ISSN 1822-5063 ISSN 1822-5071 (ONLINE)

FINANSINIO S TA BILUMO APŽ VALGA

2010

VILNIUS 2010

Santrumpos BVP

bendrasis vidaus produktas

CDS

kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris (credit default swap)

DPK

Draudimo priežiūros komisija

ECB

Europos centrinis bankas

ESD

einamosios sąskaitos deficitas

EURIBOR

Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Euro Inter-bank Offered Rate)

FRS

Federalinė rezervų sistema

n. d.

nėra duomenų

OMXR

Rygos vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Riga Stock Exchange Index)

OMXS

Stokholmo vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Stockholm Stock Exchange Index)

OMXT

Talino vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Tallinn Stock Exchange Index)

OMXV

Vilniaus vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Vilnius Stock Exchange Index)

PFI

pinigų finansinės institucijos

Proc. p.

procentiniai punktai

RoA

turto grąžos rodiklis (return on assets)

RoE

nuosavybės grąžos rodiklis (return on equity)

Statistikos departamentas Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės SVKI

suderintas vartotojų kainų indeksas

TFAS

Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai

TUI

tiesioginės užsienio investicijos

TVF

Tarptautinis valiutos fondas

VILIBOR

Lietuvos vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, už kurias bankai pageidauja (pasirengę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams (Vilnius Inter-bank Offered Rate)

VP

vertybiniai popieriai

VPK

Vertybinių popierių komisija

VRE

Vidurio ir Rytų Europa

VVP

Vyriausybės vertybiniai popieriai

Šalių pavadinimų santrumpos AT

Austrija

JAV

Jungtinės Amerikos Valstijos

BE

Belgija

LT

Lietuva

BG

Bulgarija

LU

Liuksemburgas

CY

Kipras

LV

Latvija

CZ

Čekija

MT

Malta

DE

Vokietija

NL

Nyderlandai

DK

Danija

NO

Norvegija

EE

Estija

PL

Lenkija

ES

Ispanija

PT

Portugalija

FI

Suomija

RO

Rumunija

FR

Prancūzija

SE

Švedija

GR

Graikija

SI

Slovėnija

HU

Vengrija

SK

Slovakija

IE

Airija

UK

Jungtinė Karalystė

IT

Italija

Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai nesutampa su bendrais duomenimis („Iš viso“ ir 100 %). Apžvalga prieinama pdf formatu Lietuvos banko interneto svetainėje adresu www.lb.lt Apžvalga parengta remiantis duomenimis iki 2010 m. gegužės 1 d. © Lietuvos bankas, 2010

TURINYS Santrauka. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 I. IŠŠŪKIAI FINANSŲ SISTEMAI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8

Išorės iššūkiai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8



Vidaus iššūkiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12



Ekonominės raidos scenarijai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

II. FINANSŲ SISTEMOS PERSPEKTYVOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

Finansų sistemos struktūros raida. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17



Bankų sistema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18





Bankų turtas ir paskolos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18





Bankų finansavimas ir likvidumas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21





Paskolų portfelio kokybė ir skolininkų finansinė būklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26







Įmonių sektorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28









Finansinė būklė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28









Rizika bankams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29







Nekilnojamojo turto rinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30







Namų ūkiai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32









Finansinė būklė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32









Rizika bankams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33









Namų ūkių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33





Pelningumas ir efektyvumas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35





Kapitalo pakankamumas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38

III. FINANSŲ SISTEMOS ATSPARUMAS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41 IV. FINANSŲ SISTEMOS RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47 V. PRIEDAI IR LENTELĖS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50

1 priedas. Bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų: ką jos parodo?. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50



2 priedas. Bankų sistemos gelbėjimo patirtis ir perspektyvos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54



3 priedas. Gyventojų perkamosios galios vertinimas – kokios pirkėjų galimybės įsigyti būstą?. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 63



1 lentelė. Pagrindiniai finansinio stabilumo indikatoriai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65



2 lentelė. Pagrindiniai nefinansinių įmonių veiklos rodikliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67



3 lentelė. Lietuvos finansų sistema. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 68

INTARPAI

1 intarpas. Skandinavijos šalių patronuojančiųjų bankų grupių svarba Lietuvos ir kitų Baltijos šalių finansų sistemų raidai ir stabilumui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11



2 intarpas. Nauji rodikliai bankų likvidumui stebėti. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25



3 intarpas. Namų ūkių finansinio turto ir įsipareigojimų apžvalga. . . . . . . . . . . . . . . . . . 34



4 intarpas. Tarptautinės iniciatyvos stiprinti kapitalo pakankamumą ir likvidumo rizikos valdymą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48

Lietuvos bankas siekia, kad mūsų valstybės kredito institucijos veiktų konkurencingoje, bet stabilioje aplinkoje. Finansų sistema, o ypač komerciniai bankai, – svarbi Lietuvos ekonomikos grandis, todėl patikima ir saugi finansų sistema yra svarbus veiksnys, užtikrinantis ilgalaikį ir tvarų šalies ekonomikos augimą. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą, tačiau moderni centrinė bankininkystė yra sunkiai įsivaizduojama be patikimo ir veiksmingo mokėjimo, vertybinių popierių atsiskaitymo bei visos šalies finansų sistemos veikimo. Lietuvos bankas vykdo kredito institucijų ir mokėjimo sistemų priežiūrą, vertina galimas grėsmes efektyviai ir nepertraukiamai kredito institucijų veiklai, atlieka finansų rinkos dalyvių apklausas, renka ir analizuoja statistinę bei kitokią informaciją ir siūlo priemones, kaip išvengti ir sumažinti pavojus finansų sistemos stabilumui. Taip stiprinamas ne tik pavienių kredito įstaigų, bet ir visos šalies finansų sistemos atsparumas vidaus ir išorės ekonomikos sukrėtimams, užtikrinamas efektyvus ribotų finansinių išteklių perskirstymas. Spartėjant Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą ir tarptautines finansų rinkas, dėl didėjančios šalių tarpusavio priklausomybės nuo tarptautinių kapitalo srautų ir pasaulinių procesų be tarptautinio veiksmų koordinavimo neįmanoma veiksmingai užtikrinti finansinio stabilumo. Todėl Lietuvos bankas plečia tarptautinį bendradarbiavimą su šalių, ypač tų, kuriose registruoti bankai aktyviai veikia Lietuvos rinkoje, centriniais bankais ir priežiūros institucijomis. Tokio bendradarbiavimo tikslas – siekti finansinio stabilumo, užtikrinti veiksmų koordinavimą ir sprendimų priėmimą, tobulinti rizikos valdymą, keistis aktualia informacija, siekti geriau pasirengti galimoms krizinėms situacijoms. Pagrindinis finansinio stabilumo apžvalgos tikslas – nustatyti tiek vidaus, tiek ir išorės grėsmes šalies finansų sistemai, įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankių vidaus ir išorės sukrėtimų poveikį, numatyti tinkamo reagavimo priemones bei pateikti rekomendacijas finansų rinkos dalyviams, kaip geriau suvaldyti kylančias rizikas. Tikimės, kad skelbiamos finansinio stabilumo apžvalgos padės visapusiškai suvokti galimą riziką Lietuvos finansų sistemai, jos gebėjimą ją atsverti ir paskatins šalies finansų rinkos dalyvių, ekonomistų ir visų besidominčiųjų finansų rinkomis diskusijas finansinio stabilumo klausimais.

Lietuvos banko valdyba Finansinio stabilumo apžvalgą (2010 m.) patvirtino 2010 m. birželio 17 d.

Santrauka

5 Bendras finansinio stabilumo įvertinimas

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Makroekonominės aplinkos rizika sumažėjo, o šalies ekonomika jau patyrė didžiausią nuosmukį. Įmonių kredito rizika ir toliau yra padidėjusi, bet mažai tikėtina, kad dar labiau galėtų blogėti, priešingai, matyti stabilizacijos požymių. Todėl labiausiai tikėtina, kad šiais metais įmonių kredito rizika bus stabili. Didėjant nedarbui, mažėjant pajamoms, auga namų ūkių kredito rizika. Labiausiai tikėtina, kad šiais metais namų ūkių kredito rizika dar padidės ir tik kitais metais pradės mažėti. Dėl įtemptos situacijos valstybių skolos vertybinių popierių rinkoje bankų prekybinių ir investicinių portfelių rinkos rizika yra padidėjusi. Likvidumo rizika sumažėjo padidėjus bankų likvidžiam turtui. Tačiau tiek vertybinių popierių kainos, tiek ir palūkanų normų dinamika labai priklausys nuo to, kaip valstybėms pavyks išspręsti skolos problemas, o tai savo ruožtu darys įtaką bankų galimybėms kilus likvidumo problemoms greitai ir be didelio nuostolio parduoti šiuo metu turimas likvidaus turto atsargas.

/ 2010

Lietuvos finansų sistemai 2010 m. žada didesnį stabilumą, tačiau ir toliau yra didelis neapi­ brėžtumas dėl pasaulio ekonomikos augimo, o kartu ir dėl šalies ekonomikos atsigavimo spartos. Pagerėjusi padėtis pasaulio finansų rinkose ir griežta Vyriausybės fiskalinė politika lėmė geresnį Lietuvos rizikos vertinimą. Tačiau vis dar neaišku, kaip rinkos sureaguos į labai įsiskolinusių vyriausybių didinamą skolos vertybinių popierių pasiūlą. Išaugusi valstybių rizika gali apriboti jų galimybes skolintis finansų rinkose: padidinti kylančių rinkų šalių (taip pat ir Lietuvos) skolinimosi rizikos premijas. Visa tai apribotų galimybes toliau skatinti ekonomikas didinant viešojo sektoriaus deficitą. Menkesnės vyriausybių galimybės skatinti ekonomiką kartu su sumažėjusiu aktyvumu finansinio tarpininkavimo rinkoje lemtų lėtesnį negu prognozuojama euro zonos ekonomikos augimą, vadinasi, ir mažesnę Lietuvos eksporto paklausą. Kita vertus, neigiamas tendencijas Vakarų rinkose galėtų atsverti ekonomikos augimas Rytuose, tačiau dėl šio regiono raidos ir toliau yra didelis neapibrėžtumas. Atsižvelgiant į anksčiau minėtus veiksnius, pagrindinės išorės grėsmės šalies finansų sistemos stabilumui kyla dėl: a) stagnacijos užsienio rinkose (sumažėjusios eksporto paklausos); b) staigaus rizikos premijų augimo pasaulio finansų rinkose. Vidaus makroekonominė padėtis šių metų pradžioje, palyginti su praėjusiais metais, pagerėjo: šiais metais tikimasi nedidelio ekonomikos augimo, nulemto kol kas palankiai besiklostančios padėties užsienio prekybai atviruose sektoriuose. Nedarbo lygis tebėra aukštas, bet tikėtina, kad šių metų pabaigoje–kitų metų pradžioje jis po truputį mažės. Įmonių bankrotų skaičius praėjusių metų viduryje pasiekė piką, tačiau, kiek galima spręsti iš dinamikos, jis pradeda mažėti. Nekilnojamojo turto kainos krinta lėčiau. Tikėtina, kad, išpardavus turimą neparduotą turtą, sumažės pasiūla ir stabilizuosis kainos. Valstybės finansų padėtis ir toliau yra įtempta, tačiau dėl išlaidų mažinimo priemonių taikymo manoma, kad viešojo sektoriaus deficitas taip pat nuosekliai mažės. Aprašytas šalies ekonomikos vystymosi scenarijus sąlyginis: jo eiga priklausys nuo situacijos pasaulio rinkose, kuri šiuo metu yra ganėtinai įtempta. Todėl, įvertinus situacijos neapibrėžtumą, pagrindinės vidaus grėsmės šalies finansų sistemos stabilumui kyla dėl: a) netvarios fiskalinės politikos kritus valstybės pajamoms; b) tebesitęsiančios stagnacijos nekilnojamojo turto rinkoje. Lietuvos bankų sistema sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusios makroekonominės aplinkos: nors patirti rekordiniai nuostoliai, bankų sistemos kapitalo pakankamumas padidėjo, bankai sukaupė pakankamai dideles likvidaus turto atsargas. Paskolų portfelis praėjusiais metais susitraukė tiek dėl sumažėjusios paklausos, tiek ir dėl bankų pastangų sumažinti prisiimamą riziką. Atsigaunant šalies ekonomikai, didės ir kreditavimo apimtis bei bankų pajamos. Nors praėjusiais metais daugelis bankų užfiksavo didelį paskolų portfelio nuvertėjimą, ne visi iš jų elgėsi pakankamai konservatyviai. Vis dėlto gerėjanti makroekonominė padėtis turėtų padėti bankų sistemai: turėtų sumažėti nuvertėjusių paskolų dalis ir pagerėti bendra paskolų portfelio kokybė. Tolesnis kokybės prastėjimas būtų galimas tuo atveju, jei įvyktų nepalankus šalies ekonominės raidos scenarijus.

6

Rizika šalies finansų sistemos stabilumui sumažėjo

Ir nors bankų sistema patyrė nemenką sukrėtimą…

Tą lėmė keletas veiksnių: pirma, šalies vyriausybės pastangos stabilizuoti valstybės finansų padėtį ir riboti biudžeto deficito didėjimą; antra, pagerėjusi situacija pasaulio finansų rinkose ir pirmieji svarbiausių eksporto partnerių ekonomikos atsigavimo požymiai; trečia, stabili didžiausių šalies bankų padėtis ir gebėjimas papildomomis kapitalo įmokomis sustiprinti kapitalo bazę ir padengti kredito nuostolius. Padidėjusį investuotojų pasitikėjimą Lietuvos ekonomikos perspektyvomis ir finansų sistemos stabilumu rodo 2009  m. beveik penkis kartus sumažėję Lietuvos Vyriausybės skolinimosi rizikos priedai.

