" and the third approach, based on the assumption that such a relationship does not exist or a new model should be developed in order to detect such relationship. The situation and developments of bank concentration and banking system stability in Lithuania during the period 2000 - 2010 was measured and analyzed. Bank sector is characterized as a highly concentrated during the analyzed period, but a slow downward trend was identified, which means that smaller banks in Lithuania are able to withstand big banks’ competitive pressure and take away a part of their market share. Using correlation and regression analysis the impact of Lithuanian commercial banks' concentration on the stability of the banking system was determined - increased concentration increases the stability of banking system, which supports the “concentration – stability” view. This thesis draws attention on bank concentration as an important variable in assessing the stability of the banking system, and paves the way for further exploration and creation of a better model, which perhaps would even better reflect the bank concentration affect on banking and thus the overall financial system stability and the country's economy. Keywords: concentration, banking system stability, Herfindahl - Hirschman index, regression analysis.

TURINYS SANTRAUKA ...........................................................................................................................................2 SUMMARY ...............................................................................................................................................3 TURINYS ..................................................................................................................................................4 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ..........................................................................................................................5 LENTELIŲ SĄRAŠAS .............................................................................................................................6 ĮVADAS ....................................................................................................................................................7 1. SITUACIJOS LIETUVOS BANKŲ SISTEMOJE ANALIZö..........................................................9 1.1. Lietuvos bankų sektoriaus raidos apžvalga.........................................................................................9 1.1.1. Trumpa Lietuvos bankininkyst÷s istorija nuo nepriklausomyb÷s atkūrimo ....................................9 1.1.2. Užsienio investicijos Lietuvos bankiniame sektoriuje ...................................................................10 1.2. Bankų sistemos stabilumas ir jo svarba šalies ekonomikai ..............................................................12 1.3. Bankų sistemos stabilumo rodiklių apžvalga ....................................................................................13 1.3.1. Kapitalas ir likvidumas ..................................................................................................................13 1.3.2. Turtas ir jo kokyb÷ .........................................................................................................................14 1.3.3. Pajamos, pelningumas ir efektyvumas ...........................................................................................15 1.4. Koncentracijos bankiniame sektoriuje situacijos analiz÷ .................................................................16 2. BANKŲ KONCENTRACIJOS ĮTAKOS BANKŲ SISTEMOS STABILUMUI TEORINIŲ IR EMPIRINIŲ TYRIMŲ APŽVALGA.................................................................................................21 2.1. Koncentracija ....................................................................................................................................21 2.1.1. Koncentracijos sąvoka ...................................................................................................................21 2.1.2. Koncentracijos priežastys ir pasekm÷s ..........................................................................................22 2.1.3. Rinkos koncentracijos ir konkurencijos tarpusavio ryšys ..............................................................23 2.1.4. Rinkos koncentracijos apskaičiavimo metodai ..............................................................................23 2.2. Bankų sektoriaus stabilumas .............................................................................................................25 2.2.1. Bankų sektoriaus stabilumo vertinimo rodiklis .............................................................................25 2.3. Koncentracijos ir bankų sistemos stabilumo tarpusavio ryšių teorin÷ apžvalga..............................25 2.3.1. Koncentracijos – stabilumo požiūris .............................................................................................26 2.3.2. Koncentracijos – pažeidžiamumo požiūris ....................................................................................27 2.4. Tyrimo metodikos aprašymas ...........................................................................................................28 2.4.1. Modelio specifikacija .....................................................................................................................29 3. DARBO TYRIMO REZULTATAI .....................................................................................................31 3.1. Aprašomoji statistika ........................................................................................................................31 3.1.1. Lietuvos komercinių bankų koncentracija .....................................................................................31 3.1.2. Bankų sektoriaus stabilumas ..........................................................................................................32 3.2. Koreliacin÷ analiz÷............................................................................................................................33 3.3. Regresin÷ analiz÷ ..............................................................................................................................34 IŠVADOS ................................................................................................................................................38 LITERATŪRA ........................................................................................................................................40

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 paveikslas. Bankų skaičiaus Lietuvoje kitimas

10

2 paveikslas. Komercinių bankų akcinio kapitalo struktūra nuosavyb÷s formomis, proc.

11

3 paveikslas. Komercinių bankų pasiskirstymas pagal turto dydį, proc.

11

4 paveikslas. Realaus BVP metinis pokytis, proc. ir bankų sektoriaus pelnas (nuostolis), 12 mln. LT 5 paveikslas. Bankų sistemos kapitalo pakankamumas, proc. 13 6 paveikslas. Bankų turtas

14

7 paveikslas. Bankų neveiksnios paskolos, proc.

15

8 paveikslas. Realioji palūkanų marža, proc

16

9 paveikslas. Bankų rinkos dalys pagal turto dalį, proc.

17

10 paveikslas. Bankų rinkos dalys pagal išduotas paskolas, proc.

18

11 paveikslas. Bankų rinkos dalys pagal ind÷lius, proc

19

12 paveikslas. Bankų rinkos dalys pagal klientų skaičių, proc

19

13 paveikslas. Lietuvos komercinių bankų koncentracija 2000 – 2010 m. laikotarpiu

31

14 paveikslas. Lietuvos komercinių bankų stabilumo Z rodiklis 2000 – 2010 m. laikotarpiu32

LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentel÷. CR3 ir HHI aprašomosios statistikos rezultatai

31

2 lentel÷. Z rodiklio aprašomosios statistikos rezultatai

32

3 lentel÷. Koreliacijos matrica (5% critical value (two-tailed) = 0,6021 for n = 11)

33

4 lentel÷. Regresinis modelis Nr. 1

34

5 lentel÷. VIF testas Nr. 1

35

6 lentel÷. Regresinis modelis Nr. 2

35

7 lentel÷. VIF testas Nr. 2

36

8 lentel÷. Regresinis modelis Nr. 3

36

9 lentel÷. VIF testas Nr. 3

37

ĮVADAS Temos aktualumas. Viena iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos grandžių - finansų sektorius, o ypač jame didžiausią ir svarbiausią vietą užimantys komerciniai bankai. Jie atlieka svarbų finansinio tarpininko tarp skolintojų ir skolininkų vaidmenį, teikdami finansinius resursus kitoms ūkio šakoms, taip prisid÷dami prie šalies produkcijos ir ekonominio vystymosi skatinimo. Bankų sistemos ir jos stabilumo svarba pasireiškia dar ir per tai, kad esant bet kokiems sistemos nestabilumo atvejams did÷ja ir visos šalies ekonomin÷s ar finansin÷s kriz÷s gr÷sm÷. Taigi, stabilūs ir efektyviai veikiantys bankai yra pagrindas šalies ekonomikos vystymuisi. Bankai, taip pat kaip ir bet kokios kitos verslo šakos atstovai, siekia kuo efektyvesnio išteklių valdymo, maksimalios naudos ir konkurencinio pranašumo. Šie siekiai įtakoja įvairius integracijos procesus, kurie padeda užimti didesnę rinkos dalį. Lietuvos bankų sistemoje vyrauja kelios didžiosios užsienio bankų valdomos kredito įstaigos. Tokia situacija įtakoja bankų konkurencinę aplinką ir tik÷tina, kad taip pat daro įtaką bankų veiklai ir bendram šalies bankų sistemos stabilumui. Lietuvoje bankų koncentracijai ir jos įtakos bankų sistemos stabilumui vertinimui skiriama per mažai d÷mesio - valstyb÷s mastu nevedama statistika apie pasiektą rinkų koncentracijos laipsnį, trūksta informacijos, tyrimų apie šio reiškinio pasekmes. Kitose šalyse bankų koncentracija sukelia daugiau diskusijų, vyrauja kontrastingos mokslininkų bei tyrin÷tojų nuomon÷s apie koncentracijos bankiniame sektoriuje įtaką bankų sistemos stabilumui. Be to, yra ir nuomon÷s apie tokio ryšio nebuvimą šalininkų. Tai skatina giliau panagrin÷ti šią temą teoriniame lygmenyje ir įvertinti Lietuvos pavyzdžiu. Šiame darbe, remiantis dviem bankų koncentracijos kiekybinio vertinimo būdais, nustatoma koncentracija bankų sektoriuje, vertinama jos raida analizuojamu laikotarpiu. Remiantis kitose šalyse atliktais tyrimais ir jiems atlikti naudotais metodais bei modeliais, apskaičiuotas bendras bankų sistemos stabilumo rodiklis. Koreliacin÷s ir regresin÷s analiz÷s metodais analizuojamas koncentracijos ir stabilumo rodiklių tarpusavio ryšys ir bankų koncentracijos pokyčių įtaka bankų sistemos stabilumui. Nagrin÷jama problema. Kokią įtaką daro didel÷ Lietuvos komercinių bankų koncentracija bankų sistemos stabilumui? Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos komercinių bankų koncentraciją ir jos įtaką bankų sistemos stabilumui.

Darbo uždaviniai: Remiantis finansinio stabilumo indikatoriais atlikti Lietuvos bankų sistemos stabilumo vertinimą ir apžvelgti Lietuvos bankų sektoriaus dalyvių užimamas rinkos dalis; • Atlikti koncentracijos bankiniame sektoriuje ir bankų sistemos stabilumo tarpusavio ryšių teorinę analizę; • Naudojantis aprašytais metodais įvertinti Lietuvos bankų koncentracijos ir stabilumo raidą; • Naudojantis koreliacine ir regresine analiz÷mis nustatyti Lietuvos komercinių bankų koncentracijos daromą įtaką bankų sistemos stabilumui. Tyrimo metodai: mokslin÷s literatūros, publicistinių straipsnių, monografijų palyginamoji analiz÷ ir sisteminimas, statistinių duomenų analiz÷, koreliacin÷ ir regresin÷ analiz÷s. •

Praktin÷ darbo vert÷. Komercinių bankų Lietuvoje koncentracijos ir jos įtakos bankų sistemos stabilumui vertinimas tur÷tų būti aktuali tema visiems finansų rinkos dalyviams – tiek bankų sektoriaus atstovams, tiek kitoms finansiniu arba piniginiu tarpininkavimu ir pagalbine finansine veikla užsiimančioms įmon÷ms, bei jų paslaugų ir produktų vartotojams. Šis darbas priemon÷, padedanti suprasti bankiniame sektoriuje vykstančius koncentracijos procesus ir jų daromą įtaką bankų sistemos stabilumui.

1. SITUACIJOS LIETUVOS BANKŲ SISTEMOJE ANALIZö 1.1.

Lietuvos bankų sektoriaus raidos apžvalga

Lietuvos finansų sektorius apima visas įmones, kurios atlieka finansinį arba piniginį tarpininkavimą ir užsiima pagalbine finansine veikla - Lietuvos bankas, kitos pinigų finansin÷s institucijos, kiti finansiniai tarpininkai, finansin÷s pagalbin÷s įmon÷s, draudimo korporacijos ir pensijų fondai (Lietuvos bankas (toliau – LB)). Pinigų finansin÷ms institucijoms priskiriami komerciniai bankai, taip pat užsienio bankų filialai Lietuvoje, centrin÷ kredito unija ir kitos kredito unijos bei pinigų rinkos fondai. Remiantis Lietuvos banko internetiniame puslapyje skelbiamais duomenimis: „2011 metų sausio 1 d. Lietuvoje veik÷ 9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai ir 13 užsienio bankų padalinių: 11 filialų ir 2 užsienio bankų atstovyb÷s. Lietuvoje taip pat veik÷ 68 kredito unijos ir Lietuvos centrin÷ kredito unija“. Šiame darbe analizuojamas tik bankų sektorius, kuris pagal valdomą turtą finansų sektoriaus struktūroje užima didžiausią ir reikšmingiausią dalį – net 82,72 proc. viso finansų sektoriui priklausančio turto. Lietuvos bankų ir užsienio bankų filialų valdomo turto dalis finansų sistemos struktūroje b÷gant laikui kinta, o paskutiniu metu pastebimas net jos maž÷jimas, tačiau tendencija išlieka ta pati - Lietuvos finansų sistema yra paremta bankais, kurių veikla ir jos rezultatai labiausiai įtakoja visą finansų sektorių, jo funkcionalumą, efektyvumą ir stabilumą.