Šalies ekonomikai patyrus didelį nuosmukį, pasunkėjus įmonių ir gyventojų finansinei būklei, tai neišvengiamai paveikė ir svarbiausių šalies ūkio finansuotojų – bankų – veiklos rezultatus. Pagrindinės bankų patirtų nuostolių priežastys buvo sparčiai didėję nuostoliai dėl sumažėjusios turto vertės ir kritusių grynųjų palūkanų pajamų.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

1 pav. Šalies rizikos priedų indikatorių raida

2008  m. pabaigoje kilusi įtampa šalies tarpbankinio skolinimosi rinkoje atlėgo. Stabilizuojantis ekonomikai, gerėjant Lietuvos kredito rizikos vertinimui ir sėk­ mingai išplatinus Lietuvos Respublikos Vy­ riausybės obligacijų emisijas, pradėjo sparčiai mažėti VILIBOR ir EURIBOR skirtumas, taip pat 2009  m. antrąją pusę, palyginti su 2009  m. pradžia, pastebimai sumažėjo ir VILIBOR kintamumas1. Tiesa, ir toliau yra rizika, kad Lietuvos Vyriausybės skolinimosi rizikos priedus ir bendrą ekonomikos aplinką gali neigiamai paveikti lėtesnis negu tikimasi ūkio atsigavimas ar kai kurių euro zonos valstybių sunkumai stabilizuojant valstybės finansus. Kartu tai galėtų didinti įtampą Lietuvos tarpbankinėje rinkoje ir sudaryti prielaidas tarpbankinių palūkanų normų kilimui.

1 

Istorinis 6 m. VILIBOR kintamumas.

…didžiausi nuostoliai jau praeityje Paskolų portfelio kokybės pokyčius daugiausia lėmė verslo klientams suteiktos paskolos. Paskolų ekonominėms veikloms, orientuotoms į vidaus vartojimą ir daugiausia priklausomoms nuo ūkio ciklo svyravimų, kokybė buvo žemiausia. Tikėtina, kad bankai didžiąją dalį nuostolių dėl paskolų atviriems užsienio prekybai ekonomikos sektoriams jau patyrė. Kita vertus, galimas tolesnis, nors ir lėtesnis bei mažesnės apimties, paskolų uždariems užsienio prekybai ekonomikos sektoriams mažėjimas, nes vidaus paklausa ir toliau yra maža. Paskolų namų ūkiams kokybė buvo pastebimai geresnė negu bendras bankų sistemos paskolų vidurkis. Kita vertus, didelis ir vis didėjantis nedarbo lygis bei mažėjančios pajamos gali lemti namų ūkių nemokumo atvejų gausėjimą, o bankai vis dažniau susidurs su namų ūkiais, vėluojančiais grąžinti vartojimo paskolas ar paskolas būstui įsigyti. Didesnę riziką bankams kelia nekilnojamojo turto kainų pakilimo metu paskolas būstui įsigyti paėmę namų ūkiai, nes, kritus nekilnojamojo turto kainoms, paimtos paskolos suma neretai yra didesnė už esamo užstato vertę. Vėluojantys grąžinti paskolas namų ūkiai ir bankai turi pirmiausia ieškoti bendro sutarimo ir išeities iš susidariusios situacijos, taip prisitaikydami prie pasikeitusios ekonominės aplinkos.

Finansų sektoriaus atsparumas padidėjo bankams padidinus likvidaus turto ir kapitalo atsargas… Gerokai padidinę likvidaus turto atsargas ir pritraukę daugiau finansinių išteklių vidaus rinkoje, bankai, palyginti su 2008 m. pabaiga, reikšmingai sumažino likvidumo riziką. Likvidumo rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankai laiko pakankamas likvidaus turto atsargas, reikalingas einamiesiems įsipareigojimams vykdyti ir yra pajėgūs absorbuoti didelius lik­ vidumo šokus. Kita vertus, atsižvelgiant į didesnės apimties likvidaus turto sumažėjimą 2008 m. pabaigoje ir padidėjusį indėlininkų jautrumą neigiamai informacijai apie bankų veiklą, kai kuriems bankams derėtų padidinti investicijas į likvidaus turto atsargas. Tai

Bankams yra itin svarbu sukaupti ir palaikyti dideles galimų nuostolių absorbavimo atsargas. Šie klausimai yra itin aktualūs bankams, kurių kapitalo pakankamumo rodikliai yra mažesni ar kurie neturi finansiškai stiprių investuotojų, galinčių prireikus suteikti papildomo kapitalo.

Sumažėjus paskolų portfeliui ir grynajai palūkanų maržai, kritus finansinių paslaugų paklausai, bankų pajamų rizika padidėjo Didėjusi VP dalis ir susitraukusios paskolos bankų balansuose mažino likvidumo riziką, tačiau dėl santykinai mažesnės likvidaus turto grąžos darė neigiamą poveikį pelningumui. Atsižvelgiant į tai, šalies bankai ateityje turės ieškoti galimybių didinti veiklos pajamas, kurios būtų pakankamos paskolų nuvertėjimo nuostoliams padengti. Be to, bankai turėtų įvertinti ir efektyviai valdyti likvidžių investicijų koncentracijos riziką, atsižvelgdami į palūkanų normų pokyčių poveikį investicijų vertei, ir galimybę parduoti šias investicijas nepalankiomis sąlygomis.

Pajamų augimas priklausys nuo situacijos tiek vietos, tiek ir pasaulio rinkose Bankų pajamų augimas sietinas su pagrindinių palūkanų normų eurais didėjimu, kritusiomis klientų indėlių vidaus rinkoje palūkanų normomis ir tikėtinu finansų rinkų aktyvumo ir finansinio tarpininkavimo paslaugų paklausos atsigavimu. Bankų pajamų šaltinių

7

Lietuvos bankas skiria daug dėmesio šalies bankų kapitalo pakankamumui didinti… Visi šalyje veikiantys bankai turi savarankiškus kapitalo didinimo planus. Jie 2009 m. įvertino vidaus kapitalo pakankamumą ir suformavo pagrindinėms ir papildomoms rizikoms padengti reikalingą kapitalą. Be to, kai kurie bankai pradėjo taikyti individualius kapitalo pakankamumo rodiklio normatyvus, didesnius už minimalų 8 procentų reikalavimą, nustatytą Bazelio bankų priežiūros komiteto reikalavimuose ir atitinkamose Europos Sąjungos direktyvose. Kapitalo didinimo iš išorės šaltinių klausimas yra itin aktualus kai kuriems bankams, atsižvelgiant į 2009 m. didėjusį kapitalo poreikį prastėjant šių bankų paskolų kokybei, ribotas galimybes skolintis pinigų rinkoje ir pakilusias finansinių išteklių kainas. Šie bankai kylančias problemas sugebėjo spręsti savarankiškai, tačiau kredito rizikos, kapitalo valdymo ir kapitalo didinimo strategijos parengimas bei įgyvendinimas yra esminiai šiems bankams kylantys uždaviniai.

…ir tvaraus finansinio tarpininkavimo skatinimo klausimams Artimiausiais metais šalies bankai susidurs su iššūkiu tinkamai diversifikuoti paskolų portfelį ir atsižvelgti į praeities klaidas, kreditavimą koncentruojant į keletą sparčiai besiplėtojusių sektorių. Ekonomikos augimo laikotarpiu didžiausia paskolų srauto dalis teko uždarų užsienio prekybai ekonominių veiklų įmonėms. Praėjusiais metais sumažėjęs tiek atvirų, tiek uždarų užsienio prekybai įmonių kreditavimas buvo vienas iš ekonomikos nuosmukį skatinusių veiksnių. Bankų strategija turėtų būti orientuota į pelningą paskolų portfelio valdymą ilgu laikotarpiu, apimančiu visą verslo ciklą. Siekiant šio tikslo, svarbu užtikrinti, kad komercinių bankų darbuotojai būtų tinkamai motyvuojami ir kreditavimo sprendimus priimtų atsižvelgdami į ilgo laikotarpio riziką bei paskolų gavėjų pinigų srautus.

/ 2010

…nepaisant to, tinkamo lygio kapitalo atsargų palaikymas ir tolesnis rizikos mažinimas yra svarbus bankų veiklos prioritetas

struktūra tebėra koncentruota grynųjų palūkanų pajamų atžvilgiu, tačiau praėjusiais metais pastebimai padidėjo iš prekybos veik­los uždirbtas pelnas. Pažymėtina, kad pajamos iš prekybos veiklos dažnai priklauso nuo vienkartinių sandorių, todėl yra dažnai kintančios.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

taikytina tiek labiausiai priklausomiems nuo finansavimo indėliais, tiek, palyginti su einamaisiais įsipareigojimais, mažiausiai likvidaus turto turintiems bankams. 2009  m. didėjęs bankų kapitalo pakankamumas darė teigiamą įtaką šalies finansų sistemos stabilumo užtikrinimui. Tai didino bankų rizikos padengimą kapitalu ir gebą absorbuoti nuostolius, patiriamus sunkmečio sąlygomis. Šalies bankų sistemą stiprino ir tai, kad kapitalo pakankamumo rodikliai didėjo daugelyje bankų. Padidėjus bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodikliui, daugelio bankų papildomų nuostolių absorbavimo galimybės padidėjo.

8

I.

IŠŠŪKIAI FINANSŲ SISTEMAI

Išorės iššūkiai Pasaulio ekonomika 2009 m. pirmąjį pusmetį išgyveno gilų nuosmukį, tačiau 2009 m. antrąją pusę prasidėjo pasaulio ekonomikos atsigavimas. Didėjant finansų krizės poveikiui realiajam sektoriui, mažėjo vartojimas ir investicijos, sumenko tarptautinė prekyba, silpo pramonės ir kitų ekonomikos sektorių aktyvumas, didėjo nedarbas. Realusis BVP sumažėjo visose išsivysčiusiose ir daugelyje kylančios ekonomikos valstybių. Siekdamos stabilizuoti padėtį, daugelis krizės paveiktų šalių įgyvendino itin didelio masto ūkio gaivinimo priemones. Tai padėjo atkurti pasitikėjimą finansų rinkomis ir skatino ekonomikos atsigavimą. Situacija pagerėjo beveik visuose regionuose, nors valstybių atsigavimo tempai skiriasi. JAV ekonomika, palyginti su dauguma kitų išsivysčiusių valstybių, atsigauti pradėjo vėliau, tačiau jos atsigavimo tempas yra vienas iš sparčiausių. Euro zonos atsigavimą lėtino silpnas vidaus vartojimas ir kai kurių valstybių nutrauktos ekonomikos skatinimo priemonės. Pasaulio ekonomikos plėtros perspektyvos, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, šiuo metu vertinamos optimistiškiau. Prognozuojama, kad viso pasaulio realusis BVP augimas tiek 2010  m., tiek ir 2011  m. bus didesnis kaip 4 procentai. Tolesnė pasaulio ekonomikos raida glaudžiai susijusi su finansų sistemos, kuri kol kas yra vis dar labai trapi, stabilizavimusi. Sėkmingai įgyvendintos finansų institucijų rėmimo priemonės padėjo atkurti bankų sektoriaus stabilumą ir tarpbankinės rinkos likvidumą – euro zonos, JAV ir daugelio kitų valstybių bankų sistemų likvidumo būklė pagerėjo. Be to, pastebimai pagerėjo padėtis tarptautinėse kapitalo ir pinigų rinkose. Kai kuriose sparčiau atsigaunančiose valstybėse vėl pamažu pradeda aktyvėti skolinimas privačiajam sektoriui. Tačiau svarbus uždavinys yra tolesnis finansų institucijų stiprinimas ir jų priežiūros tobulinimas. 1 lentelė. Realiojo BVP kaita pasaulio regionuose

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

(pokytis per metus, procentais)

Visas pasaulis Euro zona VRE valstybės JAV Japonija Rusija

2008 3,0 0,6 3,1 0,4 –1,2 5,6

2009 –0,6 –4,1 –4,1 –2,4 –5,0 –7,9

2010* 4,1 0,9 2,0 3,0 1,7 4,0

2011* 4,3 1,5 3,7 2,4 2,1 3,3

Šaltinis: TVF. * Prognozės.

Didelį susirūpinimą daugelyje pasaulio valstybių kelia viešųjų finansų tvarumas, o

didėjančios valdžios sektoriaus skolos mažina šių valstybių galimybes prireikus suteikti pagalbą finansų sektoriui. Dėl ekonomikos nuosmukio, pagalbos finansų sistemai ir užsitęsusio ūkio skatinimo priemonių taikymo labai padidėjo valdžios sektoriaus skolos. Blogėjanti viešųjų finansų padėtis didina rizikos premijas ir neigiamai veikia bankų sistemą, o valdžios sektoriaus skolos finansavimui reikalingų lėšų pritraukimas gali sumažinti privačiojo sektoriaus finansavimo apimtį. Tai tapo vienu iš opiausių klausimų euro zonoje, ypač su didelėmis problemomis susiduria Graikija. Viena vertus, fiskalinė konsolidacija – itin aktualus ekonominės politikos klausimas, tačiau kol kas didžiosios pasaulio valstybės vieningai sutaria, kad ekonomikos skatinimo priemonių taikymo atsisakymas stabdytų ekonomikos plėtrą ir šiuo metu būtų dar pernelyg ankstyvas. Tačiau, kita vertus, tolesnė pagalba finansų sektoriui ir ekonomikos augimo skatinimas didins viešojo sektoriaus deficitą, tai kartu gali lemti staigų rizikos premijų augimą, ypač valstybėms, turinčioms žemesnius kredito reitingus. Todėl Lietuva susiduria su padidinta palūkanų normų kilimo rizika. Pasaulio centriniai bankai 2010  m. pradžioje ir toliau laikėsi mažų palūkanų normų politikos. ECB pagrindinių palūkanų nekeitė nuo praėjusių metų vidurio, o JAV, Japonijos ir Anglijos centrinių bankų palūkanos yra artimos nuliui jau daugiau kaip metus. Tačiau, siekiant atkurti pasitikėjimą finansų rinkose, buvo taikomos ir kiekybinės pinigų politikos priemonės. Pinigų kiekį rinkoje centriniai bankai didino skolindami kredito įstaigoms ir rinkoje pirkdami privačiojo ir viešojo sektorių skolos vertybinius popierius. 2010  m. pirmąjį ketvirtį pradėtas mažinti kai kurių rinkos likvidumą palaikančių priemonių taikymas. 2 pav. Pagrindinės centrinių bankų palūkanų normos

Baltijos valstybėse realiojo BVP nuo­ smukis lėtėja, o 2010  m. tikimasi nedidelio ekonomikos augimo. Daugiausia atsigavimo ženklų galima pastebėti į eksportą orientuotuose ūkio sektoriuose, tačiau vidaus vartojimas vis dar silpnas. Įgyvendinant griežtą fiskalinio konsolidavimo politiką, Estijos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2009  m. sudarė vos 1,7 procento BVP. Latvijoje biudžeto deficitas (9,0 % BVP) irgi buvo mažesnis už ekonomikos stabilizavimo programoje numatytą ribą. Estija šiuo metu vykdo visus Mastrichto sutartyje nustatytus konvergencijos kriterijus, dėl to ji gali 2011 m. pradžioje prisijungti prie euro zonos. 2 lentelė. Pagrindiniai Baltijos ir Skandinavijos šalių ekonomikos rodikliai 2009 m. (procentais) BVP Estija Latvija Lietuva Danija Norvegija Suomija Švedija

–14,1 –18,0 –14,8 –4,9 –1,5 –7,8 –4,9

ESD 4,6 9,0 3,4 3,8 16,6 1,4 7,2

Infliacija –1,9 –1,4 1,2 1,2 2,4 1,8 2,8

Nedarbo lygis 13,8 17,1 15,6 6,0 3,1 8,2 8,3

Šaltiniai: Eurostatas ir šalių nacionaliniai bankai. Pastabos: realiojo BVP metinis pokytis; ESD, palyginti su BVP; infliacija – vartotojų kainų indekso metinis pokytis laikotarpio pabaigoje; nedarbo lygis laikotarpio pabaigoje.

2009 m. viduryje prasidėjusį Šiaurės šalių regiono atsigavimą lėmė įgyvendintos ūkio skatinimo priemonės ir atsigaunančios eksporto rinkos. Švedijos realusis BVP 2009  m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiu ket­ virčiu, vis dar mažėjo, tačiau 2010 m. tikimasi nuosaikaus ekonomikos augimo. Be to, gerėja ir kitų Skandinavijos šalių ekonomikų padėtis.

9

Dėl sparčiai padidėjusių kredito nuostolių sumažėjo Skandinavijos šalių patronuojančiųjų bankų grupių pelningumas, tačiau daugelis bankų 2009  m. dirbo pelningai. Didžiausius kredito nuostolius Skandinavijos šalių patronuojantieji bankai patyrė šalyse, kuriose buvo sparčiausias ekonomikos nuo­ smukis ir didžiausia nekilnojamojo turto kainų korekcija. Švedijos kapitalo Swedbank ir SEB bankų grupės 2009 m. patyrė atitinkamai 2,4 ir 1,2 mlrd. eurų paskolų portfelio nuvertėjimo nuostolių. Reikšminga jų dalis gauta iš operacijų Baltijos šalyse (atitinkamai 61 ir 78  %). Pagrindinė patirtų kredito nuostolių Baltijos šalyse priežastis buvo pablogėjusi skolininkų finansinė būklė ir kritusi užstato vertė, tačiau nuostolių dydžiui įtakos turėjo ir konservatyvus šio regiono įmonių kredito rizikos vertinimas. Danske Bank bankų grupė irgi patyrė reikšmingų kredito nuostolių, o Nordea ir DnB NOR Bank ASA nuostoliai buvo santykinai mažesni. Dėl sumažėjusių finansavimosi sąnaudų ir didesnių paskolų palūkanų maržų padidėjo grynosios palūkanų pajamos, o didėjanti vertybinių popierių apyvarta ir kylančios akcijų kainos padidino tarpininkavimo ir investicinių portfelių valdymo pajamas. Tai didino bankų veiklos pelną, kuris daugiausia padengė patirtus kredito nuostolius ir lėmė pelningą daugelio analizuojamų bankų veiklą. 3 lentelė. Skandinavijos šalių patronuojančiųjų bankų grupių pelningumo rodikliai (RoE) SEB grupė Swedbank grupė DnB NOR Bank ASA grupė Nordea grupė Danske Bank grupė

2006 20,8

2007 19,3

2008 13,1

2009 1,2

19,3

18,9

15,2

–12,5

19,5 22,9

22 19,7

12,4 15,3

10,6 11,3

17,5

15,1

1,0

1,7

Šaltiniai: bankų grupių finansinės ataskaitos ir Lietuvos banko apskaičiavimai.

Skandinavijos šalių patronuojančiųjų bankų grupių akcijų kylančios kainos rodo, kad investuotojai vidutiniu laikotarpiu tikisi didesnio šių bankų pelningumo. Konservatyviau vertindami kredito ir finansavimo likvidumo riziką, bankai sieks didinti esamų ir suteikiamų naujų paskolų palūkanų maržas, o mažos bazinės palūkanų normos ir gerėjantys skolininkų lūkesčiai didins kreditavimo paklausą. Dėl to didės bankų veiklos pajamos, tačiau pelningumas daugiausia priklausys nuo bankų finansavimo sąnaudų ir patiriamų kredito nuostolių dydžio. Swedbank ir SEB bankų grupių, palyginti su

/ 2010

BALTIJOS IR SKANDINAVIJOS ŠALYS

SKANDINAVIJOS ŠALIŲ PATRONUOJANČIŲJŲ BANKŲ GRUPIŲ PADĖTIS

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Sparčiai besikeičianti pasaulio ekonominė padėtis lėmė tebesitęsiančius svyravimus valiutų rinkoje. 2009 m. vyraujanti euro stip­ rėjimo tendencija kardinaliai pasikeitė, ir nuo 2009 m. pabaigos euras pradėjo silpnėti JAV dolerio atžvilgiu. Euro silpnėjimui reikšmingą įtaką turėjo šalių narių valdžios sektoriaus finansų nesubalansuotumo problemos. Laisvai kintančio valiutos kurso režimą taikančių VRE valstybių vidutiniai valiutų kursai beveik nepakito, išskyrus Lenkiją, kurios valiuta toliau stiprėjo.

10

kitais analizuojamais bankais, akcijų kainų kilimas 2009  m. buvo santykinai mažesnis ir rodė, kad investuotojai santūriau vertina šių Švedijos kapitalo bankų pelno perspektyvas. 3 pav. Skandinavijos šalių patronuojančiųjų bankų grupių akcijų kainų raida (2008 01 01 = 100)

Skandinavijos šalių patronuojančiųjų bankų grupių kredito rizikos vertinimas 2009 m. pagerėjo, tačiau ir toliau yra skolinimosi sąnaudų ir kredito nuostolių didėjimo rizika. Šių bankų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksas2 2009  m. tolygiai krito ir tapo mažesnis negu Europos finansų institucijų kredito rizikos indeksas iTraxx Europe Financials, o tai rodo palankesnį šių bankų kredito rizikos vertinimą. 4 pav. Skandinavijos šalių patronuojančiųjų bankų, Baltijos šalių vyriausybių ir didžiausių Europos finansų grupių kredito rizikos indeksai

Mažėjanti finansinio turto rizika ir kapitalo bazės stiprinimas pagerino patronuojančiųjų bankų gupių galimybes padengti didelės apimties kredito nuostolius. Kapitalo pakankamumo rodiklis 2009  m. padidėjo visose Skandinavijos šalių patronuojančiųjų bankų grupėse. Be to, kapitalo pakankamumo rodikliai daugiausia padidėjo tų bankų, kurie 2009  m. patyrė didžiausius paskolų portfelio nuvertėjimo nuostolius. Swedbank ir SEB bankų grupių kapitalo pakankamumo rodiklis išaugo iki 13,5, o Danske Bank – net iki 17,8 procento. Swedbank ir SEB bankų grupės papildomai gali patirti iki 4,2 mlrd. eurų nuostolių, nepažeisdamos minimalaus reikalaujamo kapitalo lygio, o tai yra atitinkamai 1,7 ir 2,8 karto daugiau, negu šių bankų grupių faktiškai patirtų kredito nuostolių suma 2009 m.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

4 lentelė. Skandinavijos šalių patronuojančiųjų bankų grupių kapitalo pakankamumo rodiklių dinamika SEB grupė Swedbank grupė DnB NOR Bank ASA grupė Nordea grupė Danske Bank grupė

2006 11,5 9,8

2007 11,0 9,3

2008 10,6 11,2

2009 13,5 13,5

10,0 11,4 9,8

9,6 9,3 9,1

9,5 13,0 9,5

12,1 17,8 11,9

Šaltiniai: Bloomberg ir Lietuvos banko apskaičiavimai.

Siekdami sumažinti paskolų portfelio riziką, subalansuoti paskolų ir indėlių santykį atskiruose geografiniuose regionuose, patronuojantieji bankai keitė kreditavimo politiką Baltijos šalyse. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonominio ciklo pakilimo fazės metu Skandinavijos šalių bankų grupės vykdė aktyvią kreditavo politiką, tačiau prasidėjusi pasaulio finansų ir ekonomikos krizė pakoregavo patronuojančiųjų bankų grupių plėt­ ros planus. Padidėjusios skolinimosi sąnaudos pasaulio finansų rinkose ir likvidumo rizika skatino didinti stabilesnių finansinių išteklių (klientų indėlių) dalį, palyginti su visa įsipareigojimų struktūra, o išaugę kredito nuostoliai ir padidėjusi skolininkų rizika lėmė konservatyvesnį rizikos valdymą ir mažesnį rizikingesnių skolininkų finansavimą. Atsižvelgiant į santykinai prastesnę paskolų portfelio Baltijos šalyse kokybę ir paskolų bei indėlių nesubalansuotumą, tikėtina, kad bankai ir toliau laikysis panašios kreditavimo strategijos šiame regione.

Apskaičiuotas kaip SEB, Swedbank, Nordea, DnB NOR Bank ASA ir Danske Bank bankų grupių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių palūkanų normų vidurkis.

2 

1 intarpas. Skandinavijos šalių patronuojančiųjų bankų grupių svarba Lietuvos ir kitų Baltijos šalių finansų sistemų raidai ir stabilumui Skandinavijos šalių bankų grupės valdo didžiąją Baltijos šalių bankų sistemos akcinio kapitalo dalį, todėl šių grupių finansinė padėtis yra svarbi Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bankų sistemos raidai bei stabilumui. Didžiausi investuotojai į Baltijos šalių bankų sistemą yra Swedbank ir SEB bankų grupės. Jų valdomas turtas sudaro apie 50 procentų visos Baltijos šalių bankų sistemos turto. Šių Švedijos kapitalo bankų grupių patronuojamieji bankai vykdo aktyvią veiklą visose trijose Baltijos šalyse, kurios laikomos šių bankų grupių namų rinka. Kiti svarbūs investuotojai į Baltijos šalių bankų sistemą yra Nordea ir Danske Bank bankų grupės, įsteigusios savo filialus visose Baltijos šalyse, ir norvegų kapitalo DnB NOR Bank ASA bankų grupė, savo veiklą vykdanti per Bank DnB NORD A/S banką*. Bendrai Skandinavijos kapitalo bankų grupės 2009 m. pabaigoje valdė apie 75 procentus viso Baltijos šalių bankų sistemos turto. Latvijoje ši dalis buvo mažesnė dėl reikšmingos vietos kapitalo bankų užimamos rinkos dalies, o Estijoje šios bankų grupės valdė beveik visą bankų sistemą. A pav. Skandinavijos šalių bankų grupių valdomas turtas Baltijos šalyse (2009 m. pabaigoje)

11

B pav. Skandinavijos šalių bankų grupių rinkos dalis atskiruose finansų sistemos segmentuose Lietuvoje

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Lietuvoje Skandinavijos šalių bankų grupės valdė didžiąją bankų sistemos turto dalį, nors ši dalis per metus sumažėjo dėl mažėjančių kreditavimo apimčių. 2009 m. pabaigoje Skandinavijos kapitalo bankai valdė 80 procentų visos bankų sistemos turto, o du didžiausi investuotojai į Lietuvos bankų sistemą – SEB ir Swedbank grupės – užėmė atitinkamai 29 ir 22 procentus visos rinkos. Be to, Švedijos kapitalo SEB ir Swedbank bankų grupėms teko didžioji lizingo, gyvybės draudimo ir pensijų fondų rinkos dalis, jos valdė didžiąją investicinio kapitalo dalį. Dėl šių priežasčių Skandinavijos šalių, o ypač Švedijos, kapitalo patronuojančiųjų bankų grupių plėtros strategijos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse darys reikšmingą įtaką tolesnei Lietuvos bankų ir visos finansų sistemos raidai. Nordea ir Danske Bank patronuojančiosios bankų grupės tik nedidelę dalį pajamų gavo iš operacijų Baltijos šalyse**, todėl šių bankų grupių veiklos rezultatai yra mažai priklausomi nuo Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonominės situacijos. Kita vertus, gana reikšminga Swedbank ir SEB bankų grupių veiklos pajamų dalis buvo gauta iš operacijų Baltijos šalyse, 2009 m. – atitinkamai 23 ir 11 procentų visų šių bankų grupių veiklos pajamų. Operacijų Baltijos šalyse poveikis šių bankų grupių pelningumui buvo didesnis dėl santykinai didesnių paskolų portfelio nuvertėjimo nuostolių. Atitinkamai 61 ir 78 procentai visų Swedbank ir SEB bankų grupių paskolų nuvertėjimo nuostolių buvo gauta iš operacijų Baltijos šalyse.