1.1.1. Trumpa Lietuvos bankininkyst÷s istorija nuo nepriklausomyb÷s atkūrimo Po nepriklausomyb÷s atkūrimo, prasid÷jus buvusios tarybin÷s ekonomikos ir teisin÷s baz÷s liberalizacijai, įsivyravo laisva pinigų ir finansų politika. Pagal Ramoną (2002), nepriklausomoje Lietuvoje bankų sistemos raida prasid÷jo pertvarkant sovietinius bankus arba steigiant naujus privačius komercinius bankus. Jų skaičius sparčiai augo (žr. 1 paveikslą) d÷l steigimo kontrol÷s stokos ir palankių sąlygų verslui, kadangi aukštas infliacijos lygis ir su tuo susijusios didel÷s palūkanų normos žad÷jo didelį pelną trumpu laikotarpiu, kurio būtent ir siek÷ dauguma bankų Lietuvos bankininkyst÷s kūrimosi ir pradin÷s veiklos etape. Didelę įtaką bankų veiklai dar÷ jų savininkai, bankų veiklos rizika buvo menkai ribojama ir valdoma d÷l normatyvinio reguliavimo stokos.

1 paveikslas. Bankų skaičiaus Lietuvoje kitimas 30 25 20

Bankų iš viso

15

Bankai, išskyrus užsienio bankų filialus Užsienio bankų filialai

10 5 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

0

Šaltinis: Lietuvos bankas. 1993 m. Lietuvoje veik÷ net 28 bankai. Šalies makroekonominiai pokyčiai, per didel÷ bankų prisiimama rizika, kartu su vis tobul÷jančia bankų priežiūra ir jiems keliamais reikalavimais, nul÷m÷ bankų pasitraukimą iš rinkos – bankų skaičius Lietuvoje prad÷jo ženkliai maž÷ti nuo 1994 m. 1995 m., sustabdžius dviejų didelių bankų veiklą d÷l reikalavimų ir normatyvų nevykdymo, krito gyventojų pasitik÷jimas bankų sistema – pagal Ramoną (2002), „laikotarpiu nuo 1995 m. gruodžio m÷n. iki 1996 m. sausio m÷n. iš bankų buvo atsiimta apie 25 procentai gyventojų ind÷lių“. Po šių įvykių dar labiau buvo griežtinami banko veiklos riziką ribojantys normatyvai, bankų priežiūra prad÷ta vykdyti remiantis tarptautine praktika, tod÷l šalies bankų sistema tapo skaidresn÷, kas buvo viena iš užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvos bankų rinką priežasčių.

1.1.2. Užsienio investicijos Lietuvos bankiniame sektoriuje Viena iš reikšmingesnių pirmųjų užsienio kapitalo investicijų į Lietuvos bankininkystę buvo 1998 m. Švedijos SEB ir Vilniaus bankui pasirašius strateginio bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią SEB ketino tapti pagrindiniu Vilniaus banko akcininku ir 2000 m. juo tapo. Tais pačiais metais Lietuvoje savo veiklą prad÷jo Švedijos Nordea. 2001 m. Estijos Hansabank privatizavo Lietuvos taupomąjį banką, o 2005 m. Hansabank grup÷s akcijos buvo perleistos Švedijos Swedbank. Dar viena didel÷ užsienio investicija bankiniame sektoriuje buvo 2002 m. Vokietijos bankui NORD/LB įsigijus Lietuvos žem÷s ūkio banką ir 2006 m. šio banko tapimas DnB NORD Norvegijos bankų grup÷s nariu. Tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvos bankų sektorių atsiradimas ir did÷jimas įtakojo bankų sektoriaus struktūrinius pasikeitimus ir pl÷trą. Sparčiai augo bankų akciniai kapitalai, kurių sud÷tyje nuo 2000 – 2001m. iki dabar dominuoja užsienio investuotojų kapitalas (žr. 2

paveikslą). Atitinkamai did÷jo ir bankų turtas, bei didesnį turtą turinčių bankų dalis (žr. 3 paveikslą). 2 paveikslas. Komercinių bankų akcinio kapitalo struktūra nuosavyb÷s formomis, proc. 120,00% 100,00% 80,00% 60,00%

Užsienio investuotojai

40,00%

Fiziniai ir juridiniai asmenys

20,00%

LR Vyriausyb÷ ir valstyb÷s įmon÷s

0,00% 1992 1993 1995 1997 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Šaltinis: Lietuvos bankas. 3 paveikslas. Komercinių bankų pasiskirstymas pagal turto dydį (mln. LT), proc. 90,00% 80,00% 70,00% 60,00%

≥1000

50,00%

500-1000

40,00%

200-500

30,00%

100-200

20,00%

50-100

10,00%

iki 50

0,00% 1993 1995 1997 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

Šaltinis: Lietuvos bankas. Apibendrinant galima teigti, kad užsienio investuotojų at÷jimas į Lietuvos bankų sektorių atneš÷ ne tik kapitalo ar padidino sektoriaus dalyvių valdomą turtą, bet tuo pačiu buvo atsinešta ir bendra vadovavimo praktika, kuri palengvino finansų rinkų integraciją į vakarų pasaulį, kas sumažino bankų riziką ir priklausomybę nuo pokyčių Rusijos finansų rinkose. Be to, pakilo bankų patikimumo reitingai, pager÷jo rizikų valdymas, sustipr÷jo konkurencija, kas padidino ir viso bankų sektoriaus efektyvumą. Kita vertus, didel÷ užsienio kapitalo dalis atneš÷ ir galimas rizikas – tarptautin÷ integracija suk÷l÷ bankams naujus pavojus ir ypač padidino jų

priklausomybę nuo pad÷ties tarptautin÷se rinkose, taip pat nuo motininių bankų, iš kurių kilęs Lietuvoje veikiančių bankų kapitalas, finansin÷s pad÷ties, patiriamų sunkumų ar krizių.

1.2.

Bankų sistemos stabilumas ir jo svarba šalies ekonomikai

Remiantis Lietuvos ir Europos centrinių bankų (toliau – ECB), taip pat Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) išsakyta pozicija apie finansų sistemos stabilumą, jį būtų galima apibr÷žti, kaip sugeb÷jimą išvengti finansinių institucijų ir jų tarpininkavimo funkcijų žlugimo, atlaikant nepalankius vidaus ir išor÷s ekonomikos pokyčius, bei suvaldant iškylančias likvidumo, rinkos, operacines, kredito, sistemines ir kitas rizikas. Bankų sistemos nestabilumas gali neigiamai įtakoti jų pl÷trą, likvidumą, padidinti per didel÷s rizikos prisi÷mimą, kas gali privesti prie bankų ir visos šalies finansų kriz÷s. Bankų sistemos funkcionalumas yra glaudžiai susijęs su šalies ekonominiu augimu – augant šalies ekonomikai ir šaliai tampant turtingesne, bankinio sektoriaus dydis, aktyvumas ir efektyvumas taip pat did÷ja (Lakštutien÷, Vasiliauskait÷, Leitonien÷, 2006), o šaliai patiriant ekonominių sunkumų, tai gali dar skaudžiau atsiliepti bankų sistemos veiklos rezultatams (žr. 4 paveikslą). Tuo pačiu egzistuoja ir atvirkštinis ryšys – bankų sektoriaus funkcionalumas daro įtaką kitiems šalies ūkio sektoriams, gyventojams, o kartu ir visai ekonomikai per finansinio tarpininkavimo paslaugų teikimą ir jo apmokestinimą. 4 paveikslas. Realaus BVP metinis pokytis, proc. ir bankų sektoriaus pelnas (nuostolis) mln. LT 1500

15 10

500 5

0 -500

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

-1000 -1500

0 -5

BVP

Pelnas (nuostolis)

1000

-10

-2000 -2500

-15

-3000

-20

Bankų pelnas (nuostolis) Realaus BVP metinis pokytis, proc.

Šaltinis: Lietuvos bankas, Lietuvos Statistikos departamentas. Kadangi šalies ekonomikos nestabilumas pasireiškia per didelę bei svyruojančią infliaciją, ekonomikos pakilimus ir nuosmukius, valiutos kurso nestabilumą ir panašius veiksnius, tai remiantis anksčiau padaryta prielaida ir grafiniu duomenų atvaizdavimu apie bankų

sistemos ir šalies ekonomikos tarpusavio priklausomybę, šie faktoriai taip pat neigiamai veikia bankų veiklą ir rezultatus. Taip atsitinka d÷l to, kad ekonominio pakilimo metu bankai dažniausiai suteikia daug paskolų, tik÷damiesi, kad toks ekonominis pakilimas išliks ir ateityje. Tačiau, prasid÷jus šalies ekonominio pakilimo l÷t÷jimui ar net nuosmukiui, bankai nepaj÷gia susigrąžinti išduotų paskolų ir susiduria su finansin÷mis stabilumo problemomis. Nors pastaruoju metu Lietuvos bankų ir visam finansų sektoriaus stipr÷jimui sąlygos buvo ne itin palankios, tačiau remiantis dabar vykstančiais procesais - nuo 2009 m. IV - 2010 m. I ketvirčių BVP augimo tempas v÷l prad÷jo did÷ti - galima prognozuoti geresnę šalies ūkio perspektyvą, kuri yra itin svarbi analizuojamo sektoriaus augimui, vystymuisi, o tuo pačiu ir stabilumui.

1.3.

Bankų sistemos stabilumo rodiklių apžvalga

Šioje darbo dalyje remiamasi Lietuvos banko Ekonomikos departamento parengta Finansinio stabilumo apžvalga (2010) ir kai kurių joje pateiktų pagrindinių finansinio stabilumo indikatorių statistika.

1.3.1. Kapitalas ir likvidumas Kaip jau buvo min÷ta anksčiau, d÷l užsienio investicijų Lietuvos bankų sektoriuje padid÷jo kapitalo ir turto apimtys, kas teigiamai paveik÷ bankų sistemos stabilumą - bankai analizuojamu laikotarpiu vykd÷ vieną iš svarbiausių bankų veiklos riziką ribojančių normatyvų kapitalo pakankamumą (žr. 5 paveikslą). 5 paveikslas. Bankų sistemos kapitalo pakankamumas, proc. 18 16 14

Kapitalo pakankamumas

12 10

Kapitalo pakankamumo normatyvas

8 6 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Šaltinis: Lietuvos bankas. Did÷jantis kapitalo pakankamumo rodiklis parodo bankų kapitalo baz÷s stipr÷jimą ir valdomo finansinio turto rizikos maž÷jimą. Kapitalo pakankamumo normatyvo atitikimas, o ypač jo viršijimas, yra teigiamas veiksnys, padedantis užtikrinti bankų sistemos stabilumą ir

atsparumą nepalankiems makroekonominiams aplinkos pokyčiams, taip pat suteikiantis galimybes padengti papildomus nenumatytus kredito nuostolius sukauptomis atsargomis. Taip pat kaip kapitalo pakankamumo, taip ir likvidumo normatyvo - banko likvidžiojo turto ir einamųjų įsipareigojimų santykis negali būti mažesnis negu 30 proc. (LB) - Lietuvos bankai visu analizuojamu laikotarpiu laik÷si ir laikosi iki šiol, net viršydami jį 10 – 20 proc., kas leidžia daryti išvadą, kad „daugelis bankų laiko pakankamas likvidaus turto atsargas, reikalingas einamiesiems įsipareigojimams vykdyti, ir yra paj÷gūs absorbuoti labai didelius likvidumo šokus“ (LB), pasireiškiančius per netik÷tus ir didel÷s apimties bankų finansinių išteklių sumaž÷jimus, pavyzdžiui: prasid÷jus staigiam ir didel÷s apimties klientų ind÷lių sumaž÷jimui. Šias problemas padeda išspręsti greitai ir be didelio nuostolio parduodamos turimos likvidaus turto atsargas, kurių pagrindą sudaro: pinigai, vertybiniai popieriai, l÷šos centriniuose ir kituose bankuose, sukauptos pajamos iki kurių gavimo datos liko ne daugiau negu m÷nuo ir kt. (Lietuvos banko valdybos nutarimas „D÷l likvidumo normatyvo skaičiavimo taisyklių“, 2004)

1.3.2. Turtas ir jo kokyb÷ Lietuvos bankinis sektorius, pagal valdomo turto kiekį, intensyviai augo iki 2005 m. (žr. 6 paveikslą). V÷liau augimo tempas l÷t÷jo, kol 2009 m. turto pokytis buvo neigiamas. Finansinio stabilumo apžvalgoje (LB, 2010) tokios situacijos priežastimi įvardijamas paskolų išdavimo nefinansin÷ms įmon÷ms apimčių sumaž÷jimas, kuriam įtakos tur÷jo d÷l ekonominio nuosmukio sumaž÷ję namų ūkių ir įmonių skolinimosi poreikiai bei atsargesn÷ bankų paskolų dalinimo politika. 6 paveikslas. Bankų turtas 100000

60 50

80000

40

60000

30

40000

20 10

20000

0

0

Turtas, mln. Lt Turto pokytis per metus, proc.