/ 2010

(2009 m. pabaigoje)

12

C pav. Skandinavijos šalių bankų grupių veiklos pajamų pasiskirstymas pagal geografinius regionus (2009 m. pabaigoje)

D pav. Skandinavijos šalių patronuojančiųjų bankų grupių paskolų portfelio nuvertėjimo nuostolių pasiskirstymas pagal geografinius segmentus (2009 m. pabaigoje)

Švedijos kapitalo Swedbank ir SEB bankų grupių, kurios yra svarbiausios investuotojos į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bankų sistemą, finansinė padėtis nemažai priklauso nuo Baltijos šalių ekonominės situacijos. Kita vertus, šių bankų grupių finansinė būklė ir kreditavimo politika daugiausia lemia Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse veiklą vykdančių patronuojamųjų bankų veiklos rezultatus, o šių bankų likvidumo ir kredito rizika valdoma visos patronuojančiosios bankų grupės mastu. Ši abipusė priklausomybė yra svarbi vertinant tiek patronuojančiųjų bankų finansinę būklę, tiek Lietuvos ir kitų Baltijos šalių finansų sistemos stabilumą. * Bank DnB NORD A/S bankas yra bendrai valdomas Norvegijos DnB NOR Bank ASA ir Vokietijos NORD/LB bankų grupių, kurios turi atitinkamai 51 ir 49 procentus Bank DnB NORD A/S banko akcijų. Bank DnB NORD A/S bankas turi įsteigęs patronuojamąsias bendroves Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje ir filialą Estijoje. ** Bank DnB NORD A/S banko veiklos pajamos, kurių didelė dalis buvo gauta iš operacijų Baltijos šalyse, sudarė 6 procentus visų DnB NOR Bank ASA banko grupės veiklos pajamų, tačiau Bank DnB NORD A/S banko įtaka DnB NOR Bank ASA banko grupės pelningumui yra ribota dėl didelės NORD/LB bankų grupės mažumos akcininkų dalies Bank DnB NORD A/S banke.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

Vidaus iššūkiai Po pastaruosius kelerius metus trukusio spartaus augimo Lietuva 2009 m. patyrė didžiausią ūkio nuosmukį per visą nepriklausomybės laikotarpį. Jį lėmė šalies ekonomikoje susiformavusių ciklinių nesubalansuotumų korekcija ir tarptautinės finansų bei ekonomikos krizės poveikis realiajai ekonomikai. Prasidėjus neramumams pasaulio finansų rinkoje, Lietuvos ekonomikai buvo prognozuojamas švelnaus ciklinio nusileidimo scenarijus, tačiau, finansų krizei peraugus į didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo pasaulio ekonominę krizę ir sparčiai vykstant šalies išorės ir vidaus ekonominių nesubalansuotumų korekcijai, Lietuvos ekonomikai nepavyko išvengti kietojo nusileidimo. Lietuvos realusis BVP 2009 m. sumažėjo beveik 15 procentų: sparčiai mažėjo vartojimas ir investicijos, sumenko tarptautinė prekyba, didėjo nedarbas. Kartu tai lėmė šalies ekonomikos nesubalansuotumų korekcijas: 2009 m. pirmą kartą nuo duomenų skelbimo pradžios buvo užfiksuotas einamosios są­ skaitos perteklius, krito nekilnojamojo turto

ir akcijų kainos, sparčiai mažėjo infliacijos lygis ir darbo užmokestis. Didžiausią įtaką BVP kritimui darė reikšmingai sumažėjusi vidaus paklausa, ypač sumenkus vartojimui ir investicijoms, o grynasis eksportas buvo pagrindinis veiksnys, švelninantis ekonomikos nuosmukį. Svarbiausios priežastys, lėmusios realaus privačiojo vartojimo mažėjimą, buvo sumenkęs darbo užmokestis, padidėjęs nedarbo lygis, sumažėjusios kreditavimo apimtys ir padidėjęs namų ūkių taupymo lygis, siekiant apsisaugoti nuo nenumatyto pajamų sumažėjimo ar netekimo, tebesant neapibrėžtumui dėl darbo rinkos ateities perspektyvų. Sumažėjus vidaus vartojimui, smarkiai krito uždarų užsienio prekybai ir prociklinių ekonominių sektorių aktyvumas, o didžiausias realus pridėtinės vertės nuosmukis 2009  m. buvo statybos sektoriuje – 43,3 procento. Vidaus paklausą mažino ir investicijų, kurių apimtis 2009  m. krito beveik 40 procentų, nuosmukis, o labiausiai investicijos mažėjo į pastatus ir statinius. Grynasis eksportas švelnino ekonomikos nuosmukį, nes prekių

ir paslaugų eksportas krito lėčiau negu importas. Reaguodamos į pablogėjusią ekonominę padėtį, privačiojo sektoriaus įmonės sumažino darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį. Tai leido sumažinti įmonių operacines išlaidas ir padidino atvirų užsienio prekybai sektorių konkurencingumą. Tačiau mažėjantis namų ūkių vartojimas neigiamai veikė uždarų užsienio prekybai sektorių būklę. Vidaus paklausos mažėjimą švelnino nuosaikiau mažėjęs darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius viešajame sektoriuje. Struktūriniai šalies ekonomikos pokyčiai ir padidėjęs bankrotų skaičius labiausiai nuosmukio paveiktuose sektoriuose3 lėmė struktūrinio nedarbo atsiradimą, o darbo rinkos prisitaikymas prie naujų sąlygų, daugiausia per didėjantį nedarbą, o ne mažėjantį darbo užmokestį, – ilgalaikio nedarbo lygio išaugimą. Kita vertus, esant ekonomikos struktūrinių pokyčių būtinybei, mažėjantis darbo užmokestis negalėjo visiškai atsverti nedarbo išaugimo. Struktūrinio ir ilgalaikio nedarbo sumažinimas bus didžiausias iššūkis vidutiniu ir ilgu laikotarpiais 4.

išlaidos krito lėčiau negu pajamos, o tai lėmė didėjantį valdžios sektoriaus deficitą, kuris 2009  m. sudarė 8,9 procento BVP. Numatoma, kad 2010 m. valdžios sektoriaus deficitas šiek tiek sumažės, tačiau bus didelis dėl didėjančių socialinės apsaugos fondų išlaidų, mažėjančių valdžios sektoriaus pajamų ir augančių palūkanų mokėjimų už valstybės skolą.

13

6 pav. Valdžios sektoriaus pajamos, išlaidos ir balansas (keturių ketvirčių slenkamosios sumos, palygintos su BVP)

5 pav. Privačiojo ir viešojo sektorių nedarbo lygio ir vidutinio darbo užmokesčio dinamika

 idžiausias bankrotų skaičius 2009  m. buvo apdirbamosios D gamybos, transporto ir statybos sektoriuose. 4  Europos Sąjungos paramos fondų panaudojimas vykdant infra­s truktūros programas, aktyvesnis būsto renovavimo programos įgyvendinimas ar labiausiai nuo krizės nukentėjusiuose sektoriuose dirbusių darbuotojų emigracija gali sumažinti struktūrinį nedarbą vidutiniu laikotarpiu. 3 

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Fiskalinė konsolidacija buvo svarbus veiksnys, lėmęs palankesnį Lietuvos rizikos vertinimą ir padidinęs Vyriausybės galimybes skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Be to, palankesnis Lietuvos Respublikos Vyriausybės rizikos vertinimas mažino Lietuvoje veiklą vykdančių finansinių ir nefinansinių institucijų bei namų ūkių skolinimosi išlaidas. Vis dėlto valdžios sektoriaus

Viešųjų finansų tvarumo rizika kyla dėl didėjančios valdžios sektoriaus skolos ir taikomų konsolidavimo priemonių neapibrėžtumo. Valdžios sektoriaus skola 2009 m. pabaigoje padidėjo iki 27,1 mlrd. litų ir sudarė 29,3 procento BVP. 2010  m. ji ir toliau turėtų sparčiai augti, tačiau numatoma, kad 2010–2012 m. valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis bus mažesnis už nustatytą konvergencijos kriterijų. Siekiant įgyvendinti Konvergencijos programoje numatytą tikslą 2012  m. pasiekti 3,0 procento BVP valdžios sektoriaus deficitą, be papildomų konsolidavimo priemonių pasiekti nepavyks. Papildoma našta artimiausiais metais taps palūkanų mokėjimai už valstybės skolą. Tikėtina, kad palūkanų mokėjimo išlaidos sparčiai didės ir 2011–2012  m. kasmet sudarys po maždaug 1,5 mlrd. litų (apie 60 % daugiau negu 2009 m.). Pasibaigus euroob­ ligacijų emisijos terminui 2012 m., skolos mokėjimo išlaidos sudarys 5 mlrd. litų. Dėl to viešųjų finansų konsolidavimas iki 2012  m. yra itin svarbus, nes laiku įgyvendintos tikslinės konsolidacijos priemonės palengvintų finansinių išteklių pritraukimą užsienio rinkose ir sumažintų skolinimosi kainą.

/ 2010

(2008 07 01 = 100)

14

7 pav. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolos mokėjimo grafikas

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

Ekonominės raidos scenarijai Labiausiai tikėtino šalies ekonominės raidos scenarijaus atveju didėjanti eksporto apimtis būtų pagrindinis veiksnys, lemsiantis ekonominės padėties stabilizavimąsi ir nuosaikų augimą vėlesniais laikotarpiais. Pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikos atsigavimas turėtų padidinti išorės paklausą ir pratęsti 2009 m. viduryje prasidėjusią eksporto apimčių augimo tendenciją. Dėl prasidėjusio tvaraus pasaulio ekonomikos augimo ir griežtos vyriausybės fiskalinės politikos būtų palankiau vertinama šalies rizika tarptautinėse finansų rinkose, o augantis eksportas nulemtų didesnes investicijas atviruose užsienio prekybai ekonominiuose sektoriuose. Gerėjantys įmonių ir gyventojų lūkesčiai bei mažėjantys palūkanų normų rizikos priedai paskatintų kreditavimo at­ skiroms ūkio šakoms augimą. Ilgainiui šios tendencijos sudarytų sąlygas vidaus paklausos atsigavimui, nors spartesnio investicijų į uždarus užsienio prekybai sektorius ir privataus vartojimo augimo artimiausiu metu nesitikima dėl tebesitęsiančios darbo užmokesčio mažinimo tendencijos, padidėjusio gyventojų polinkio taupyti ir kurį laiką vis dar aukšto nedarbo lygio. Vyraujantis neapibrėžtumas statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose ir tebevykstanti kainų korekcija tam tikrą laiką tebedarys neigiamą įtaką statybos apimčių didėjimui, tačiau laikui bėgant tvarus ekonomikos augimas ir sumažėjusios statybos sąnaudų kainos turėtų padidinti investicijas į šį sektorių. Maža vidaus paklausa toliau mažintų infliacinę aplinką, tačiau kylančios maisto produktų ir naftos kainos tarptautinėse rinkose didintų šių produktų kainas, todėl defliacinių procesų nesitikima, nors infliacijos lygis turėtų būti vis dar žemo lygio.

8 pav. BVP, nedarbo lygio ir vidutinės infliacijos kaita labiausiai tikėtino šalies ekonominės raidos scenarijaus atveju

Dvigubo ekonomikos nuosmukio rizika buvo identifikuota kaip didžiausia grėsmė finansų sistemos stabilumui vidutiniu laikotarpiu, pasireiškianti per mažėjantį eksportą, kylančias palūkanų normas ir krintančias nekilnojamojo turto kainas. Didėjanti viešųjų finansų rizika apribotų vyriausybių galimybes skolintis finansų rinkose ir toliau taikyti ekonomikos skatinimo priemones didinant viešojo sektoriaus deficitą. Ekonomikos skatinimo priemonių nutraukimas pablogintų pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas ir sumažintų Lietuvos eksporto paklausą. Mažesnė eksporto apimtis darytų neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos atsigavimui, nes, esant mažai vidaus paklausai, eksportas būtų pagrindinis veiksnys, lemsiantis ekonomikos augimą. Auganti viešųjų finansų tvarumo rizika padidintų valstybių rizikos premijas, kurios lemtų didesnes paskolų privačiajam sektoriui palūkanų normas dėl išaugusių paskolų palūkanų maržų ir tarpbankinių palūkanų normų nacionaline valiuta. Prastėjantys įmonių ir gyventojų lūkesčiai bei sugriežtėjusios kreditavimo sąlygos paskatintų nekilnojamojo turto kainų kritimą. Siekiant įvertinti šalies bankų sistemos atsparumą nepalankiems makroekonominės aplinkos pokyčiams, atliktas kredito rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis5. Ekonominės aplinkos ir finansų sistemos analizė atskleidė, kad eksporto mažėjimas, palūkanų normų kilimas ir nekilnojamojo turto kainų kritimas šiuo metu yra pagrindiniai rizikos veiksniai, galintys daryti neigiamą įtaką finansų sistemos stabilumui.

5 

 estavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai pateikti T trečioje Finansinio stabilumo apžvalgos dalyje „Finansų sistemos atsparumas“.

9 pav. BVP, nedarbo lygio ir vidutinės infliacijos kaita nepalankaus šalies ekonominės raidos scenarijaus atveju

1. Eksporto mažėjimas. Labiausiai tikėtino šalies ekonominės raidos scenarijaus atveju daroma prielaida, kad augančios pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikos didins išorės paklausą ir skatins Lietuvos eksporto augimą. Toliau atsigaunant išorės paklausai, eksportas 2011 m. pabaigoje turėtų pasiekti 2008 m. lygį, t. y. lygį, buvusį prieš prasidedant pasaulio ekonomikos krizei. Dvigubo ekonomikos nuosmukio scenarijaus atveju lėtesnis negu tikėtasi pagrindinių eksporto partnerių ekonomikų augimas ar nepalankūs prekybos sąlygų ar lito ir kai kurių svarbių prekybos partnerių, turinčių svyruojantį valiutos kursą, valiutų kurso pokyčiai 2010 m. lemtų 20 procentinių punktų mažesnį eksportą negu labiausiai tikėtino scenarijaus atveju. Eksporto apimtis 2010 m. sumažėtų 11 procentų ir nukristų iki 2006 m. lygio.

Esant mažai vidaus paklausai, sumažėjusios eksporto pajamos turėtų neigiamą įtaką bendrai šalies ekonomikos augimo perspektyvai. Tai lemtų mažėjančias investicijas, augantį nedarbo lygį, suprastėjusią įmonių ir namų ūkių finansinę būklę bei papildomus nuostolius bankų sistemai. 2. Palūkanų normų kilimas. Labiausiai tikėtino šalies ekonominės raidos scenarijaus atveju daroma prielaida, kad, stabilizuojantis šalies ir pasaulio ekonominei situacijai, trumpalaikių palūkanų normų litais ir eurais skirtumas 2010  m. sumažės iki ilgalaikio šių palūkanų skirtumo vidurkio ir bus tokio pat lygio visą testavimo laikotarpį. Dėl šios priežasties svertinės naujų paskolų privačiajam sektoriui palūkanų normos6 2010 m. pradžioje mažės, tačiau vėliau pradės nuosekliai kilti dėl kylančių tarpbankinių palūkanų normų eurais7 ir 2011  m. pabaigoje pasieks 5 procentų lygį. Nepalankaus ekonominės raidos scenarijaus atveju dėl tebesitęsiančio šalies ir pasaulio ekonomikos nuosmukio padidėtų vyriausybės ir privačiojo sektoriaus finansavimo išlaidos. Padidėjusi palūkanų normų eurais marža lemtų paskolų privačiajam sektoriui palūkanų normų kilimą 4 procentiniais punktais, o išaugęs tarpbankinio skolinimosi palūkanų normų litais ir eurais skirtumas 8 procentiniais punktais padidintų paskolų palūkanų normas litais. 2010 m. svertinių naujų paskolų privačiajam sektoriui palūkanų normų lygis pakiltų iki 8 procentų, o 2011 m. pasiektų 10 procentų lygį.