-10 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Šaltinis: Lietuvos bankas. Kadangi didžiąją bankų valdomo turto dalį sudaro bankų suteiktos paskolos, tai tiek visos bankų sistemos, tiek individualaus banko stabilumui didelę įtaką daro bankų turto kokyb÷, kurią atspindi neveiksnių paskolų ir visų paskolų santykis (žr. 7 paveikslą). Grafike atsispindi linijin÷s

diagramos trūkis d÷l to, kad „neveiksniomis paskolomis iki 2008 m. buvo laikomos visos paskolos, pradelstos daugiau nei 60 dienų, o 2008 m. viduryje neveiksnių paskolų apibr÷žimas buvo pakeistas ir dabar neveiksnios paskolos yra tos paskolos, kurios uždelstos grąžinti ilgiau kaip 60 dienų, tačiau nenuvert÷jusios, ir nuvert÷jusios paskolos“ (LB). D÷l pasikeitusio apibr÷žimo ir skaičiavimo metodikos, negalima adekvačiai vertinti šio rodiklio kitimo analizuojamu laikotarpiu. 7 paveikslas. Bankų neveiksnios paskolos, proc. 30 25 20 15 10 5 0 -5

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

2008 2009 2010

Šaltinis: Lietuvos bankas. Paskolų portfelio kokybę ir patiriamus nuostolius d÷l paskolų vert÷s sumaž÷jimo lemia šalies ekonomikos raida ir skolininkų finansin÷ būkl÷ (LB). Did÷janti neveiksnių paskolų dalis bankų sistemos paskolų portfelyje, kas paskutiniais metais pastebima Lietuvos bankų sektoriuje, daro neigiamą poveikį bendram sektoriaus stabilumui, nes kuo didesn÷ jų dalis, tuo daugiau finansinių sunkumų patiria bankai, kas atsiliepia bendram bankų sistemos stabilumui.

1.3.3. Pajamos, pelningumas ir efektyvumas Bankų veiklos pelningumas ir efektyvumas, kuriuos geriausiai atspindi akcininkų nuosavyb÷s grąža, turto grąža ir grynųjų palūkanų pajamų marža, yra vienos svarbiausių prielaidų bankų sistemos stabilumui užtikrinti (LB). Pagrindiniai ir svarbiausi bankų pajamų ir pelno šaltiniai – grynosios palūkanų, paslaugų ir komisinių pajamos. Taip pat gaunamos pajamos iš prekybos vertybiniais popieriais, investicijų, operacijų užsienio valiuta ir parduodant finansinį ar nekilnojamą turtą. Tačiau šios pajamos yra mažiau reikšmingos d÷l to, kad jos yra trumpalaik÷s, sunkiai prognozuojamos. Bankų turto ir akcininkų nuosavyb÷s grąžos rodiklių reikšm÷s tiesiogiai priklauso nuo bankų veiklos pelningumo - kai bankų veikla yra pelninga, tai ir anksčiau įvardinti rodikliai yra

teigiami, kurie vis auga did÷jant bankų grynajam pelnui. Ir priešingai, kai bankų sektorius patiria nuostolius – tai atsispindi ir jo neigiamuose pelningumo rodikliuose. Realiosios palūkanų maržos augimas teigiamai veikia bankų pelningumą, tod÷l bankai yra suinteresuoti, kad šis rodiklis kiekvieno jų individualiai būtų kuo didesnis. Realioji palūkanų marža priklauso nuo konkurencin÷s aplinkos bankų sektoriuje ir atspindi dalyvių rinkos galią nustatant gaunamų palūkanų dydžius ir sugebant valdyti finansinio tarpininkavimo išlaidas, kas nulemia bendrą veiklos efektyvumą. Kuo didesn÷ bankų sistemos dalyvių rinkos galia, tuo jie labiau suinteresuoti gauti didesnius pelnus keliant išduodamų paskolų palūkanų normas ir mažinant už ind÷lius mokamas palūkanas – taip didinama realioji palūkanų marža ir pritraukiama daugiau pajamų ir pelno. Lietuvos bankų sektoriuje pastebima maž÷janti realiosios palūkanų maržos tendencija (žr. 8 paveikslą). 8 paveikslas. Realioji palūkanų marža, proc 6 5 4 3 2 1 0 2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Šaltinis: Lietuvos bankas. Maž÷janti realioji palūkanų marža atspindi tai, kad bendras Lietuvos bankų sistemos efektyvumas did÷ja d÷l did÷jančios konkurencijos, nes n÷ra manipuliuojama bankų turima rinkos galia, d÷l kurios gali nukent÷ti bankų teikiamų finansinių paslaugų vartotojų interesai per auštas paskolų palūkanų normas ir žemas ind÷lių palūkanas.

1.4. Koncentracijos bankiniame sektoriuje situacijos analiz÷ Pirmin÷ koncentracijos bankiniame sektoriuje situacijos analiz÷ atlikta remiantis Lietuvos bankų asociacijos internetiniame puslapyje skelbiama 2011 m. sausio m÷n. informacija apie šios asociacijos narius – didžiuosius komercinius bankus Lietuvoje. Analizei pasirinktos bankų užimamos rinkos dalys atskirai pagal turimo turto dydį (žr. 9 paveikslą), pagal išduotas paskolas (žr. 10 paveikslą), pagal ind÷lius (žr.11 paveikslą) ir pagal klientų skaičių (žr. 12 paveikslą).

9 paveikslas. Bankų rinkos dalys pagal turto dalį, proc. AS UniCredit Bank Lietuvos skyrius 1% AB Šiaulių bankas 3%

AB Ūkio bankas 6%

AB bankas „Snoras“ 10%

AB "Citadele" bankas 1% Danske Bank A/S Lietuvos filialas 6%

AB DnB NORD bankas 14%

„Swedbank“, AB 22%

AB SEB bankas 26%

Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 10%

UAB Medicinos bankas 1%

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija. Nuo 2001 m. Skandinavijos šalių kapitalas daro didelę įtaką Lietuvos bankiniam sektoriui. Didžiausi investuotojai į Lietuvos bankų sistemą yra Swedbank ir SEB bankų grup÷s. Jų valdomas turtas Lietuvoje sudaro net 48 proc. visos šalies bankų sistemos turto. Kiti svarbūs investuotojai yra norvegų kapitalo DnB NOR Bank ASA bankų grup÷, savo veiklą vykdanti per DnB NORD A/S banką bei Nordea ir Danske Bank bankų grup÷s. Bendrai Skandinavijos kapitalo bankų grup÷s 2011 m. sausio m÷n. vald÷ 78 proc. viso Lietuvos bankų sistemos turto.

10 paveikslas. Bankų rinkos dalys pagal išduotas paskolas, proc. AS UniCredit AB Ūkio bankas; AB bankas Bank Lietuvos 3,83% „Snoras“; 7,26% AB "Citadele" skyrius; 1,62% bankas; 1,19% AB Šiaulių Danske Bank bankas; 2,84% A/S Lietuvos filialas; 6,40% AB DnB NORD bankas; 16,24% „Swedbank“, AB20,41%

AB SEB bankas; 27,68%

Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; 11,66%

UAB Medicinos bankas; 0,87%

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija. Bankų išduodamų paskolų kiekis ir vert÷ priklauso ne vien nuo bendros šalies ir atskirai namų ūkių ar verslo finansin÷s pad÷ties, bet ir nuo kiekvieno banko vykdomos politikos, prisiimamų rizikų dydžio. Pagal išduotų paskolų portfelio dydį rinkoje didžiąją dalį užima tie patys Skandinavijos šalių bankai (žr. 10 paveisklą), kaip ir rinkos koncentracijos pagal turtą atveju, - Swedbank, SEB ir DnB NORD bankai. Nedaug nuo pastarojo banko pagal išduotų paskolų vertę atsilieka Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius. Ind÷lių prisitraukimą į banką lemia banko siūlomos palūkanos už juos. Šioje ind÷lių rinkoje (žr. 11 paveikslą) gan ženkliai išsiskiria bankas Snoras, kurio užimamos rinkos dalis pagal ind÷lius yra didžiausia palyginus su jo užimamomis rinkos dalimis pagal kitus požymius. Taigi, šioje srityje didžiąja rinkos dalimi dalinasi Swedbank, SEB ir bankas Snoras, užimdami net 63 proc. visos rinkos. Nors pagal ind÷lius bankas Snoras lenkia DnB NORD banką, tačiau ir pastarojo užimama rinkos dalis n÷ra menka – 10 proc. Ne smarkiai nuo jo atsilieka ir lietuviško kapitalo bankas – Ūkio bankas.

11 paveikslas. Bankų rinkos dalys pagal ind÷lius, proc AS UniCredit Bank Lietuvos AB Ūkio AB Šiaulių skyrius bankas bankas 1% 9% 4%

AB bankas „Snoras“ 14% AB "Citadele" bankas 1% Danske Bank A/S Lietuvos filialas 7%

AB „Swedbank“ 28%

AB DnB NORD bankas 10%

AB SEB bankas 21%

UAB Medicinos bankas 1% Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 4%

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija. 12 paveikslas. Bankų rinkos dalys pagal klientų skaičių, proc AB Šiaulių AB Ūkio bankas AB bankas „Snoras“ 4% bankas 8% AB "Citadele" 4% Bankas Danske Bank 2% A/S Lietuvos filialas 3% AB DnB NORD bankas 14% AB „Swedbank“ 36%

UAB Medicinos bankas 1%

AB SEB bankas 24%

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija.

Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 4%

Pagal klientų skaičių (žr. 12 paveisklą), net pusę rinkos apima Swedbank ir SEB bankas. Tai gali būti pagrįsta vartotojų nuomone, kad ir Lietuvos bankus gali ištikti kitose šalyse įvykusios bankų kriz÷s ir bankrotai, tod÷l po ekonominio sunkmečio žmon÷s dar labiau ÷m÷ pasitik÷ti didžiaisiais užsienio kapitalo bankais, nei smulkiaisiais lietuviško kapitalo. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad iš rinkos dalių pasiskirstymo pagal skirtingus požymius, matyti, kad beveik visur didžiąją dalį rinkos užima užsienio kapitalo bankai Swedbank, SEB ir AB DnB NORD bankai. Nedaug nuo pastarojo banko pagal išduotų paskolų vertę atsilieka Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, o pagal turimo turto dalį šis bankas stipriai konkuruoja su banku Snoras, kuris pagal klientų skaičių Lietuvoje netgi lenkia Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių. Taigi, galima daryti išvadą, kad bankų sektorius pasižymi aukštu koncentracijos laipsniu – 3 bankai (Swedbank, SEB bankas ir AB DnB NORD bankas) valdo 62 proc. viso bankų turto, jiems priklauso 74 proc. visų bankų klientų ir išduota 64,33 proc. visų rinkoje išduodamų paskolų. Nors šiame darbe analizuojami tik bankai, tačiau vert÷tų pamin÷ti dar ir tai, kad anksčiau išvardinti rinkos dalyviai yra finansinių grupių sudedamoji, žinoma- didžiausia, dalis. Kitos šių grupių dukterin÷s įmon÷s taip pat dominuoja ir kitose finansų sistemos dalyse. Taigi, išanalizavus bankų sistemos stabilumo rodiklių raidą ir interpretavus jų reikšmes galima teigti, kad bankų sistema yra gan stabili. Į šią stabilumo analizę nor÷tųsi įtraukti ir aiškiai matomos koncentracijos Lietuvos bankų sektoriuje rodiklius, tačiau trūksta tyrimu ir n÷ra vieningos nuomon÷s apie tai, ar šis faktorius įtakoja bankų sistemos stabilumą ir jei įtakoja, tai kaip - teigiamai ar neigiamai, bei kaip stipriai ir reikšmingai. Tod÷l toliau šiame darbe analizuojama bankų koncentracijos įtaka bankų sistemos stabilumui teoriniame lygmenyje, remiantis kitose šalyse atliktais tyrimais ir jų rezultatais.

2. BANKŲ KONCENTRACIJOS ĮTAKOS BANKŲ SISTEMOS STABILUMUI TEORINIŲ IR EMPIRINIŲ TYRIMŲ APŽVALGA 2.1. Koncentracija 2.1.1. Koncentracijos sąvoka Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos internetiniame puslapyje koncentracijos sąvoka apibūdinama kaip ūkio subjektų susijungimas arba kontrol÷s įgijimas kitame ūkio subjekte. Rimanto Stanikūno monografijoje „Konkurencijos politika: teorija ir praktika“ (2009 m.) aprašomi ūkio subjektų koncentracijos vykdymo būdai: Horizontalioji koncentracija – šios rūšies koncentracija vykdoma tarp toje pačioje rinkoje konkuruojančių ūkio subjektų; • Vertikalioji koncentracija – tarp skirtingose rinkose veikiančių ūkio subjektų; • Konglomeratin÷ koncentracija – tokia koncentracija, kurioje dalyvauja ūkio subjektai, tarpusavyje nesusiję ir nekonkuruojantys jokioje rinkoje. Lietuvos komerciniams bankams būdingi ir kiti koncentracijos būdai - užsienio filialų ar pavaldžių bendrovių steigimas, o dažniausiai pasitaikanti koncentracijos forma - horizontalioji koncentracija, kuri pasireiškia per: •

•

Teisinį bankų susijungimą – kai prie esamo banko prijungiamas kitas bankas;

•

Banko įsigijimą – kai du ar keli bankai susijungia į naują junginį;

•

Bankų kontrol÷s įsigijimą – kai kitam bankui perduodamas akcijų paketas leidžiantis daryti lemiamą įtaką įgyjamo banko veiklai.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos nutarimas „D÷l pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrin÷jimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo” (2000 m. balandžio 27 d. Nr. 45) apibr÷žia atvejus, kurie n÷ra laikomi koncentracija. Šiam darbe yra aktualūs keletas iš jų - „koncentracija nevykdoma, kai komerciniai bankai įsigyja daugiau kaip 1/4 kitos įmon÷s akcijų, tur÷damos tikslą jas perleisti, jeigu nesinaudojama šių akcijų suteikiama balsavimo teise, ir šios akcijos perleidžiamos ne v÷liau kaip per vienerius metus, ir ne v÷liau kaip per vieną m÷nesį po įsigijimo pateikiama informacija Konkurencijos tarybai“. Šio atvejo aktualumas pagrindžiamas tuo, kad trys komerciniai bankai Lietuvoje – Šiaulių bankas, bankas Snoras ir Ūkio bankas - yra listinguojami Nasdaq OMX Baltic biržoje,

kurioje bankai prekiauja ne vien tik savo, bet ir kitų įmonių bei bankų akcijomis siekdami ne įgyti kontrolę kitame banke, bet tiesiog vykdydami prekybą vertybiniai popieriais, kas yra vienas iš pajamų šaltinių bankams. Taigi, „koncentracija nevykdoma, kai nesikeičia kontroliuojančių akcininkų sud÷tis ir esama kontrol÷“. Jau keletą metų yra nusistov÷jusi bankų sistemos struktūra, kurioje dominuoja keli užsienio kapitalo bankai ir kolkas nevyksta jokie koncentracijos, kaip tai apibr÷žia Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, procesai. D÷l šios priežasties, šiame darbe į bankų koncentraciją žiūrima šiek tiek kitu kampu - kaip į kelių didžiausių bankų užimamos rinkos procentinę dalį ir analizuojami tokios koncentracijos pokyčiai bei jų įtaka bankų sistemos stabilumui.

2.1.2. Koncentracijos priežastys ir pasekm÷s Koncentracija, kaip tai apibr÷žta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, - viena iš konkurencinio pranašumo įsigijimo strategijų. Šioje darbo dalyje bendrai apžvelgiamos įmonių ir atskirai bankų koncentracijos – susijungimų ar kontrol÷s įsigijimų – priežastys ir galimos pasekm÷s. Vienos iš dažniausių įmonių koncentracijos priežasčių yra kaštų minimizavimas, efektyvumo didinimas, masto ekonomikos siekimas, galimyb÷ pl÷stis, užimant didesnę rinkos dalį ar įsiskverbiant į kitas rinkas. Be to, tai būdas pakeisti verslo sritį, atgauti įd÷tas investicijas ar išeiti iš rinkos. Tai teigiami koncentracijos priežasčių ir pasekmių reiškiniai, tačiau galima įžvelgti ir neigiamus, kurie dažniausiai kyla iš horizontaliųjų susijungimų – kai koncentracijos procesu siekiama sumažinti konkurenciją, taip įgyjant arba sustiprinant dominuojančią pad÷tį rinkoje, kuri lemia reikšmingos rinkos galios ir jos kontrol÷s įgijimą, kas gali padidinti suokalbių ar oligopolinių kainų lyderiavimo riziką, darančią neigiamą įtaką efektyviai konkurencijai (Stanikūnas, 2009). R. Stanikūno teigimu, komercinių bankų koncentracijos procesus skatina „technologin÷ pažanga, demografiniai pokyčiai ir koncentracijos reguliavimo liberalizavimas, taip pat kaip ir kiti faktoriai, tokie kaip vieninga Europos valiuta, finansinių paslaugų ir produktų novatoriškumas, finansinių sąlygų gerinimas ir rinkos perpildymo eliminavimas, masto ir apimties ekonomija, sinergijos ir sąnaudų efektyvumo potencialas, ir kartu su tolesniu rinkos integravimu rinkų likvidumo ir efektyvumo didinimas“. Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos šalių bankų koncentracija yra gana didel÷, palyginus su kitomis ūkio šakomis. Iki šiol nebuvo tokio atvejo, kad finansinių paslaugų rinkų koncentracijos sukeltų konkurencijos problemų ar padarytų daugiau žalos, nei naudos (Stanikūnas, 2008).

Dar viena labai dažnai užsienio literatūroje minima koncentracijos, kaip užimamos rinkos dalies didinimo bankiniame sektoriuje, priežastis - tai bankų siekis pasinaudoti valstybių teikiama apsauga ir parama, nes koncentruotose rinkose, didieji bankai yra laikomi patikimais ir „per dideliais, kad žlugtų“. Bankai, užimantys reikšmingas rinkos dalis, piktnaudžiauja tokiu požiūriu į juos ir dažnai prisiima per dideles rizikas savo veikloje.

2.1.3. Rinkos koncentracijos ir konkurencijos tarpusavio ryšys Šioje darbo dalyje, žvelgiant į bankų koncentraciją kaip į jų susijungimus ar įsigijimus, taip pat kaip ir į kelių didžiųjų rinkos dalyvių užimamą rinkos dalį, apžvelgiamos mokslin÷je literatūroje pateiktos skirtingos nuomon÷s apie konkurencijos ir koncentracijos tarpusavio ryšius. Dauguma ekonomistų augantį firmų skaičių rinkoje identifikuoja kaip veiksnį, didinantį konkurenciją ir mažinantį rinkos koncentraciją. Kiti teigia, kad konkurencija kyla d÷l agresyvesnio konkuruojančių įmonių tarpusavio elgesio. Tačiau d÷l atrankos efekto tai gali privesti prie konkuruojančių įmonių skaičiaus sumaž÷jimo rinkoje, kas didina koncentraciją. Ryšio tarp konkurencijos ir koncentracijos egzistavimą patvirtina vien tai, kad nesant tikslios ir aiškios konkurencijos bankiniame sektoriuje apskaičiavimo metodikos, dažnai jai nustatyti yra skaičiuojama sektoriaus koncentracija. Koncentracijos proceso d÷ka, kaip jau buvo min÷ta anksčiau, yra galimyb÷ įgyti ar padidinti turimą rinkos galią, kuri daro įtaką konkurencijai. Efektyvi konkurencija bankų sektoriuje, taip pat kaip ir kitose ūkio šakose yra skatintinas reiškinys, kuris sukuria naudą vartotojams, pasireiškiančią per mažesnes kainas, aukštesn÷s kokyb÷s produktus, platesnį prekių ir paslaugų pasirinkimą bei inovacijas. Taigi, apibendrinat teorijoje randamus prieštaravimus, galima teigti, kad bankų koncentracija ir konkurencija rinkoje yra stipriai susijusios ir įtakoja viena kitą, tačiau n÷ra aiškaus atsakymo, kas yra geriau – didel÷ koncentracija ar maža ir kaip tai įtakoja rinkos efektyvumą ir stabilumą.

2.1.4. Rinkos koncentracijos apskaičiavimo metodai Bankų užimamos rinkos dalys ir koncentracijos laipsniai suteikia naudingos informacijos apie rinkos struktūrą ir konkurencinę aplinką. Yra keletas skirtingų koncentracijos lygio įvertinimo metodų, tačiau įvertinus jų privalumus ir trūkumas pasirinkti tik du – n įmonių koncentracijos koeficientas ir Herfindahl-Hirschman indeksas. Koncentracijos indekso skaičiavimas paremtas panašaus dydžio įmonių vertinimu – skaičiuojama kelių didžiausių įmonių bendra rinkos dalis procentais. Dažniausiai yra imami penkių, keturių ar trijų didžiųjų įmonių duomenys ir skaičiuojama jų užimama rinkos dalis. Būtent šį metodą koncentracijos bankiniame sektoriuje lygio nustatymui naudoja ir Lietuvos

bankas, skaičiuodamas trijų didžiausių bankų užimamą rinkos dalį, d÷l to tokia koncentracijos skaičiavimo metodika pasirinkta ir šiame darbe. Koncentracijos indekso skaičiavimo matematin÷ išraiška: CR3 = s1 + s2 + s3, kur s1, s2 ir s3 – trijų didžiausių bankų užimamos rinkos dalys procentais. Šiuo būdu gautų rezultatų interpretacija ir klasifikavimas, pateikiamas Rimanto Stanikūno monografijoje „Konkurencijos politika: teorija ir praktika“ (2009 m.), yra toks: Kai koncentracija yra mažesn÷ nei 30 proc. – tai reiškia žemą koncentracijos lygį ir aukštą konkurencingumą - tobuloji konkurencija; • Kai gaunamas rodiklis yra tarp 30 ir 40 proc. – monopolin÷ konkurencija; • Jei didesnis nei 40 proc. – oligopolija; • O, kai vyrauja 100 proc. koncentracija – absoliučioji monopolija. Trijų didžiausių įmonių koncentracijos indeksas yra lengvai apskaičiuojamas, tačiau jo trūkumas yra tas, kad šiuo metodu skaičiuojant bankų koncentracijos lygį ignoruojami mažesnių bankų užimamos rinkos dalys, nes remiamasi id÷ja, kad rinkos elgesys yra sąlygotas keleto didžiausių įmonių rinkoje. •