15

11 pav. Vidutinių svertinių naujų paskolų privačiajam sektoriui palūkanų normų dinamika labiausiai tikėtino ir nepalankaus šalies ekonominės raidos scenarijaus atveju

10 pav. Lietuvos eksporto apimčių indekso dinamika labiausiai tikėtino ir nepalankaus šalies ekonominės raidos scenarijaus atveju

S vertinės trumpalaikės palūkanų normos apskaičiuojamos darant prielaidą, kad 20 procentų visų naujų paskolų privačiajam sektoriui yra suteikiama litais, o 80 procentų – eurais. 7  Palūkanų normų eurais pokyčių prielaida buvo pagrįsta 2010  m. vasario mėn. euro tarpbankinio skolinimo ateities sandorių palūkanų normomis. 6 

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

(2002 01 01 = 100)

Pakilusios paskolų privačiajam sektoriui palūkanų normos lemtų brangesnį privačiojo sektoriaus skolinimąsi ir mažintų kredito paklausą. Sumažėjusi kreditavimo apimtis laikui bėgant mažintų vartojimo išlaidas, investicijas ir visos šalies ekonomikos augimą. Padidėjusios skolinimosi išlaidos didintų skolų administravimo išlaidas ir apsunkintų skolininkų galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Ilgainiui tai lemtų mažėjantį bankų pelningumą ir didėjančius kredito nuostolius. 3. Nekilnojamojo turto kainų kritimas. Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju 2010 m. pabaigoje būsto kainos pasiektų prieš tai stebėto ilgalaikio augimo trendo lygį ir stabilizuotųsi. Tebevykstant nekilnojamojo turto kainų korekcijai, 2010 m. kainos sumažėtų dar 10 procentų, o vėlesniais metais, stabilizuojantis šalies ekonomikai, jos kiltų panašia apimtimi kaip ir nominalusis šalies BVP8. Susiklosčius nepalankiai makroekonominei aplinkai, nekilnojamojo turto rinkos są­ stingis truktų ilgiau ir kainos kristų žemiau ilgalaikio augimo trendo. 2010 m. pabaigoje būsto kainos nukristų į 2004 m. pradžios lygį, kuris buvo prieš pradedant formuotis nekilnojamojo turto kainų burbului. Nuo šiuo metu stebimų nekilnojamojo turto kainų lygio (2010 m. pirmojo ketvirčio) iki 2010 m. pabaigos kainos nukristų 30 procentų, o nuo 2011 m. būtų stebimas nuosaikus nekilnojamojo turto kainų kilimas.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

16

8 

Ilguoju laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos turėtų kilti panašia apimtimi kaip ir šalies nominalusis BVP.

12 pav. Nekilnojamojo turto kainų raida labiausiai tikėtino ir nepalankaus šalies ekonominės raidos scenarijaus atveju

Tolesnis sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje neigiamai veiktų visuomenės lūkesčius ir mažintų investicijas į uždarus prekybai ekonominius sektorius, o tai darytų neigiamą įtaką šalies ekonominiam aktyvumui. Krintančios nekilnojamojo turto kainos padidintų ir užstato vertės riziką, lemtų didesnius nuostolius įsipareigojimų neįvykdymo atveju.

II.

FINANSŲ SISTEMOS PERSPEKTYVOS

Finansų sistemos struktūros raida Pastaraisiais metais ypač sparčiai augęs Lietuvos finansų sistemos9 turtas 2009  m. sumažėjo 7 procentais. Svarbiausias finansų sistemos turto sumažėjimo veiksnys buvo mažėjantis bankų ir lizingo bendrovių turtas, o atsigaunant Lietuvos ir pasaulio akcijų rinkoms, pensijų fondų ir kitų kapitalo rinkos dalyvių rinkos verte vertinamas turtas 2009 m. padidėjo. Sumažėjus šalies ekonominiam aktyvumui, finansų sistemos valdomas turtas 2009 m. vėl tapo didesnis už BVP vertę. Bankų sektorius buvo svarbiausias finansų sistemos stabilumui. Nepaisant to, kad bankų sektoriaus turtas 2009  m. sumažėjo 6,1 procento, bankų valdomo turto dalis sudarė didžiąją visos Lietuvos finansų sistemos turto dalį (žr. Priedų 3 lentelę). Trys didžiausi skandinaviško kapitalo bankai (AB SEB bankas, „Swedbank“ AB ir AB DnB NORD bankas) kontroliavo ne tik didžiąją Lietuvos bankų sistemos turto dalį, bet atliko svarbų vaid­menį ir nebankiniame finansų sektoriuje – lizingo ir gyvybės draudimo rinkose. Lizingo rinkoje 2009 m. šie bankai valdė 84, o gyvybės draudimo rinkoje – 44 procentus turto. 13 pav. Lietuvos finansų sistemos turtas ir dalyvių skaičius 2009 m. pabaigoje

17

Hirschman indeksas10 sumažėjo 85 punktais – iki 1 664. Tai rodo vidutinę bankų sektoriaus koncentraciją. 14 pav. Finansų sistemos raidos veiksniai (pokytis per metus)

Lietuvos komerciniams bankams ėmus taikyti reiklesnes skolinimo sąlygas, kredito unijos ir nebankinės kreditus teikiančios įmonės perėmė dalį komercinių bankų rinkos, tačiau ir toliau jų užimama rinkos dalis buvo labai maža. Kredito unijų valdomas turtas 2009 m. padidėjo 17,3 procento, o šių institucijų valdomo turto dalis – iki 0,9 procentinio punkto. Greituosius vartojimo kreditus teikiančios įmonės 2009 m. suteikė 37  mln. litų paskolų11. Tai sudarė tik 0,044 procento finansų sistemos turto, todėl šių bendrovių grėsmė finansų sistemos stabilumui yra ribota. Sparčiai sumažėjęs transporto priemonių ir lengvųjų automobilių pardavimas lėmė labai mažėjančias lizingo ir ne gyvybės Herfindahl-Hirschman indeksas yra vienas iš dažniausiai taikomų koncentracijos rodiklių. Indeksas apskaičiuojamas taip:

kurioje: – b banko rinkos dalis pagal turtą, n – bankų skaičius. Herfindahl-Hirschman indekso reikšmės kinta tarp intervalo 10 000/n ≤ HHI ≤ 10  000 ribų. Šis indeksas įgytų mažiausią reikšmę, jei struktūros visos sudedamosios dalys būtų lygios, t. y. kiekvienas bankas užimtų po vienodą rinkos dalį. Didžiausią reikšmę indeksas įgytų tada, kai viena sudedamoji dalis sudarytų 100 procentų visos struktūros, t. y. rinkoje veiktų vienas bankas. Praktikoje didesnė negu 1 800 Herfindahl-Hirschman indekso reikšmė paprastai rodo didelę koncentraciją. 11   Pateikti tik Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacijos narių duomenys.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Šioje apžvalgoje vartojama sąvoka „finansų sistema“ apima bankus, kredito unijas, centrinę kredito uniją, lizingo bendroves (Lietuvos lizingo asociacijos nares), draudimo bendroves, kapitalo rinkos dalyvius ir pensijų fondus.

9 

,

/ 2010

10 

Bankų sektoriaus koncentracija praėjusiais metais šiek tiek sumažėjo, tačiau didžioji bankų sistemos turto ir paskolų dalis tebebuvo sutelkta keliuose didžiausiuose bankuose. Trijų didžiausių šalies bankų už­ imamos rinkos dalies pagal turtą rodiklis nuo 2008 m. pabaigos iki 2009 m. pirmojo ketvirčio pabaigos sumažėjo 3 procentiniais punktais ir sudarė 63 procentus, o Herfindahl-

18

draudimo bendrovių valdomo turto apimtis. Lizingo bendrovių valdomo turto dalis per metus sumažėjo 31 procentu, daugiausia – kelių transporto priemonių ir lengvųjų automobilių lizingo apimtis. Reikšmingam lizingo bendrovių valdomo turto sumažėjimui įtakos turėjo ir 2009  m. patirti veiklos nuostoliai dėl padidėjusio nemokių klientų skaičiaus. Sumažėjusios lizingo bendrovių pajamos ir išaugę nuostoliai tiesiogiai didino šias bendroves valdančių bankų nuostolius. Mažėjanti transporto priemonių pardavimo apimtis ir lizingo sutarčių skaičius darė tiesioginę įtaką ne gyvybės draudimo rinkai, kuri 2009 m. sumažėjo 23 procentais. Prastėjant nefinansinių įmonių ir namų ūkių finansinei padėčiai, dalis jų atsisakė draudimo bendrovių teikiamų paslaugų. 2009  m. toliau mažėjo šių įmonių pasirašytų draudimo įmokų suma ir sudarytų draudimo sutarčių skaičius. Kylant Lietuvos ir pasaulio akcijų kainoms, pensijų fondų ir kitų kapitalo rinkos dalyvių valdomo turto dalis 2009  m. padidėjo. Nuo 2009 m. pradžios Europos ir JAV akcijų kainų indeksai padidėjo apie 20–30 procentų. Dėl pasikeitusio investuotojų rizikos vertinimo ir geresnių Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos augimo perspektyvų 2009 m. antrąją pusę sparčiai kilo Lietuvos akcijų biržoje kotiruojamų akcijų kainos. Kylančios akcijų kainos lėmė spartų investicinių ir pensijų fondų valdomo turto vertės didėjimą. Antrosios pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo beveik 50 procentų, o užsienio kolektyvinio investavimo subjektų turtas – net 88 procentais.

tarčių ir didėjo nutrauktų gyvybės draudimo sutarčių skaičius. Teigiami gyvybės draudimo bendrovių rezultatai tiesiogiai gerino jas valdančių bankų pelningumą ir darė teigiamą įtaką bankų sistemos stabilumui.

Bankų sistema12 Bankų turtas ir paskolos Mažėjantis kreditavimas buvo pagrindinis bankų turto kaitą praėjusiais metais lėmęs veiksnys. Turto sumažėjimui didžiausią įtaką darė sumažėjusios paskolos nefinansinėms įmonėms, o paskolų būstui įsigyti portfelis per metus beveik nepakito. 2009  m. pabaigoje bankų sistemos paskolų portfelis sudarė 71 procentą viso turto, t.  y. 7 procentiniais punktais mažiau negu prieš metus. Susigrąžinant suteiktas paskolas ir buvus vangiam kreditavimui, bankai sukaupė reikšmingas likvidaus turto atsargas, kurios daugiausia buvo investuotos į vyriausybių ir finansų institucijų obligacijas. 16 pav. Bankų sistemos turto kaitos veiksniai (pokytis per metus)

15 pav. Pasaulio akcijų rinkų indeksų pokyčiai

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

(2009 01 01 = 100)

Kylančios akcijų kainos taip pat turėjo teigiamą poveikį gyvybės draudimo įmonių valdomo turto augimui. Kylančios akcijų kainos didino gyvybės draudimo paslaugų paklausą, tačiau ją toliau mažino mažėjančios gyventojų pajamos, dėl to mažėjo naujų su-

2009  m. į šalies ūkį patenkantis paskolų srautas buvo neigiamas. Tikėtina, kad sąlyginai pasyvios nuotaikos kreditavimo rinkoje vyraus ir šiais metais. Praėjusiais metais visas paskolų portfelis grynąja verte13 sumažėjo 14 procentų, arba 10 mlrd. litų, iš jų 3,9  mlrd. litų sudarė dėl pablogėjusios paskolų portfelio kokybės apskaičiuotas paskolų vertės sumažėjimas. Paminėtina, kad Šiame skyriuje bankų veikla analizuojama remiantis jų finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų duomenimis. 13  Paskolos grynąja verte lygios iš paskolų bendrąja verte (visų suteiktų paskolų) atimant paskolų vertės sumažėjimą. 12  

tiek patronuojančiuosius bankus turinčių (toliau – pirmosios grupės bankai14), tiek neturinčių (toliau – antrosios grupės bankai15) bankų suteiktos paskolos 2009 m. sumažėjo vienodai – 14 procentų. Pokyčius kreditavimo rinkoje praėjusiais metais lėmė tiek pasiūlos, tiek paklausos veiksniai: atsargiau vertindami riziką bankai taikė reiklias skolinimo sąlygas, o spartus ekonomikos nuosmukis mažino įmonių ir namų ūkių skolinimosi poreikį. Kita vertus, antrosios grupės bankų kreditavimo pokyčiams darė įtaką ir poreikis sukaupti pakankamas likvidaus turto atsargas, sumažėjusias 2008 m. antrąją pusę, ir kapitalo poreikio valdymas dėl mažesnio kapitalo pakankamumo rodiklio kai kuriuose bankuose už bankų sistemos vidurkį. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį mažiau kritusi nebalansinių kreditavimo įsipareigojimų apimtis rodo, kad paskolų portfelio pokyčiai artimiausiais ketvirčiais turėtų stabilizuotis. Remiantis naujausia (2010  m. balandžio mėn.) bankų apklausa16 dėl skolinimo sąlygų, iki šių metų spalio mėn. dauguma bankų planuoja nekeisti skolinimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad paskolų portfelis bendrąja verte (paskolų portfelis prieš paskolų nuvertėjimą) 2010 m. sustos kritęs, tačiau pokytis per metus vis dar bus neigiamas.

Mažėjusios kreditavimo apimtys stebėtos daugumoje Europos Sąjungos valstybių, kita vertus, tai yra dėsninga esant ekonominiam nuosmukiui. Paskolų portfelis Europos Sąjungoje sumažėjo dėl tų pačių veiksnių kaip ir Lietuvoje – sumenkęs ekonomikos aktyvumas mažino įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausą, o bankai, siekdami mažinti prisiimtą riziką, taikė konservatyvesnes kreditavimo sąlygas. Pastebėtina, kad didesnį paskolų portfelio sumažėjimą patyrusiose valstybėse BVP sumažėjo daugiausia. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios grupės bankai turi galimybę gana lengvai pritraukti finansavimo išteklius iš patronuojančiųjų bankų, pagrindinis šios grupės kreditavimą lemiantis veiksnys buvo reiklesnis rizikos vertinimas ir nenoras prisiimti papildomą riziką nestabilios makroekonominės situacijos sąlygomis.