Dar vienas metodas, kuriuo pasirinkta analizuoti bankų koncentraciją ir jos pokyčius – tai vienas populiariausių, plačiai užsienyje naudojamų koncentracijos lygio nustatymo metodų – Herfindahl-Hirschman indeksas (toliau - HHI). Skaičiuojant šiuo metodu įtraukiamos visos rinkoje esančių įmonių užimamos rinkos dalys, suteikiant daugiau svorio didesnę rinkos dalį turinčios įmon÷ms. Jo skaičiavimo metodika aprašoma taip: „HHI apskaičiuojamas susumuojant visų rinkoje veikiančių įmonių individualių rinkos dalių kvadratus“ (Gair÷s d÷l horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą d÷l koncentracijų tarp įmonių kontrol÷s). Matematin÷ indekso apskaičiavimo išraiška tokia:


    

Priešingai nei CR3, HHI reikšm÷ pasikeis, pakitus net ir mažesniųjų bankų užimamoms rinkoms dalims. Šiuo metodu apskaičiuotos indekso reikšm÷s interpretuojamos taip - „jei HHI reikšm÷ mažesn÷ už 1000, rinka n÷ra koncentruota. Jeigu HHI reikšm÷ yra intervale 1000-1800, rinka saikingai koncentruota. Indekso reikšm÷, viršijanti 1800, atitinka labai koncentruotą rinką“ (Stanikūnas, 2008). Nors geriausia yra įtraukti į skaičiavimą visas įmones, informacijos apie labai mažas įmones nebuvimas n÷ra svarbus, nes tokios įmon÷s nedaro didesnio poveikio HHI.

(Gair÷s d÷l horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą d÷l koncentracijų tarp įmonių kontrol÷s). Remiantis tuo, į šio indekso skaičiavimą nebus įtraukti kai kurių užsienio bankų filialų ar tų bankų, kurių jau neb÷ra duomenys, nes jų negalima rasti ir jie palyginti su kitais yra gan nereikšmingi. Kadangi bankų koncentracijos situacija, pirmoje darbo dalyje aptarta skirtingais požymiais - tiek valdomo turto dalimi, tiek ind÷liais, paskolomis ir klientų skaičiumi - pateikia panašius rezultatus apie koncentracijos laipsnį bankų sistemoje, tai šiame darbe pasirinktas abiejų šių indeksų skaičiavimas paremtas bankų valdomo turto dalimis.

2.2. Bankų sektoriaus stabilumas Taip pat, kaip finansų sistemos stabilumo sąvokos apibr÷žimo, taip ir vieno finansų sistemos stabilumo rodiklio, kuris nustatytų ar finansų sistema stabili ar ne, apskaičiavimo n÷ra, o stabilumui įvertinti remiamasi kiekybinių efektyvumo rodiklių - finansinio stabilumo indikatorių – skaičiavimais, kurių dalis buvo pateikiama ir analizuojama Lietuvos bankų sistemos situacijos analiz÷je. Šioje darbo dalyje dar kartą pateikiami finansinio stabilumo indikatoriai, jų skaičiavimo būdai, bei aprašoma jų įtaka bankų sistemos stabilumui. Taip pat pristatomas dar vienas bankų stabilumo indeksas, plačiai naudojamas kitose šalyse atliktuose moksliniuose tyrimuose, vertinant bankų ir finansų sistemų stabilumą.

2.2.1. Bankų sektoriaus stabilumo vertinimo rodiklis Be rodiklių, analizuotų Lietuvos bankų sistemos situacijos analiz÷je, bankų sistemos stabilumo vertinimui pasirinktas dar vienas - Altmano indeksas (toliau – Z). Šis rodiklis skirtas bankroto tikimybei nustatyti ir prognozuoti, kurio matematin÷ išraiška yra tokia: 

μk R

Skaičiuojant šį rodiklį naudojamos bankų balanso ataskaitos, apibr÷žiant µ kaip bankų turto grąžą, k – banko kapitalo ir turto santykį, R – kaip standartinį turto grąžos nuokrypį (turto grąžos kintamumą) analizuojamu laikotarpiu. Kuo šio rodiklio reikšm÷ didesn÷, tuo mažesnis banko veiklos rizikos lygis ir nemokumo rizika – didesnis stabilumas.

2.3. Koncentracijos ir bankų sistemos stabilumo tarpusavio ryšių teorin÷ apžvalga TVF ir Pasaulio banko publikacijose randama teiginių apie tai, kad didesn÷ konkurencija – mažesn÷ koncentracija - sustiprina bankų efektyvumą ir įtakoja šalies ekonomikos augimą.

Tačiau, tuo pačiu, tai gali destabilizuoti bankus d÷l mažųjų ar silpnesnių bankų per didel÷s rizikos prisi÷mimo, siekiant didesnio pelno, ir neigiamai paveikti šalies ekonomiką. Be to, rinkos galios padid÷jimas gali neigiamai įtakoti bankų sistemos stabilumą d÷l moralin÷s rizikos („moral hazard“) ir nepalankaus pasirinkimo („adverse selection“) problemų paskolų gav÷jų atžvilgiu. Matomi prieštaravimai d÷l koncentracijos pasekmių ir Ekonomin÷s minties teorijoje. Vieni neoklasikų atstovai teig÷, kad esant didelei koncentracijai visuomen÷ patiria efektyvumo nuostolius. Remiantis šia nuomone, efektyviam rinkos veikimui, joje turi būti daug įmonių tam, kad ji nebūtų koncentruota. Tačiau buvo ir tokių neoklasikų, kurie nepritar÷ tokiam vertinimui – jie prieštaravo, kad įmonių skaičius rinkoje n÷ra pakankamas rodiklis rinkos koncentracijai nustatyti ir teig÷, kad esant masto ekonomijai, maža koncentracija yra neefektyvumo ir silpnos konkurencijos rodiklis, o ne atvirkščiai (Klimašauskien÷, 2007). Taigi, pastebint skirtingas nuomones bankų koncentracijos ir jų sistemos stabilumo tarpusavio ryšių teorijose, šioje darbo dalyje susisteminami įvairių mokslininkų tyrimai ir jų rezultatai šia tema. Išskiriami trys požiūriai, aiškinantys koncentracijos ir bankų sistemos stabilumo tarpusavio ryšius: „koncentracijos – stabilumo požiūris“, „koncentracijos – pažeidžiamumo požiūris“ ir trečiasis požiūris, paremtas nuostata, kad toks ryšys neegzistuoja arba jo egzistavimui aptikti reikalinga sukurti naujus modelius. Vis d÷l to, šiame darbe analizuojami pirmieji du požiūriai, nes keliama hipotez÷, kad ryšys egzistuoja, tik neaišku ar jis teigiamas, ar neigiamas, kas ir yra šio darbo tikslas – išsiaiškinti bankų koncentracijos ir stabilumo tarpusavio ryšius Lietuvos pavyzdžiu.

2.3.1. Koncentracijos – stabilumo požiūris Bankų sektoriuje yra toleruojamas didesnis jų koncentracijos lygis negu kitose rinkose d÷l to, kad tai didina finansų sistemos stabilumą (Davis, 2007). Šios nuomon÷s šalininkų požiūris grindžiamais tokiais argumentais: 1. Esant didelei koncentracijai bankų sistemoje, dideli (monopolistiniai) bankai, turintys didesnę rinkos galią, „gali generuoti didesnius pelnus bei sukaupti didesnius kapitalo rezervus, kas pad÷tų jiems apsisaugoti nuo išorinių makroekonominių ir likvidumo šokų, o visos bankų sistemos mastu tai leistų sumažinti finansinį pažeidžiamumą“ (Deltuvait÷, 2009). Priešingu atveju – esant mažai koncentracijai ir didelei konkurencijai, bankai moka didesnes palūkanas už ind÷lius, kas mažina bankų pelno maržas ir didina bankų bankroto tikimybę. Be to, galimas ir toks scenarijus, kad bankams neuždirbant didelių pelnų, jie yra suinteresuoti prisiimti didesnes rizikas savo veikloje, siekiant uždirbti daugiau, kas daro neigiamą įtaką jų ir visos bankų sistemos stabilumui;

2. Labiau koncentruotų bankų sistemų, jose vyraujant keliems dideliems bankams, priežiūra yra efektyvesn÷, nes išvengiama didelio skaičiaus smulkių bankų koordinavimo ir monitoringo problemų; 3. Rinkoje vyraujant keliems bankams, jie yra suinteresuoti veikti strategiškai ir pad÷ti vieni kitiems, jei kurį ištinka trumpalaikis likvidumo trūkumas – taip išvengiant finansinio „užkrato“, kai vienam bankui susidūrus su sunkumais, žinia apie tai pasklinda ir kiti bankai taip pat patiria sunkumus, kas yra būdinga bankų sistemoms. Toks bankų „užkratas“ gali tapti labai svarbia bankų sistemos nestabilumo priežastimi, kuri neigiamai įtakoja visą šalies finansų sistemą ir ekonomiką; 4. Dideli bankai, diversifikuodami savo veiklą tiek geografiniu, tiek veiklos požiūriu, pasiekia masto ekonomijos efektą. Be to, didesn÷ bankų produktų ir paslaugų įvairov÷ leidžia diversifikuoti rizikas.

2.3.2. Koncentracijos – pažeidžiamumo požiūris Šio požiūrio šalininkai savo nuomonę apie bankų koncentracijos neigiamą įtaką bankų sistemos stabilumui pagrindžia, paneigdami aukščiau išvardintus „koncentracijos – stabilumo požiūrio“ šalininkų argumentus: 1. Siekiant paneigti didžiųjų bankų rinkos galios naudingumą, generuojant didesnius pelnus labiau koncentruotoje bankų sistemoje nei konkurencingoje, teigiama, kad tokie bankai, „turintys didesnę rinkos galią, linkę nustatyti firmoms didesnes paskolų palūkanų normas, tod÷l firmos yra priverstos finansuoti tik labai pelningus (dažniausiai ir labai rizikingus) investicinius projektus, kas didina tiek firmų, tiek ir bankų prisiimamos rizikos lygį, o visos bankų sistemos mastu – sistemin÷s rizikos gr÷smę“ (Deltuvait÷, 2009); 2. Koncentruotos bankų sistemos didžiųjų bankų veikla yra laikoma mažiau skaidria d÷l bankų tarptautin÷s ir diversifikuotos veiklos ne tik bankiniame sektoriuje, bet ir kituose finansinio tarpininkavimo sektoriuose. Tokių bankų organizacin÷s struktūros yra painios ir sud÷tingos. Taip bandoma paneigti argumentą apie kelių didelių bankų priežiūros paprastumą; 3. Pabr÷žiama moralin÷s rizikos problema – koncentruotoje bankų sistemoje didieji bankai sulaukia didesn÷s vyriausybių finansin÷s pagalbos d÷l „per didelis, kad žlugtų“ politikos, nei mažesnieji bankai. Tai skatina bankus „prisiimti didesnį rizikos laipsnį, tokiu būdu jų rizikingesn÷ veikla padidina labiau koncentruotos bankų sistemos pažeidžiamumą“ (Deltuvait÷, 2009).

2.4. Tyrimo metodikos aprašymas Šioje darbo dalyje aprašoma metodika, kuri bus naudojama, tarpusavio ryšiui tarp aukščiau aptartų veiksnių – bankų koncentracijos ir bankų sistemos stabilumo - identifikavimui ir jo stiprumo nustatymui. Tyrime naudojami duomenys surinkti iš įvairių šaltinių: Lietuvos banko internetiniame puslapyje teikiamos statistikos, Finansinio stabilumo ir Kredito įstaigų veiklos apžvalgų, Lietuvos bankų asociacijos internetinio puslapio ir Lietuvoje veikiančių bankų balansinių ataskaitų, pateiktų jų internetiniuose puslapiuose. Tyrime pasirinkta analizuoti 2000 – 2010 m. laikotarpį, remiantis bankų veiklos rezultatų duomenų prieinamumu. Aprašomosios statistikos metu apžvelgiami apskaičiuoti bankų koncentracijos (CR3 ir HHI) ir bankų sistemos stabilumo (Z) rodikliai, grafinio vaizdavimo metodais analizuojamas jų kitimas laike. Koreliacin÷s analiz÷s metu įvertinamas dviejų kintamųjų tiesinis ryšys ir jo stiprumas. Koreliacijos koeficiento įverčiai turi šias savybes: •

įgyjamos reikšm÷s gali būti nuo -1 iki 1. Kuo ši reikšm÷ arčiau 1, tuo tiesinis ryšys stipresnis, tačiau reik÷tų atkreipti d÷mesį į tai, kad labai didel÷s koreliacijos koeficientų reikšm÷s gali reikšti didelį multikolinearumo laipsnį tarp kintamųjų;

•

reikšm÷s ženklas – teigiamas arba neigiamas – atspindi kintamųjų jud÷jimo kryptis. Jei teigiamas – tai vienam dydžiui did÷jant, kitas taip pat did÷ja, jei neigiamas – vienam did÷jant, kitas maž÷ja;

Pabr÷žtina tai, kad koreliacijos koeficientas nenusako priežastingumo – jei dydžiai koreliuoja, tai dar nereiškia, kad vienas dydis yra kito priežastis, ir atvirkščiai. Tod÷l, išanalizavus kintamųjų tarpusavio ryšius, atliekama regresin÷ analiz÷, į kurią įtraukiami koreliacin÷s analiz÷s metu nustatyti reikšmingus tiesinius ryšius turintys kintamieji ir nustatoma bei įvertinama analizuojamų kintamųjų tiesin÷ priklausomyb÷. Regresinis modelis, sudarytas surinktų ir apskaičiuotų duomenų pagrindu, leidžia nustatyti, ar nepriklausomi kintamieji įtakoja priklausomą kintamąjį ir kaip. Tiesin÷s regresin÷s lygties koeficientams rasti naudojamas mažiausiųjų kvadratų metodas (toliau – OLS (Ordinary Least Squares)). Šis būdas pasirinktas tod÷l, kad juo yra lengva naudotis ir interpretuoti gautus rezultatus. Be to, OLS randa regresijos lygties koeficientus minimizuodamas paklaidos kvadratų sumą, kas užtikrina, kad gautos regresijos linija yra labai artima tikrosioms reikšm÷ms.

Vienas iš regresijos tinkamumo įvertinimo būdu, kuriuo bus vadovaujamasi ir šiame darbe, yra koreguotas determinacijos koeficientas (toliau – Adjusted R2). Koeficientas gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 1. Jis parodo, kiek nepriklausomieji kintamieji paaiškina priklausomąjį. Paprastai teorijoje įvardijamas toks modelio tinkamumo reikalavimas – Adjusted R2turi būti didesnis už 0,25. Kuo aukštesnis šis koeficientas, tuo regresijos modelis tinkamesnis. Be to, grįžtant prie koreliacin÷s analiz÷s metodo taikymo aprašymo, kur minima apie galimą multikolinearumo problemą, regresin÷s analiz÷s metu, vertinant modelio tinkamumą ir jo rezultatų reikšmingumą reikia atlikti VIF testą, kuris parodo, ar tarp nepriklausomų kintamųjų, įtrauktų į regresinę lygtį, n÷ra multikolinerumo problemos. Jei atlikus šį testą, gautos kintamųjų reikšm÷s siekia 10, tai tiems kintamiesiems būdingas didelis multikolinearumas. Esant multikolinearumui galimi keli veiksmai: pašalinti iš modelio perteklinį kintamąjį, transformuoti kintamuosius, didinti steb÷jimų skaičių arba nedaryti nieko, nes priešingu atveju kintamojo pašalinimas gali vesti prie neįtraukto kintamojo poslinkio problemos, d÷l kurios dar labiau nukenčia modelio tinkamumas ir reikšmingumas. Statistin÷ surinktų ir apskaičiuotų duomenų analiz÷ atlikta Gretl programa. Tikrinat statistines hipotezes, pasirinktas reikšmingumo lygmuo - 0,05.

2.4.1. Modelio specifikacija Šiame darbe priklausomas kintamasis, kurio reikšmes norima prognozuoti, - tai bankų sistemos stabilumo (Z) rodiklis. Nepriklausomi kintamieji, pagal kurių reikšmes norima prognozuoti priklausomo kintamojo reikšmes– tai bankų sistemos koncentracijos rodiklis (HHI arba CR3) ir kiti, koreliacin÷s analiz÷s metu nustatyti reikšmingi kintamieji, kurių pokyčiai tik÷tinai įtakoja bankų sistemos stabilumą. Žemiau pateikiami tyrime analizuojami stabilumo, koncentracijos ir bendri šalies ekonomikos indikatoriai ir jų trumpiniai: •

Z – bankų sistemos stabilumo rodiklis;

•

HHI – bankų sistemos koncentracijos rodiklis;

•

CR – bankų sistemos koncentracijos rodiklis;

•

CAR – kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris atspindi banko turimo kapitalo išteklius, reikalingus rizikų padengimui ir veiklos stabilumo užtikrinimui;

•

LR – likvidumo rodiklis, atspindintis bankų turimas atsargas einamiesiems įsipareigojimams vykdyti, ir paj÷gumą absorbuoti likvidumo šokus;

•

•

NIM – realioji palūkanų marža, atspindinti rinkos dalyvių geb÷jimą nustatyti gaunamų palūkanų dydžius ir valdyti finansinio tarpininkavimo išlaidas. Šis rodiklis atspindi bankų veiklos efektyvumą ir pelningumą; BVP - realaus BVP metinis pokytis, proc. Tai vienas iš pagrindinių ekonomikos indikatorių, kuris parodo ekonomikos kaip visumos būklę ir jos pokyčius;

•

INF –infliacija. D÷l jos did÷jimo maž÷ja žmonių perkamoji galia, o pastovūs ir ženklūs svyravimai trukdo vartotojams ir įmon÷ms kurti ilgalaikius planus. Taip infliacija atbaido investicijas ir taupymą (ECB), kas tiesiogiai gali paveikti bankų sistemos veiklą, o kartu ir stabilumą.

•

UNEMP -nedarbo lygis. Šis rodiklis turi įtakos namų ūkių geb÷jimams tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus bankams. Kadangi investicijos priklauso nuo namų ūkių taupymo, kuris tiesiogiai priklauso nuo uždirbamų pajamų, tai galima daryti išvadą, kad prad÷jus kristi nedarbingumui, vis daugiau žmonių dirbs, taigi, gaus pajamas, o dalį jų investuos.

Šio darbo tyrime labai tiktų neveiksnių paskolų ir visų paskolų santykio rodiklis, tačiau, kaip jau buvo min÷ta pirmojoje darbo dalyje, pasikeitus šio rodiklio apibr÷žimui ir jo skaičiavimo metodikai, nebegalima adekvačiai vertinti jo kitimo analizuojamu laikotarpiu ir tarpusavio ryšių su kitais kintamaisiais.

3. DARBO TYRIMO REZULTATAI 3.1. Aprašomoji statistika Pirmin÷je apskaičiuotų ir surinktų duomenų statistin÷s analiz÷s dalyje pateikiami aprašomosios statistikos rezultatai ir jų interpretacijos, kuriomis įvertinta Lietuvos bankininkyst÷s sektoriaus koncentracijos ir stabilumo raida.

3.1.1. Lietuvos komercinių bankų koncentracija Kaip buvo rašyta antroje darbo dalyje, koncentracijos laipsnis Lietuvos bankų sektoriuje apskaičiuojamas dviem būdais – trijų didžiausią rinkos dalį užimančių įmonių koncentracijos koeficientu (CR3) ir Herfindahl-Hirschman indeksu (HHI). Aprašomosios statistikos rezultatai (žr. 1 lentelę), gauti Gretl programa, padeda įvertinti Lietuvos bankų sektoriui būdingą koncentracijos lygį. 1 lentel÷. CR3 ir HHI aprašomosios statistikos rezultatai Mean

Median

Minimum

Maximum

Std. Dev.

C.V.

Skewness

Ex. kurtosis

HHI

1994,1

1867,1

1586,1

2592,2

318,92

0,15993

0,75400

-0,55511

CR3

69,749

67,600

60,760

82,710

6,3821

0,0091501

0,78609

-0,15300

Įvertinus koncentracijos rodiklių analizuojamu laikotarpiu vidurkius, taip pat atkreipus d÷mesį į jų mažiausias ir didžiausias reikšmes, galima daryti išvadą, kad abiem koncentracijos skaičiavimo metodais gauti rezultatai patvirtina tai, kad Lietuvos bankų sektorius yra labai koncentruotas ir jam būdinga oligopolin÷ konkurencija. Tokia situacija vyravo visu analizuojamu laikotarpiu, kas taip pat matyti iš žemiau pateikiamo grafinio apskaičiuotų koncentracijos reikšmių atvaizdavimo (žr. 13 paveikslą).

85,00

2800,00

80,00

2600,00

75,00

2400,00

70,00

2200,00

65,00

2000,00

60,00

1800,00

55,00

1600,00

50,00

1400,00 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

HHI

CR3

13paveikslas. Lietuvos komercinių bankų koncentracija2000 – 2010 m. laikotarpiu

CR HHI

Kaip matyti iš grafiko, koncentracija bankų sektoriuje pagal valdomą turtą nuo 2000 m. laipsniškai maž÷jo, kol 2006 m. šiek tiek padid÷jo, bet toliau v÷l pastebima maž÷jimo tendencija. Tokia situacija bankų sektoriuje reiškia, kad mažesni šalies bankai atlaiko didžiųjų bankų konkurencinį spaudimą vis atimdami dalį rinkos iš jų. Remiantis anksčiau padarytomis prielaidomis apie rinkos koncentracijos ir konkurencijos tarpusavio ryšius galima daryti išvadą, kad maž÷janti bankų sektoriaus koncentracija yra įtakojama did÷jančios konkurencijos.

3.1.2. Bankų sektoriaus stabilumas Remiantis 2000 – 2010 m. Lietuvos bankų sistemos stabilumo rodikliais, kurių didžioji dalis buvo aptarta pirmoje darbo dalyje, galima daryti išvadą, kad artimiausiu metu gr÷sm÷ bankų sektoriaus finansiniam stabilumui netur÷tų kilti. Šiame darbo etape, siekiant nustatyti bankų sistemos stabilumo rodiklį (Z), buvo apskaičiuoti kiekvieno banko atskirai Z rodikliai kiekvienais analizuojamo laikotarpio metais. Tada iš gautų rezultatų apskaičiuotas svertinis šio stabilumo rodiklio vidurkis bendrai visai Lietuvos bankų sistemai kiekvienais metais. Jis buvo skaičiuojamas tokiu būdu – kiekvieno atskirai banko Z rodiklio svoris bendram bankų sistemos stabilumui buvo priskiriamas atitinkamai pagal kiekvieno banko užimamos rinkos dalį. Gautas rezultatas, kurio aprašomoji statistika (žr. 2 lentelę) ir grafinis gautų reikšmių atvaizdavimas (žr. 14 paveikslą) pateikiami žemiau, parodo, kaip bankų sistemos stabilumas kito laike. 2 lentel÷. Z rodiklio aprašomosios statistikos rezultatai

Z

Mean

Median

Minimum

Maximum

Std. Dev.

C.V.