19

18 pav. ES valstybių paskolų bendrąja verte17 portfelio kaita (pokytis per metus)

17 pav. Lietuvos bankų paskolų kaita

Paskolos bendrąja verte apima visas suteiktas paskolas prieš paskolų vertės sumažėjimą.

17 

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

 Pirmosios grupės bankams priskiriami bankai, kurių didesnę (daugiau negu 50 %) akcinio kapitalo dalį valdo užsienio patronuojantieji bankai ar finansų institucijos. Pirmosios grupės bankai yra AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, AB DnB NORD bankas, AB PAREX BANKAS ir visi užsienio bankų filialai. 15  Antrosios grupės bankams priskiriami bankai, kurių didesnę akcinio kapitalo dalį (daugiau negu 50 %) valdo fiziniai asmenys ir nefinansinės institucijos. Antrosios grupės bankai yra AB bankas SNORAS, AB Ūkio bankas, AB Šiaulių bankas, UAB Medicinos bankas ir AB bankas „FINASTA“. 16  Bankų apklausose dėl skolinimo sąlygų pateikiama vadovaujančias pozicijas užimančių bankų darbuotojų apibendrinta nuomonė ir ji nebūtinai parodo oficialią bankų poziciją. 14

Paskolos įmonėms mažėjo daugiau negu namų ūkiams. Absoliučia apimtimi paskolos įmonėms sumažėjo beveik 4 kartais daugiau negu namų ūkiams. Tiek paskolų nefinansinėms įmonėms, tiek namų ūkiams metinis augimo tempas nuosekliai mažėjo nuo 2008  m. pabaigos, o 2009  m. viduryje tapo neigiamas. 2010 m. pradžioje įmonių ir namų ūkių paskolų mažėjimas stabilizavosi ir pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė atitinkamai 17 ir 6 procentus. 2009 m. paskolų namų ūkiams dalis padidėjo 4 procentiniais punktais – iki 44 procentų. Paskolos būstui įsigyti Lietuvos bankuose vidutiniškai sudarė vieną trečdalį visų paskolų, o paskolų nefinansinėms įmonėms dalis – šiek tiek daugiau negu pusę portfelio.

/ 2010

(pokytis per metus)

20

19 pav. Bankų sistemos paskolų portfelio struktūra (laikotarpio pabaigoje)

paskolų portfelį ir atsižvelgti į praeities klaidas, kai kreditavimas buvo koncentruotas į keletą sparčiai augusių sektorių. Bankų strategija turėtų būti orientuota į pelningą paskolų portfelio valdymą ilguoju laikotarpiu, apimančiu visą verslo ciklą. Siekiant šio tikslo, svarbu užtikrinti, kad komercinių bankų darbuotojai būtų tinkamai motyvuojami ir kreditavimo sprendimus priimtų atsižvelgdami į ilgojo laikotarpio riziką. 20 pav. Bankų sistemos paskolų portfelio pokyčiai pagal atviras ir uždaras užsienio prekybai ekonomines veiklas

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

(pokytis per metus)

Dėl reikšmingos paskolų dalies, susijusios su nekilnojamojo turto veikla18 , šios rinkos sąstingis ir toliau krintančios nekilnojamojo turto kainos yra viena iš pagrindinių bankų sistemai kylančių rizikų. Iki 2008  m. vidurio aktyviai kredituoti nekilnojamojo turto, statybos sektoriai ir sparčiai augęs paskolų būstui įsigyti portfelis lėmė, kad 2009 m. pabaigoje su nekilnojamojo turto rinka susijusios paskolos sudarė 56 procentus įmonėms ir namų ūkiams suteiktų paskolų. Praėjusiais metais paskolų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, ir kitiems pagrindiniams verslo sektoriams suteikiamų paskolų srautas buvo neigiamas. Panašios šių sektorių paskolų pokyčių tendencijos numatomos ir šiais metais. Spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu didžiausia paskolų srauto dalis teko uždarų užsienio prekybai ekonominių veiklų įmonėms. 2006–2008  m. paskolos uždaroms užsienio prekybai ekonominėms veikloms vidutiniškai didėjo daugiau kaip 4 kartus greičiau negu paskolos eksportuojančioms ir importuojančioms įmonėms. Aktyvesnis uždarojo sektoriaus kreditavimas skatino vidaus vartojimą, nekilnojamojo turto sektoriaus ir apskritai visos ekonomikos augimą. Praėjusiais metais sumažėjęs tiek atvirų, tiek uždarų užsienio prekybai ekonominių veik­ lų kreditavimas buvo vienas iš ekonomikos nuosmukį pagilinusių veiksnių. Norėdami sumažinti paskolų portfelio kokybės priklausomybę nuo vidaus makroekonominių pokyčių, šalies bankai turėtų aktyviau kredituoti atviras užsienio prekybai ekonomines veiklas. Artimiausiais metais šalies bankų sistema susidurs su iššūkiu tinkamai diversifikuoti 18

 Paskolos statybos ir nekilnojamojo turto, nuomos ir kitai ekonominei veiklai.

Individualių skolininkų atžvilgiu šalies bankų paskolų portfeliai ir toliau yra gerai diversifikuoti. 2010  m. pirmojo ketvirčio pabaigoje vidutinis bankų didelių paskolų rodiklis19, rodantis kredito rizikos koncentraciją dėl skolinimo tarpusavyje susijusiems individualiems skolininkams, sudarė 110 procentų kapitalo, t. y. 19 procentinių punktų mažiau negu 2009  m. pradžioje20. Nedidelė individua­lių skolininkų koncentracija mažino bankų nuostolių padengimo riziką bankrutavus vienam ar keliems didžiausiems skolininkams. Dėl didėjusios VP dalies bankų sistemos balanse išaugo rinkos rizika, susijusi su VP kainų pokyčiais. Praėjusiais metais bankai atkūrė 2008  m. pabaigoje dėl įtampos pasaulio ir vietos finansų rinkose likvidumui užtikrinti panaudotą vertybinių popierių portfelį. 2010  m. pirmojo ketvirčio pabaigoje skolos VP portfelio dalis, palyginti su bankų sistemos turtu, sudarė 11 procentų (4  proc.  p. daugiau negu 2009  m. pirmąjį ket­virtį). Didžiąją dalį (94 %) skolos VP su-

 Banko visų paskolų, suteiktų tarpusavyje susijusiems skolininkams bei didesnių kaip 10 procentų kapitalo, ir kapitalo santykis. 20  Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, didelių paskolų rodik­ lio normatyvas yra 800 procentų. 19

21 pav. Bankų turimų VP ir turto santykio sklaida

22 pav. Bankų sistemos22 turto ir įsipareigojimų struktūra pagal valiutas

(metų pabaigoje)

(metų pabaigoje)

darė aukštesnio reitingo21 valstybių, bankų ir kitų kredito įstaigų išleisti VP. Nerezidentų išleisti VP 2010  m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 52 procentus viso bankų VP portfelio. Bankų investicijos į užsienio valstybių ir bankų išleistus skolos VP bei trumpalaikės lėšos, laikomos kituose bankuose, daugiausia skirtos likvidumo rizikai valdyti. Pastebėtina, kad prognozuojamas didžiųjų valstybių centrinių bankų vykdomo finansų sektoriaus skatinimo mažinimas ir didėjantis vyriausybių poreikis skolintomis lėšomis finansuoti biudžeto išlaidas gali padidinti ilgalaikes palūkanų normas tarptautinėse rinkose, o tai kartu neigiamai veiktų bankų turimų obligacijų vertę. Be to, bankai turėtų įvertinti ir tinkamai valdyti likvidžių investicijų koncentracijos riziką. Užsienio valiutų kurso rizika bankų sistemoje yra nedidelė. Kaip ir ankstesniais metais, bankų sistemos turtas ir įsipareigojimai daugiausia buvo išreikšti litais ir eurais (apie 95 % sistemos turto ir įsipareigojimų) bei JAV doleriais (apie 4,5 %). Dėl 2009  m. pirmąją pusę reikšmingai pakilusių skolinimo litais palūkanų normų padidėjo eurais teikiamų paskolų apimtis, o dalis skolininkų keitė litais paimtų paskolų valiutą į eurus.

Dėl gana nepastovaus JAV dolerio kurso praėjusiais metais šiek tiek sumažėjo šia valiuta išreikšto tiek turto, tiek įsipareigojimų vertė. Tai lėmė, kad 2009 m. ir toliau padidėjo turto eurais dalis, atitinkamai sumažėjo turto litais ir JAV doleriais dalys. Atvira balanso pozicija JAV doleriais buvo ilga, tačiau labai nereikšminga (0,2 % turto). Atvirosios pozicijos kitomis užsienio valiutomis buvo dar mažesnės. Atsižvelgiant į Lietuvos siekį prisijungti prie euro zonos išlaikant fiksuotą lito ir euro kursą, bankų sistemos eurų pozicijos iš esmės traktuotinos kaip išreikštos būsima nacionaline valiuta23.

21

Bankų finansavimas ir likvidumas

 Aukštesnį reitingą turinčioms valstybėms priskiriamos valstybės, kurioms tarptautinės reitingų agentūros nustatė ilgalaikį reitingą: Moody’s Investors Service – ne mažesnį kaip Baa3 arba agentūros Standard & Poor’s, Fitch Ratings – ne mažesnį kaip BBB–.

21

  Neįtraukti užsienio bankų filialai.  Atviroji eurų pozicija neribojama nuo 2004 m. gruodžio mėn.

22 23

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

Svariai padidinę likvidaus turto atsargas ir pritraukę daugiau finansinių išteklių vidaus rinkoje 2009 m. šalyje veikiantys bankai sumažino likvidumo riziką, palyginti su situacija 2008 m. pabaigoje. 2008 m. paskutinį ketvirtį šalies bankų sistemos indėliai sumažėjo 2,7 mlrd. litų (6,7 %), tačiau praėjusiais metais bankuose laikomi indėliai padidėjo 2,8 mlrd. litų ir kompensavo visus dėl nepalankių pokyčių tarptautinėse rinkose prarastus indėlius.

22

2009  m. pirmosios ir antrosios grupės bankų indėlių kitimo sparta buvo nevienoda. Pirmosios grupės bankų indėliai išaugo 1,4 mlrd. litų (5 %), o antrosios grupės bankų – 1,4 mlrd. litų (15 %). Santykinai lėtesnį pirmosios grupės bankų indėlių augimą lėmė galimybė pasiskolinti iš patronuojančiųjų bankų. Antrosios grupės bankai, siekdami pritraukti papildomų finansavimo išteklių, aktyviai konkuravo indėlių rinkoje siūlydami dideles palūkanų normas. Tokia šios grupės bankų veikla leido gerokai padidinti pritrauktų indėlių apimtį, tačiau kartu didino finansavimo išteklių kainą. Bankų sistemos vidutinis likvidumo rodiklis 2009 m. padidėjo 11 procentinių punktų ir metų pabaigoje sudarė 50 procentų. Bankai, įvertinę, kad jų likvidumo atsargos yra pakankamos, ir tai, kad papildomas likvidumas daro neigiamą įtaką jų pelningumui, grąžino efektyviai nepanaudojamus kredito išteklius (pirmiausia suteiktus patronuojančiųjų bankų), tačiau nors šiek tiek ir sumažėjęs bendras likvidumo rodiklis 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo istoriškai didelis. 23 pav. Bankų likvidumo rodiklių sklaida24 (laikotarpio pabaigoje)

negu bankų investicijos į trumpalaikį (iki 6 mėn.) turtą. Siekdami padidinti atsparumą likvidumo šokams, bankai, ypač antrosios grupės, turėtų pakankamai diversifikuoti įsipareigojimų struktūrą, daugiau dėmesio skirdami ilgesnio laikotarpio finansavimo šaltiniams. Pirmosios ir antrosios grupių bankų likvidumo rizikos šaltiniai yra skirtingi. Pirmosios grupės bankai, kurie sudaro didžiąją bankų sistemos dalį, turi galimybę skolintis iš patronuojančiųjų institucijų ir yra mažiau priklausomi nuo vidaus rinkoje pritraukiamų išteklių bei jų pokyčių. Dėl didelės indėlių, palyginti su bendra įsipareigojimų struktūra, dalies antrosios grupės bankai yra jautresni situacijai šalies indėlių rinkoje ir kartu turi ribotas galimybes pritraukti papildomus finansinius išteklius iš tarptautinių rinkų. Klientų (namų ūkių, nefinansinių įmonių ir valdžios sektoriaus) indėliai paprastai yra pastovus ir mažai kintantis bankų finansinių išteklių šaltinis. Lėšos iš patronuojančiųjų bankų taip pat vertintinos kaip saugus finansavimo šaltinis, atsižvelgiant į glaudžius patronuojančiųjų ir patronuojamųjų bankų ryšius bei galimybę prireikus šiuos finansinius išteklius pritraukti per trumpą laikotarpį. 24 pav. Bankų įsipareigojimų struktūra

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

(metų pabaigoje)

Trukmės atžvilgiu bankų sistemos įsipareigojimai ir nuosavybė bei turtas buvo pakankamai gerai tarpusavyje subalansuoti. Trumpalaikiai (iki 6 mėn.) bankų įsipareigojimai sudarė 40 procentų visų bankų įsipareigojimų – 3 procentiniais punktais daugiau 24

 Sklaidos ribos – tai skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios reikšmės iš visos reikšmių aibės, rodantis visą reikšmių sklaidą. Kvartilis – bet kuri iš trijų reikšmių, kuri dalija surūšiuotą reikšmių aibę į keturias lygias dalis taip, kad kiekviena dalis rodo ¼ reikšmių aibės. Antras kvartilis, arba mediana, – centrinė reikšmė, dalijanti visą reikšmių aibę pusiau taip, kad pusė reikšmių yra didesnės už medianą, kita pusė – mažesnės. Pirmas (trečias) kvartilis dalija visą reikšmių aibę taip, kad 25 procentai (75 %) reikšmių yra mažesnės už pirmą (trečią) kvartilį, kita dalis – didesnės. Skirtumas tarp trečio ir pirmo kvartilių vadinamas sklaidos tarpkvartile.

Pastebėtina, kad praėjusias metais keitėsi šalyje veikiančių bankų finansinių išteklių pritraukimo prioritetai. Spartaus ekonomikos augimo metu suteikiamos naujos paskolos daugiausia buvo finansuojamos patronuojančiųjų bankų lėšomis. Praėjusiais metais bankai siekė aktyviau finansuoti veiklą šalies viduje pritraukiamais finansiniais ištekliais. Iš šalies rezidentų pritrauktų finansinų išteklių

ir bankų sistemos balansinių įsipareigojimų25 santykis praėjusiais metais padidėjo 6 procentiniais punktais ir metų pabaigoje sudarė 54 procentus įsipareigojimų. 25 pav. Bankų turto finansavimo šaltinių kaita (pokytis per metus)

Bankų kredito rizika praėjusiais metais buvo daugiau padengta šalies viduje pritrauktais finansiniais ištekliais. 2004– 2008  m. paskolų ir indėlių santykis didėjo dėl sparčiau didėjusių bankų suteiktų paskolų, palyginti su priimtais indėliais. Kitaip tariant, vis mažesnė suteiktų paskolų dalis buvo finansuojama indėliais ir vis didesnė – iš išorės pritrauktomis lėšomis. 2009 m. pradžioje bankų sistemos paskolų ir indėlių santykis pradėjo mažėti – tai lėmė tiek mažėjantis paskolų portfelis, tiek didėjantys indėliai. Manytina, kad paskolų ir indėlių santykio mažėjimo tendencija bus stebima ir artimiausiais metais.

23

27 pav. Bankų paskolų ir indėlių santykis

26 pav. Pirmosios grupės bankų indėlių, įsipareigojimų patronuojantiesiems bankams ir paskolų pokyčiai (pokytis per laikotarpį)

25

 Balansiniai įsipareigojimai lygūs bankų turto ir akcininkų nuosavybės skirtumui.

Bankų įsipareigojimų refinansavimo poreikis 2010  m. nekelia grėsmės bankų lik­ vidumui. Didžiąją bankų einamųjų įsipareigojimų dalį (neįskaitant indėlių) sudaro įsiskolinimai patronuojantiesiems bankams, kurių refinansavimo rizika yra minimali. Įsipareigojimai kitiems (ne patronuojantiesiems) bankams ir finansų institucijoms yra gana nedideli ir iš esmės skirti trumpalaikiams likvidumo svyravimams subalansuoti. Šiek tiek didesnė tokių įsipareigojimų dalis yra antrosios grupės bankuose – metų pabaigoje įsipareigojimai kitiems bankams ir finansų institucijoms sudarė apie 4 procentus visų įsipareigojimų (5  proc. p. mažiau negu prieš metus). Dalį reikiamų finansavimo išteklių bankai pritraukė VP rinkoje, tačiau bankų išleisti skolos VP sudarė gana nedidelę visų įsipareigojimų dalį (2009 m. pabaigoje – 3 %). Tikėtina, kad dalis skolos VP refinansavimo poreikio 2010  m. bus padengta išleidžiant naujas VP emisijas.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Mažėjusio bankų sistemos paskolų portfelio ir pritraukiamų indėlių generuoti finansiniai srautai buvo panaudoti mažinant įsipareigojimus patronuojantiesiems bankams. Praėjusiais metais lėšos iš patronuojančiųjų bankų sumažėjo 6 mlrd. litų (16 %) ir sudarė 39 procentus visų balansinių įsipareigojimų.

/ 2010

(laikotarpio pabaigoje)

24

28 pav. Bankų įsipareigojimų refinansavimo poreikis

29 pav. Vidutinė bankų sistemos įsipareigojimų trukmė

(2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis)

2009  m. gerokai padidinus likvidaus turto atsargas, per ateinančius 6 mėn. bankai neplanuoja toliau aktyviai konkuruoti dėl privačiojo sektoriaus indėlių. Daugiau kaip pusė bankų per ateinančius 6 mėn. neplanuoja didinti pritrauktų indėlių sumos27. Kita vertus, mažėjant kreditavimo apimčiai ir bankams siekiant labiau subalansuoti suteiktų paskolų ir vidaus rinkoje pritrauktų indėlių santykį, ateinantį pusmetį pirmosios grupės bankai planuoja toliau mažinti įsipareigojimus patronuojantiesiems bankams. 30 pav. Bankų įsipareigojimų kainos dinamika (laikotarpio pabaigoje)

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

2009 m. sumažėjusi bankų sistemos vidutinė balansinių įsipareigojimų trukmė nedidino bankų likvidumo rizikos. Analizuojant bankų sistemos likvidumo poziciją įsipareigojimų trukmės atžvilgiu, buvo stebimas vidutinės įsipareigojimų trukmės sumažėjimas. 2009  m. vidutinis įsipareigojimų įvykdymo terminas sutrumpėjo 3 mėn. – iki 12  mėn. Tam didžiausią įtaką darė sumažėjęs ilgalaikis skolinimasis iš bankų (daugiausia patronuojančiųjų) ir finansų institucijų. Pažymėtina, kad ilgalaikio finansavimo iš patronuojančiųjų bankų sumažėjimui reikšmingą įtaką darė praktiškai nulinės tapusios alternatyviosios sąnaudos, kurias, esant didesnėms palūkanoms tarpbankinėje rinkoje, bankai patirdavo dėl privalomųjų atsargų reikalavimo ypatumų26. Praėjusiais metais nefinansinių klientų indėlių vidutinė terminuotųjų indėlių trukmė šiek tiek pailgėjo (nuo 3,8 iki 4,8 mėn). 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradžioje bankų finansavimosi išteklių kaina buvo reikšmingai padidėjusi, tačiau, gerėjant situacijai pasaulio rinkose ir stabilizuojantis Lietuvos viešiesiems finansams, išteklių kaina ėmė sparčiai mažėti.

26

 Ilgesni negu 2  m. bankų įsipareigojimai neįtraukiami į apskaičiuojamas bankų privalomąsias atsargas. Už dalį privalomųjų atsargų, kurias bankai privalo laikyti centriniame banke, mokama ECB nustatyta pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma (šiuo metu 1 %). Pagrindinėms ECB palūkanų normoms nukritus iki 0,25 procento, bankų negaunamos pajamos dėl privalomųjų atsargų laikymo labai sumažėjo. Tai savo ruožtu sumažino paskatas pritraukti ilgesnius negu 2 m. kredito išteklius.

27

 Remiantis 2010 m. balandžio mėn. bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų.

2 intarpas. Nauji rodikliai bankų likvidumui stebėti 2009  m. Lietuvos bankas, be kitų informacijos šaltinių, pradėjo stebėti naujus bankų likvidumo rodiklius, suformuotus iš Lietuvos banko mokėjimo sistemoje LITAS-RLS prieinamų duomenų. Visi Lietuvoje veikiantys bankai dalyvauja šioje realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų litais sistemoje. Tam tikslui bankai laiko atsiskaitymų sąskaitas Lietuvos banke. Per jas vykdo mokėjimus. Dienos pabaigoje Lietuvos bankui tampa prieinama informacija apie bankų sąskaitų pokyčius, dienos didžiausią ir mažiausią likvidumą*, likvidumo santykį**. Visa tai galima palyginti su istoriniais duomenimis ir įvertinti besiformuojančias likvidumo tendencijas bankų sektoriuje. Likvidumo santykis parodo bankų likvidumo rizikos pokyčius ir tai, kaip intensyviai bankai mokėjimams naudoja atsiskaitymų sąskaitoje Lietuvos banke esančias lėšas. Mažėjantis likvidumo santykis rodo, kad sumažėjo banko atsiskaitymų sąskaitoje esantis likvidumas ir (arba) bankas vykdė didelės vertės mokėjimus***. Didėjantis likvidumo santykis, atvirkščiai, rodo, kad padidėjo banko atsiskaitymų sąskaitoje esantis likvidumas ir (arba) bankas nevykdė didelės vertės mokėjimų. Analizuojant bankų didžiausią ir mažiausią likvidumą kiekvieną dieną, galima daryti išvadas apie bankų veiklos aktyvumą tarpbankinėje rinkoje, jų polinkį skolinti arba skolintis. Atsižvelgiant į skirtingus pirmosios ir antrosios grupių bankų likvidumo rizikos šaltinius, šie rodikliai labiau taikytini antrosios grupės bankų likvidumo pokyčiams stebėti. Operatyvi ir tiksli informacija, nesukelianti bankams papildomų sąnaudų – pagrindinis šių rodiklių privalumas. Siekdamas patikrinti naujų rodiklių informatyvumą, Lietuvos bankas apskaičiavo 2008–2009 m. rodiklių reikšmes, ypač daug dėmesio skirdamas Lehman Brothers bankroto**** (kaip sisteminio šoko) poveikiui bankų sektoriaus likvidumui litais ir vėliau prasidėjusiam ekonominiam nuosmukiui. Gauti rezultatai leido atsakyti, ar 2008  m. spalio mėn. iš esmės sumažėję indėliai***** galėjo sutrikdyti kasdienių mokėjimų vykdymą Lietuvos banko mokėjimo sistemose, kokiu tempu bankai subalansavo likvidumą, taip pat suteikė papildomų duomenų apie tarpbankinės rinkos atsigavimą ir intensyvumą.

25

A pav. Antrosios grupės bankų****** likvidumo santykio logaritmo kitimas

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Iki Lehman Brothers bankroto mokėjimams vykdyti naudojamas likvidumas buvo didelis. Likvidumo santykio logaritmas buvo gerokai didesnis už 0, t. y. ribą, kai mokėjimų vykdymas sutriktų, ir svyravo nuo 2,5 iki 3*******. Po Lehman Brothers bankroto likvidumo santykis sparčiai mažėjo ir 2008 m. gruodžio mėn.–2009 m. sausio mėn. buvo mažesnis kaip 2, tačiau daug didesnis už 0. Gauti rezultatai rodo, kad, nepaisant 2008  m. ketvirtąjį ketvirtį padidėjusios likvidumo rizikos, nebuvo kilusi reali grėsmė sklandžiam kasdienių mokėjimų vykdymui Lietuvos banko mokėjimo sistemose antrosios grupės bankų klientams.

/ 2010

(slenkamasis 20 dienų vidurkis)

26

Iki sisteminio šoko buvusį likvidumo santykio lygį antrosios grupės bankai atkūrė 2009 m. kovo mėn. Dienos didžiausio ir mažiausio likvidumo analizė (nepavaizduota paveiksle) parodė, kad dalis antrosios grupės bankų, subalansavę savo likvidumą, intensyviau įsitraukė į tarpbankinę rinką, t. y. trumpiems laikotarpiams skolindami laisvas lėšas pirmosios grupės bankams. Šis intensyvesnis dalyvavimas tarpbankinėje rinkoje paaiškina ir trumpalaikį likvidumo santykio sumažėjimą 2009 m. birželio mėn. Šiuos rodiklius bankų likvidumui stebėti Lietuvos bankas taikys ir ateityje. * Lėšos atsiskaitymų sąskaitoje Lietuvos banke. ** Banko sąskaitoje esančio likvidumo ir pateikto mokėjimo vertės santykis. Jeigu likvidumo santykis ≥ 1 arba likvidumo santykio logaritmas ≥ 0, tai reiškia, kad turimų lėšų pakako apmokėti pateiktus nurodymus. Užfiksuojamas ir vėliau analizuojant naudojamas atskiro banko dienos mažiausias likvidumo santykis. *** Dažniausiai – tarpbankiniai skolinimo sandoriai. **** Paskelbto 2008 m. rugsėjo 15 d. ***** 2008 m. spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., rezidentų, išskyrus PFI, indėliai sumažėjo 2,4 mlrd. litų. ****** Šiame intarpe AB bankas „FINASTA“ neįtrauktas į antrąją grupę bankų dėl santykinai nedidelio aktyvumo mokėjimų srityje. ******* Didelį likvidumo santykį daugiausia paaiškina santykinai didelė privalomųjų atsargų norma. Ji iki 2008 m. lapkričio 6 d. buvo 6 procentai.

Paskolų portfelio kokybė ir skolininkų finansinė būklė

31 pav. Bankų sistemos neveiksnios paskolos (palyginti su atitinkamu visų paskolų portfeliu)

Kredito rizikos valdymas buvo vienas iš svarbiausių iššūkių, su kuriais susidūrė bankų sistema 2009  m. 28 Vertinant retrospektyviai, pirmieji kredito ciklo pasikeitimo požymiai tapo pastebimi 2008 m., o 2009 m. bankų paskolų portfelio kokybė prastėjo itin sparčiai. Bankų taikoma kredito rizikos vertinimo praktika tapo irgi konservatyvi: neveiksnių paskolų29 rodiklis padidėjo beveik 4 kartus ir metų pabaigoje pakilo iki 19,3 procento. Remiantis 2010 m. balandžio mėn. bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatais, trečdalis bankų manė, kad jų paskolų portfelio kokybė jau pasiekė „dugną“. Kiti bankai prognozavo tolesnį paskolų kokybės blogėjimą (pagal visus skolininkus), portfelio kokybės pokyčių tikėdamiesi 2010 m. viduryje ir vėliau.