Skewness

Ex. kurtosis

4,2327

4,1800

2,0600

5,6000

1,0184

0,24061

-0,58843

-0,029662

14paveikslas.Lietuvos komercinių bankų stabilumo Z rodiklis 2000 – 2010 m. laikotarpiu 6 5,5 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

Iš grafinio Lietuvos bankų stabilumo Z rodiklio vaizdavimo matyti, kad bankų sistemos stabilumas yra gan dinamiškas. Iš pirmo žvilgsnio palyginus 10 ir 11 paveikslus, galima įžvelgti

tiek bankų koncentracijos maž÷jimo tendenciją, tiek Z rodiklio maž÷jimą. Tačiau to tikrai nepakanka darant išvadas apie jų tarpusavio priklausomybę ir bankų koncentracijos įtaką bankų sistemos stabilumui. Tod÷l toliau atliekamos koreliacin÷s ir regresin÷s duomenų analiz÷s.

3.2. Koreliacin÷ analiz÷ Koreliacin÷s analiz÷s metodu (žr. 3 lentelę) analizuojami finansinių stabilumo rodiklių, koncentracijos laipsnių ir bendrų šalies ekonominių rodiklių tiesiniai tarpusavio ryšiai. 3 lentel÷. Koreliacijos matrica (5% critica lvalue (two-tailed) = 0,6021 for n = 11) Z Z

HHI

CR

LR

NIM

BVP

INF

0,739*

1,000

CR

0,702*

0,994*

1,000

0,448

0,459

0,426

1,000

LR

-0,071

0,485

0,492

0,526

1,000

NIM

0,804*

0,961*

0,962*

0,358

0,312

1,000

BVP

0,633*

0,304

0,293

-0,359

-0,538

0,471

1,000

INF

-0,370

-0,474

-0,422

-0,477

-0,391

-0,433

0,087

1,000

0,370

0,403

0,350

0,893*

0,567

0,296

-0,307

-0,670*

UNEMP

UNEMP

1,000

HHI

CAR

CAR

1,000

Koreliacijos matrica atspindi didelę ir reikšmingą teigiamą tiesinę koreliaciją tarp priklausomo kintamojo (Z) ir šių nepriklausomų kintamųjų, kurie bus įtraukti į regresinę analizę: • Koncentracijos bankų sektoriuje – tiek CR3,tiek HHI metodais apskaičiuoti; • Grynosios palūkanų maržos (NIM); • Realaus BVP metinio pokyčio. Taigi, teigiama stipri koreliacija parodo, kad tarp kiekvieno iš šių nepriklausomų kintamųjų ir priklausomo kintamojo vyrauja tiesinis ryšys, tačiau negalima daryti išvados, kad šie rodikliai įtakoja vienas kitą. Nepriklausomų kintamųjų įtaką priklausomam kintamajam tikrinama regresin÷s analiz÷s pagalba. Der÷tų atkreipti d÷mesį į tai, kad pastebimas reikšmingas ir labai stiprus (0,961) tiesinis koreliacinis ryšys tarp dviejų nepriklausomų kintamųjų – HHI ir grynosios palūkanų maržos (NIM). Jau vien iš šių rodiklių reikšmių grafinių atvaizdavimų (žr. 8 ir 10 paveikslus) buvo matyti labai panašios tendencijos laike. D÷l šios priežasties tik÷tina, kad į regresinę lygtį įtraukus abu šiuos kintamuosius kaip nepriklausomus, atsiras multikolinerumo problema, d÷l kurios gali nukent÷ti modelio patikimumas ir jo rezultatų teikiama informacija. Ši hipotez÷ bus patikrinta regresin÷s analiz÷s metu.

3.3. Regresin÷ analiz÷ Šioje darbo dalyje pateikiami Gretl programa atliktos regresin÷s analiz÷s metu gauti rezultatai ir jų interpretacijos. Pirmiausia sudaromas regresinis modelis, į kurį įtraukiami koreliacin÷s analiz÷s metu identifikuoti nepriklausomi kintamieji turintys reikšmingą tiesinį ryšį su priklausomu. OLS metodu gauti rezultatai, pateikiami žemiau (žr. 4 lentelę): 4 lentel÷. Regresinis modelis Nr. 1 Model 1: OLS, using observations 2000-2010 (T = 11) Dependent variable: Z coefficient std. error t-ratio p-value ----------------------------------------------------------------------------------const 1,25362 3,56174 0,3520 0,7352 HHI 0,000958914 0,00286034 0,3352 0,7473 NIM 0,276112 0,797616 0,3462 0,7394 BVP 0,0561467 0,0409051 1,373 0,2122 Mean dependent var 4,232727 S.D. dependent var 1,018421 Sum squared resid 2,755856 S.E. of regression 0,627450 R-squared 0,734294 Adjusted R-squared 0,620420 F(3, 7) 6,448297 P-value(F) 0,020043 Log-likelihood -7,995405 Akaike criterion 23,99081 Schwarz criterion 25,58239 Hannan-Quinn 22,98754 rho -0,041575 Durbin-Watson 1,675366 Excluding the constant, p-value was highest for variable 2 (HHI)

Rezultatų interpretavimas: toks modelis yra netinkamas, nes nei vienas kintamasis n÷ra reikšmingas. Kaip ir buvo min÷ta anksčiau, patikrinus VIF testu (žr. 5 lentelę) aptiktas multikolineraumas.

5 lentel÷. VIF testasNr. 1 Variance Inflation Factors Minimum possible value = 1.0 Values > 10.0 may indicate a collinearity problem HHI 21,137 NIM 24,658 BVP 2,059 VIF(j) = 1/(1 - R(j)^2), where R(j) is the multiple correlation coefficient Between variable j and the other independent variables Properties of matrix X'X: 1-norm = 44953955 Determinant = 3,0435132e+009 Reciprocal condition number = 5,6752639e-010

Kadangi VIF testu gautos NIM ir HHI reikšm÷s yra didesn÷s už 10, tai reiškia, kad tarp šių kintamųjų yra multikolinerumo problema. Šios problemos sprendimui pasirinktas vienas iš anksčiau išvardintų būdų - pašalinti iš modelio perteklinį (NIM) kintamąjį. Sudaromas naujas modelis (žr. 6 lentelę) be ir VIF testu (žr. 7 lentelę) patikrinus, multikolinearumo problemos nerasta. 6 lentel÷. Regresinis modelis Nr. 2 Model 2: OLS, using observations 2000-2010 (T = 11) Dependent variable: Z Coefficient std. error t-ratio p-value ----------------------------------------------------------------------------------Const 0,103303 1,20954 0,08541 0,9340 HHI 0,00192292 0,000616182 3,121 0,0142 ** BVP 0,0658001 0,0282322 2,331 0,0481 ** Mean dependent var Sum squared resid R-squared F(2, 8) Log-likelihood Schwarz criterion Rho

4,232727 S.D. dependent var 2,803034 S.E. of regression 0,729745 Adjusted R-squared 10,80084 P-value(F) -8,088764 Akaike criterion 23,37121 Hannan-Quinn -0,030769 Durbin-Watson

1,018421 0,591928 0,662181 0,005335 22,17753 21,42508 1,696407

7 lentel÷. VIF testas Nr. 2 Variance Inflation Factors Minimum possible value = 1.0 Values > 10.0 may indicate a collinearity problem HHI 1,102 BVP 1,102 VIF(j) = 1/(1 - R(j)^2), where R(j) is the multiple correlation coefficient Between variable j and the other independent variables Properties of matrix X'X: 1-norm = 44885399 Determinant = 4,9181743e+009 Reciprocal condition number = 5,3077024e-009

Modelio interpretacija: abu nepriklausomi kintamieji yra reikšmingi priklausomam. Adjusted R2 = 0,662181> 0,25 – tai reiškia, kad modelis yra tinkamas ir šiuo modeliu 66,21 proc. bankų sistemos stabilumo galima paaiškinti koncentracijos ir realaus BVP pokyčio įtaka jam. Kadangi gautas teigiamas kintamojo HHI koeficientas, tai parodo, kad did÷jant koncentracijai, bankų sistemos stabilumas, išreikštas Z rodikliu taip pat did÷ja. Šis rezultatas paremia „koncentracijos – stabilumo“ požiūrio šalininkų nuomonę. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad regresin÷s analiz÷s metu apskaičiuotas HHI kintamojo koeficientas yra labai mažas, tačiau įvertinus tai, kaip yra skaičiuojamas HHI rodiklis ir tai, kad pasikeitus bankų užimamų rinkos dalių apimtims šis rodiklis gali ženkliai pasikeisti, o įgyjamos reikšm÷s yra tūkstantin÷s, tai ir įtaka priklausomam kintamajam pasidaro gan reikšminga. Toliau atliekama dar vieno modelio regresin÷ analiz÷ (žr. 8 ir 9 lenteles) – vietoj HHI indekso į modelį įtraukiamas CR kintamasis. 8 lentel÷. Regresinis modelis Nr. 3 Model 3: OLS, using observations 2000-2010 (T = 11) Dependen tvariable: Z Coefficient std. error t-ratio p-value ---------------------------------------------------------------------------const -2,35604 2,25685 -1,044 0,3270 BVP 0,0684035 0,0300323 2,278 0,0523 * CR 0,0900691 0,0327545 2,750 0,0251 ** Mean dependent var Sum squared resid R-squared F(2, 8) Log-likelihood Schwarz criterion rho

4,232727 3,195213 0,691933 8,984196 -8,808996 24,81168 0,119818

S.D. dependent var 1,018421 S.E. of regression 0,631982 Adjusted R-squared 0,614916 P-value(F) 0,009007 Akaike criterion 23,61799 Hannan-Quinn 22,86554 Durbin-Watson 1,514577

9 lentel÷. VIF testas Nr. 3 Variance Inflation Factors Minimum possible value = 1.0 Values> 10.0 may indicate a collinearity problem BVP CR

1,094 1,094

VIF(j) = 1/(1 - R(j)^2), where R(j) is the multiple correlation coefficient Between variable j and the other independent variables Properties of matrix X'X: 1-norm = 58257,035 Determinant = 1984047,2 Reciproca lcondition number = 1,3227623e-006

Modelio interpretacija: į modelį įtraukti kintamieji taip pat yra reikšmingi ir modelis tinkamas, multikolinearumo problemos n÷ra. CR koeficiento reikšm÷, taip pat kaip ir prieš tai analizuoto modelio, teigiama. Tačiau bendras modelio reikšmingumas (Adjusted R2 = 0,614916) yra mažesnis nei modelio su kintamuoju HHI vietoj CR. Tod÷l galima daryti išvadą, kad HHI geriau atspindi koncentracijos įtaką bankų sistemos stabilumui. Taigi, apibendrinant, galima daryti išvadą, kad tiesin÷s regresijos OLS metodu apskaičiuoti rezultatai parodo, kad bankų koncentracija ir realaus BVP pokytis daro įtaką bankų sistemos stabilumui. Bankų koncentracijos poveikio bankų sistemos stabilumui ženklas yra teigiamas – did÷jant bankų koncentracijai, did÷ja ir Lietuvos bankų sistemos stabilumas. Nors šie darbo tyrimo metu gauti rezultatai yra reikšmingi, reik÷tų atkreipti d÷mesį į analizuoto modelio ribotumą, nes Lietuvos bankų sistemos stabilumui įtaką daro labai daug faktorių. Šiame darbe išsikeltas tikslas buvo orientuotas tik į vieną iš jų – bankų koncentraciją. Tolimesniems tyrimams šia tema būtų rekomenduojama sukurti naujus modelius, į juos įtraukiant daugiau kintamųjų.

IŠVADOS Siekiant pasiekti įvade suformuluotą tikslą bei išspręsti išsikeltus uždavinius darbo eigoje prieitos šios išvados: 1. Atlikus Lietuvos bankų sistemos stabilumo rodiklių – kapitalo, likvidumo, turto, jo kokyb÷s, pelningumo ir efektyvumo - analizę ir įvertinus jų įtaką bankų sistemos stabilumui padaryta išvada, kad Lietuvos bankų sistema yra stabili ir paj÷gi atlaikyti nepalankius makroekonominius aplinkos pokyčius, vykdyti einamuosius įsipareigojimus, bei absorbuoti labai didelius likvidumo šokus. Iš bankų užimamų rinkos dalių pasiskirstymo pagal skirtingus požymius – turtą, paskolų ir ind÷lių portfelius, bei klientų skaičių - matyti, kad rinkoje vyrauja užsienio kapitalo bankai - Swedbank, SEB ir AB DnB NORD. 2. Rinkos koncentracijos sąvoka reiškia ūkio subjektų susijungimą, įsigijimą arba vieno ūkio subjekto kontrol÷s įgijimą kitame ūkio subjekte. Lietuvos komerciniams bankams būdingi ir kiti koncentracijos būdai - užsienio filialų ar pavaldžių bendrovių steigimas. Šiame darbe esminiu rinkos koncentracijos požymiu laikoma rinkos struktūra, parodanti rinkos dalyvių skaičių, jų veiklos mąstą bei užimamas rinkos dalis. Taigi, darbe analizuojama bankų koncentracija apibr÷žiama kaip kelių didžiausių bankų užimamos rinkos, pagal valdomą turtą, procentin÷ dalis, o jai apskaičiuoti pasirinkti du rodikliai - trijų didžiausių įmonių koncentracijos (CR3) ir Herfindahl-Hirschman (HHI) indeksai. Jais apskaičiuotos koncentracijos reikšmių rezultatai atspindi labai koncentruotą Lietuvos bankų sektorių visu analizuojamu laikotarpiu. Pastebima koncentracijos maž÷jimo tendencija d÷l mažesniųjų šalies bankų geb÷jimo atlaikyti didžiųjų bankų konkurencinį spaudimą vis atimant dalį rinkos iš jų. 3. Darbe išskiriami trys požiūriai, aiškinantys koncentracijos ir bankų sistemos stabilumo tarpusavio ryšius: „koncentracijos – stabilumo požiūris“, „koncentracijos – pažeidžiamumo požiūris“ ir trečiasis požiūris, paremtas nuostata, kad toks ryšys neegzistuoja arba jo egzistavimui aptikti n÷ra sukurti tinkami modeliai. 4. Koreliacin÷s analiz÷s metu pasteb÷ta teigiama koreliacija tarp priklausomo kintamojo - bankų sistemos stabilumo, kurį atspindi Altmano indeksas (Z indeksas) – ir nepriklausomų kintamųjų - koncentracijos bankų sektoriuje, grynosios palūkanų maržos bei realaus BVP metinio pokyčio. Regresin÷s analiz÷s metu paaišk÷jo, kad HHI indeksas geriau atspindi koncentracijos įtaką bankų sistemos stabilumui, nei trijų didžiausių įmonių užimama rinkos dalis. Atlikus skirtingus regresinius modelius padaryta išvada, kad rinkos koncentracijos

laipsnis ir realaus BVP pokytis daro teigiamą įtaką Lietuvos bankų sistemos stabilumui. Taigi, did÷jant bankų koncentracijai did÷ja ir Lietuvos bankų sistemos stabilumas, kas paremia „koncentracijos – stabilumo požiūrį“.

LITERATŪRA 1. Banko Snoras finansin÷s ataskaitos. Žiūr÷ta: 2011 04 11. Prieiga internete: http://www.snoras.com/lt/about/reports/annual 2. Banko Finasta finansin÷s ataskaitos. Žiūr÷ta: 2011 04 11. Prieiga internete: http://www.finasta.com/grp/lt/apie-grupe/ataskaitos 3. Beck T., Demirguc-Kunt A., Levin R. (2005). Bank concentration and fragility: impact and mechanics. Nber Working Paper Series. Žiūr÷ta: 2011 03 14. Prieiga internete: http://www.nber.org/papers/w11500.pdf?new_window=1 4. Beck T. (2008). Bank Competition and Financial Stability: Friends or Foes? Žiūr÷ta: 2011 03 14. Prieiga internete: http://siteresources.worldbank.org/INTFR/Resources/BeckBankCompetitionandFi nancialStability.pdf 5. Bikker J.A., Groeneveld J.M. (1998). Competition and concentration in the EU Banking Industry. Žiūr÷ta: 2011 03 15. Prieiga internete: http://www.dnb.nl/en/binaries/ot008_tcm47-146043.pdf 6. Bikker J.A., Haaf K. (2000). Competition, concentration and their relationship: an empirical analysis of the banking industry. Žiūr÷ta: 2011 03 15. Prieiga internete: http://www.dnb.nl/en/binaries/ot030_tcm47-146046.pdf 7. Bikker J.A., Haaf K. (2000). Measures of competition and concentration in the banking industry: a review of the literature. Žiūr÷ta: 2011 03 15. Prieiga internete: http://www.dnb.nl/en/binaries/ot027_tcm47-146045.pdf 8. Cetorelli N., Hirtle B., Morgan D., Peristiani S., Santos J. (2007). Trends in financial market concentration and their implications for market. FRBNY Economic Policy Review. Žiūr÷ta: 2011 03 21. Prieiga internete: http://www.newyorkfed.org/research/epr/07v13n1/0703hirt.pdf 9. Cetorelli N. (2003). Real effects of bank concentration and competition in Europe. Žiūr÷ta: 2011 03 21. Prieiga internete: http://siteresources.worldbank.org/INTFR/Resources/4754591107888557402/Bank_Concentration_and_Competition_in_Europe.pdf 10. Citadele finansin÷s ataskaitos. Žiūr÷ta: 2011 04 11. Prieiga internete: http://www.parex.lt/apie/ataskaitos 11. Corvoisier S., Gropp R. (2011). Bank concentration and retail interest rates. European Central Bank working paper series. Žiūr÷ta: 2011 03 07. Prieiga internete: http://www.ecb.int/pub/pdf/scpwps/ecbwp72.pdf 12. Čekanavičius V. (2000). Statistika ir jos taikymas. 13. Davis, K. (2007). Banking Concentration, Financial Stability and Public Policy. Žiūr÷ta: 2011 03 28. Prieiga internete: http://www.rba.gov.au/publications/confs/2007/davis.pdf

14. Danske Bank A/S Lietuvos filialo istorija. Žiūr÷ta: 2011 02 28. Prieiga internete: http://www.danskebankas.lt/apie/bankas/istorija 15. Danske Bank A/S Lietuvos filialo finansin÷ ataskaitos. Žiūr÷ta: 2011 04 11. Prieiga internete: http://www.danskebankas.lt/apie/finansiniai 16. Deltuvait÷ V. (2009). Koncentracijos įtakos bankų sistemos finansiniam stabilumui tyrimas. Žiūr÷ta: 2011 03 28. Prieiga internete: http://www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/ekovad/14/1822-6515-2009-156.pdf 17. DnB Nord banko finansin÷s ataskaitos. Žiūr÷ta: 2011 04 11. Prieiga internete: http://www.dnbnord.lt/lt/apie-banka/ataskaitos-ir-reitingai/finansiniu-ataskaituarchyvas/ 18. Jonghe O., (2009). Back to the basics in banking? A micro-analysis of banking system stability. Žiūr÷ta: 2011 03 14. Prieiga internete: http://arno.uvt.nl/show.cgi?fid=95078 19. Klimašauskien÷, D. (2007). Konkurencijos samprata ekonomikos teorijoje. Žiūr÷ta: 2011 03 07. Prieiga internete: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Ekonomika/79/109-123.pdf 20. Kocabay S. (2009). Bank competition and banking stability: evidence from Turkey. Žiūr÷ta: 2011 03 21. Prieiga internete: http://etd.lib.metu.edu.tr/upload/12611151/index.pdf 21. Lakštutien÷ A., Vasiliauskait÷ A., Leitonien÷ Š. (2006). Dependence of the Financial Structure and Efficiency of the Bank Sector on Economic Growth. Žiūr÷ta: 2011 03 07. Prieiga internete: http://www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/inzeko/48/1392-2758-2006-3-48-18.pdf 22. Lietuvos banko valdybos nutarimas (2004 ). D÷l likvidumo normatyvo skaičiavimo taisyklių. Žiūr÷ta: 2011 03 07. Prieiga internete: http://lbank.lt/lietuvos_banko_valdybos_nutarimai 23. Lietuvos bankų asociacijos statistika. Žiūr÷ta: 2011 02 28. Prieiga internete: http://lba.lt/go.php/lit/Statistika/133 24. Lietuvos Respublikos Centrinio banko internetinis puslapis. Prieiga internete: http://www.lb.lt/ 25. Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos internetinis puslapis. Prieiga internete: http://www.konkuren.lt/index.php?show=konc 26. Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos nutarimas (2000) . D÷l pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrin÷jimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo. Žiūr÷ta: 2011 03 07. Prieiga internete: http://www.konkuren.lt/index.php?show=nutlrv_view&nut_id=889 27. Lietuvos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s internetinis puslapis. Prieiga internete: http://www.stat.gov.lt/lt/

28. Medicinos banko finansin÷s ataskaitos. Žiūr÷ta: 2011 04 11. Prieiga internete: http://www.medbank.lt/apie-medicinos-banka/48-apie-banka/134-bankofinansines-ataskaitos.html 29. Nordea finansin÷s ataskaitos. Žiūr÷ta: 2011 04 11. Prieiga internete: http://www.nordea.lt/lt/pages/finansines-ataskaitos 30. Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) (2010). Competition, Concentration and Stability in the Banking Sector. Žiūr÷ta: 2011 03 07. Prieiga internete: http://www.oecd.org/dataoecd/52/46/46040053.pdf 31. Ramonas, K. (2002). Komerciniai bankai ir jų priežiūros raida Lietuvoje. Pinigų studijos. Žiūr÷ta: 2011 02 28. Prieiga internete: http://lb.lt/ramonas 32. SEB banko metų veiklos apžvalgos ir finansin÷s ataskaitos. Žiūr÷ta: 2011 04 11. Prieiga internete: http://www.seb.lt/pow/wcp/seblt.asp?lang=lt&website=TAB4 33. SEB banko istorija. Žiūr÷ta: 2011 02 28. Prieiga internete: http://seb.lt/pow/wcp/seblt.asp?lang=lt&website=TAB4 34. Stanikūnas R., (2008). Lietuvos komercinių bankų koncentracijos analiz÷ ir pl÷tros tendencijos. Mokomoji priemon÷ VU Ekonomikos fakulteto magistrantams. 35. Stanikūnas R., (2009). Konkurencijos politika. Teorija ir praktika. Vilnius: TEV. 36. Strachman E., Fucidji J.R., Vasconcelos M.R. (2002). Worldwide concentration in the banking sector. Žiūr÷ta: 2011 03 07. Prieiga internete: http://www.ie.ufrj.br/revista/pdfs/worldwide_concentration_in_the_banking_sect or_causes_and_potential_effects.pdf 37. Swedbank finansin÷s ataskaitos. Žiūr÷ta: 2011 04 11. Prieiga internete: http://www.swedbank.lt/lt/pages/358 38. Šiaulių banko finansin÷s ataskaitos. Žiūr÷ta: 2011 04 11. Prieiga internete: http://www.sb.lt/article/archive/9?durl=d7b570d01d20d64c02b3806be8f6ff07 39. Tarptautinis valiutos fondas. Financial Sector Assessment (2005). Žiūr÷ta: 2011 03 07. Prieiga internete: http://www.imf.org/external/pubs/ft/fsa/eng/index.htm 40. Ūkio banko finansin÷s ataskaitos. Žiūr÷ta: 2011 04 11. Prieiga internete: http://www.ub.lt/ShowPage.aspx?MenuC=1935&PageLang=LIT&ShowDoc=inv. finansines_ataskaitos