S uteiktos paskolos sudaro didžiąją bankų turto dalį, todėl kredito rizika yra svarbiausias individualus rizikos šaltinis. Paskolų portfelio kokybę ir patiriamus nuostolius dėl paskolų vertės sumažėjimo lemia šalies ekonomikos raida ir skolininkų finansinė būklė. Bankų paskolų vertinimo ir paskolų vertės sumažėjimo nuostolių (toliau – specialiųjų atidėjinių) nustatymo principai pagrįsti esa­ma skolininkų finansine būk­le ir sugebėjimu grąžinti skolą. Sudaryti specialieji atidė­ jiniai yra esamos bankų prisiimtos kredi­to rizikos ir nuostolių išraiška. Dėl šios prie­žasties paskolų portfelio kokybei apibūdinti naudojami rodikliai, pavyzdžiui, neveiksnių paskolų rodiklis, parodo dabartinę paskolų portfelio kokybę. Šioje apžvalgos dalyje analizuojami faktiškai stebėti bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai. Kredito rizikai yra būdingas ryškus cikliškumas, o paskolų portfelio kokybę apibūdinantys rodikliai yra vėluojantys. Galimus nuostolius, įvykus nepalankiems ir netikėtiems įvykiams ateityje, pavyzdžiui, reikšmingai pakitus palūkanų normoms arba reikšmingai sulėtėjus ekonomikos augimui, tinkamiausiai padeda įvertinti testavimas nepa­lankiausiomis sąlygomis. Tokio vertinimo re­ zultatai aprašyti trečioje apžvalgos dalyje. 29  2008 m. viduryje neveiksnių paskolų (non-performing loans) apibrėžimas buvo pakeistas ir dabar neveiksnios paskolos yra tos paskolos, kurios uždelstos grąžinti ilgiau kaip 60 dienų, tačiau nenuvertėjusios, ir nuvertėjusios paskolos (paskolos, kurioms sudaryti specialieji atidėjiniai). Dėl šios priežasties šioje Finansinio stabilumo apžvalgoje bankų paskolų portfelio kokybės duo­menys daugiausia analizuojami ir pateikiami nuo 2008 m. vidurio. Ankstesnių metų rodikliai ir jų analizė pateikta ankstesnėse finansinio stabilumo apžvalgose.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

28 

2010  m. pirmąjį ketvirtį bankų paskolų kokybė stabilizavosi, o neveiksnių paskolų rodiklis sumažėjo iki 19,2 procento. Kaip ir anksčiau, bankų paskolų portfelio koky­bės pokyčius daugiausia lėmė verslo klientams suteiktos paskolos. Be to, bankai dalį blogų paskolų nurašė, restruktūrizavo arba atidėjo palūkanų mokėjimą. 2009 m. bankų paskolų portfelio nuvertėjimo išlaidos didėjo kiekvieną ketvirtį ir didžiausios buvo metų pabaigoje. Dalis bankų siekė „išvalyti balansą“ ir didžiąją dalį paskolų portfelio nuostolių pripažinti „nesėk­ mingais“ 2009  m. Su paskolų portfelio kredito rizika susiję bankų sistemos nuostoliai sudarė 3,9 mlrd. litų ir buvo 9 kartus didesni negu ankstesniais metais. Bankų sistemos ket­virtinės išlaidos specialiesiems atidėjiniams padidėjo nuo 0,5 procento (pirmąjį ketvirtį) iki 2,7 procento paskolų portfelio (ketvirtąjį ketvirtį). 2010  m. pirmąjį ketvirtį išlaidų ir paskolų portfelio santykis sudarė tik 0,1 procento. Paskolų nefinansi­niam sektoriui portfelio bendrasis nuostolin­gumas, matuojamas kaip specialiųjų atidėjinių ir pa-

32 pav. Bankų sistemos neveiksnių paskolų kaitos veiksniai (pokytis per ketvirtį)

34 pav. Specialieji atidėjiniai, palyginti su atitinkamu neveiksnių paskolų portfeliu, ir paskolų padengimo rodiklis

27

33 pav. Bankų sistemos nuostoliai dėl sumažėjusios paskolų vertės (laikotarpio pabaigoje)

Griežtas rizikos vertinimas mažina bankų veiklos riziką ateityje. Šių metų pirmąjį ketvirtį specialieji atidėjiniai individualiai ir bendrai vertinamoms paskoloms vidutiniškai sudarė beveik 40 procentų neveiksnių paskolų ver­tės. Nuo 2009 m. pradžios nuvertėjusių paskolų dalis, palyginti su visomis neveiksniomis paskolomis, padidėjo 7 procentiniais punktais – iki 82 procentų. Be to, 76 procentai uždelstų ir nuvertėjusių paskolų vertės

30 

Global Financial Stability Report, IMF, October 2010. Lietuvoje neveiksnios paskolos apima tiek nuvertėjusias paskolas, tiek tas nenuvertėjusias paskolas, kurių periodiniai mokėjimai uždelsti ilgiau kaip 60 dienų. Kitos šalys neveiksnias paskolas dažnai apibrėžia kaip paskolas, kurių periodiniai mokėjimai vėluoja ilgiau negu 90 (60) dienų, arba kaip paskolas, kurios nuvertėjo.

31 

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

skolų santykis, nuo 2009 m. pradžios padidėjo 6,2 procentinio punkto ir sudarė 7,4 procento (2010 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje).

buvo užtikrinta užstatu. Tai rodo, kad daugelis bankų kredito riziką buvo linkę vertinti reikliai. 2009 ir 2010  m. pradžioje didėjo visų paskolų portfelio segmentų padengimas specia­ liaisiais atidėjiniais. Galimai nuostolingų paskolų padengimas specialiaisiais atidėjiniais atitiko bendrą to paskolų portfelio segmento riziką, t. y. rizikingesniems paskolų portfelio segmentams teko santykinai daugiau nuo­ stolių dėl sumažėjusios paskolų vertės. Šiuo atžvilgiu galima išskirti vieną iš rizikingiausių paskolų segmentų – užstatu neužtikrintas vartojimo paskolas, kurioms sudaryti specialieji atidėjiniai sudarė 56 procentus atitinkamo neveiks­nių paskolų portfelio. Kitose Europos Sąjungos valstybėse specialiųjų atidėjinių ir neveiksnių paskolų rodiklis 2009 m. daugiausia svyravo nuo 50 iki 70 procentų30. Mažesnę atitinkamo rodiklio reikšmę Lietuvoje dau­giausia lėmė techniniai veiksniai, t. y. griežtesnis negu kitose valstybėse ne­veiksnių paskolų apibrėžimas31. Atskirų bankų paskolų kokybę apibrėžia kreditavimo veiklos praeityje konservatyvumas ir kryptys, bankų skolininkų struktūra, paskolų užstatas ir taikoma rizikos vertinimo praktika. 2010 m. pirmąjį ketvirtį bankų neveiksnių paskolų rodiklis svyravo nuo 8 iki 45 procentų. Apibendrinant galima teigti, kad vidutinė antrosios grupės bankų portfelio kokybė buvo prastesnė, t. y. neveiksnių

/ 2010

(laikotarpio pabaigoje)

28

paskolų rodiklis buvo didesnis negu pirmosios grupės bankų. Tai daugiausia lėmė pirmosios ir antrosios grupės bankų paskolų portfelio skirtumai. Pirmosios grupės bankai santykinai daugiau skolino būstui įsigyti. Šios paskolos antrosios grupės bankuose sudaro nedidelę dalį. Savo ruožtu antrosios grupės bankuose santykinai daugiau vartojimo paskolų. Atsižvelgiant į tai, kad verslo paskolų kokybė tiek pirmosios, tiek antrosios grupės bankuose buvo gana panaši, viso paskolų portfelio kokybei didelę įtaką darė aukštesnės kokybės paskolų būstui įsigyti ir rizikingesnių vartojimo paskolų, palyginti su bankų paskolų portfeliais, dalis. Nepaisant to, antrosios grupės bankų paskolų nuvertėjimo nuostoliai, palyginti su paskolų portfeliu, buvo 1,7 karto mažesni negu pirmosios bankų grupės. Tai rodo, kad, palyginti su pirmosios grupės bankais, antrosios grupės bankai buvo mažiau konservatyvūs vertindami galimų nuostolių iš neveiksnių paskolų mastą. Apibendrinant pasakytina, kad 2010  m. bankai toliau patirs paskolų nuvertėjimo nuostolių, tačiau jie bus kur kas mažesni negu ankstesniais metais. Visi bankai turi laiku pripažinti patirtus nuostolius. Tai yra vienas iš svarbiausių principų, leidžiantis atskleisti tikrąją bankų finansinę padėtį, užtikrinantis galimybę laiku imtis reikiamų finansinį stabilumą didinančių priemonių ir sudarantis pagrindą tolesnei veiklai. Be to, bankai toliau turės spręsti kai kuriuos socia­ liniu požiūriu aktualius klausimus, tokius kaip negrąžinamų paskolų mokėjimų atidėjimas, restruktūrizavimas, nemokių klientų turto perėmimas, valdymas ir pardavimas. Šių klausimų svarbą ir riziką dar labiau didina ketinimai keisti įstatymų nuostatas, apsunkinančias negrąžintų paskolų išieškojimą iš fizinių asmenų turto32. Dialogo tarp skolininkų ir kreditorių paieška bei bendras sprendimas turėtų būti pagrindinis būdas sprendžiant šiuos klausimus. Įmonių sektorius

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

Finansinė būklė Įmonių sektoriaus finansinė būklė pastaruoju metu stabilizavosi. Dėl ekonomikos nuosmukio vidaus ir prekybos partnerių rinkose sumažėjo vartojimas ir verslo pajamos. Istorinėse žemumose atsidūrę gyventojų bei verslo ateities lūkesčiai lėmė kritusias įmonių 32

 Apžvalgos rašymo metu buvo siūlomos Civilinio proceso kodekso pataisos. Jomis siūloma didinti apribojimus, taikomus išieškant skolą iš fizinio asmens turto. Nustatyti sumą (15  tūkst. Lt), kai galima pradėti išieškojimą iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena. Tam tikromis aplinkybėmis leisti teismui nustatyti nuo 1 iki 2 metų terminą, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto, kuriame gyvena skolininkas ar jo šeima; šis apribojimas būtų taikomas ir tais atvejais, kai paskutinis būstas yra savanoriškai įkeistas ir kreditorius reikalauja vykdyti neginčijamus įsipareigojimus.

investicijas ir mažėjantį jų finansavimo skolintomis lėšomis poreikį. Kita vertus, tai gerino finansinį svertą, rodantį įsipareigojimų ir nuosavybės santykį. Jis dėl kritusių finansinių skolų ir skolų tiekėjams 2009 m. pabaigoje pasiekė žemiausią tašką (75 %) per pastaruosius ketverius metus. Tačiau kai kurios ekonominės veiklos yra labai įsiskolinusios. 35 pav. Ekonominės veiklos rūšių finansinio sverto kaita

Pastaruoju metu aiškiai išsiskyrė atviro ir uždaro užsienio prekybai sektorių padėtis: į vidaus vartojimą orientuotų sektorių pajamos ateinančiais metais vargu ar atsigaus, o iš atvirų užsienio prekybai ekonominių veik­ lų galima tikėtis spartesnio augimo. 5 lentelė. Pradėtų bankroto procedūrų skaičiaus keturių ketvirčių sumos ir įmonių skaičiaus laikotarpio pabaigoje santykis (procentais) 2008 m. 2009 m. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. Apdirbamoji gamyba Didmeninė ir mažmeninė prekyba Statyba Transportas ir saugojimas Nekilnojamojo turto operacijos Visos ekonominės veiklos

3,9

4,7

5,9

6,0

6,0

1,9 3,6

2,0 4,4

2,4 6,0

2,5 6,7

2,9 7,1

2,1

3,3

5,0

5,8

6,8

0,8

1,4

1,8

2,2

2,4

2,3

2,7

3,3

3,7

4,0

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos banko apskaičiavimai.

Didžiausią įtaką pasikeitusi veiklos aplinka darė į vidaus vartojimą orientuotoms ekonominėms veikloms. Statybos, transporto ir saugojimo ekonominių veiklų įmonių bankrotų skaičius augo sparčiausiai, o jų tikimybė bankrutuoti33 buvo didžiausia. Atsižvelgdami į tai ir į nepalankias veiklos perspektyvas ateityje, šalies komerciniai bankai atsargiausiai vertino šių ekonominių veiklų įmones. Palyginti su 2009  m. pirmuoju pusmečiu, antrąjį pusmetį pradėtų bankroto procedūrų skaičius sumažėjo.

37 pav. Įmonių galimybių dengti įsiskolinimą ir palūkanų mokėjimo rodiklio kaita

29

36 pav. Pradėtų bankroto procedūrų per ketvirtį skaičius ir pradėtų bankroto procedūrų bei įmonių skaičiaus laikotarpio pabaigoje santykis

Pradėtų bankroto procedūrų skaičiaus ir įmonių skaičiaus santykis. 34  Palūkanų mokėjimo rodiklis yra ūkinės veiklos pelno, finansinės bei investicinės veiklos pajamų ir finansinės bei investicinės veiklos sąnaudų santykis. 33 

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Galimybės dengti įsiskolinimą mažėjo. 2009  m. pelnas prieš mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją dengė vidutiniškai du kartus mažesnę finansinių įsipareigojimų dalį negu 2008  m., o palūkanų mokėjimo rodiklis34 vidutiniškai buvo tris kartus mažesnis. Reikšmingų pokyčių ateityje nesitikima: nepaisant mažėjančių įsipareigojimų ir iki ekonomikos nuosmukio buvusio lygio kritusių palūkanų normų, įmonių galimybės dirbti pelningai bus ir toliau suvaržytos, o tai lems vis dar mažus mokumo rodiklius.

Bankų paskolų portfelio įmonėms bendrasis nuostolingumas didėjo pagal visas ekonomines veiklas. Paskolų ekonominėms veikloms, orientuotoms į vidaus vartojimą ir labiausiai priklausomoms nuo ūkio ciklo svyravimų, kokybė buvo žemiausia. Santykinai didžiausius nuostolius bankai patyrė dėl skolinimo statybos ir nekilnojamojo turto ekonominėms veikloms. Be to, sparčiai išaugo paskolų finansiniam sektoriui nuostolingumas. Šis sektorius daugiausia kreditavo tiek gyventojų vartojimo reikmes, tiek bendrovių transporto priemonių, gamybos įrenginių ir nekilnojamojo turto įsigijimą. Palyginti labai nuostolingos buvo paskolos apdirbamosios pramonės ir prekybos veikloms. Bankai taip pat įžvelgė padidėjusią paskolų viešbučių ir restoranų veiklai riziką. Kitų bankų paskolų vidutinis nuostolingumas buvo mažesnis kaip 4 procentai. Paskolų žemės ūkio ir energetikos veikloms kokybę bankai vertino kaip geriausią. Tikėtina, kad bankai jau patyrė didžiąją dalį nuostolių dėl paskolų atviriems užsienio prekybai ekonomikos sektoriams, tačiau paskolų uždaroms užsienio prekybai veikloms kokybė greičiausiai toliau prastės. Paskolos uždariems užsienio prekybai ekonomikos sektoriams sudarė didžiausią dalį, t.  y. apie 70 procentų paskolų juridiniams asmenims. Šiame sektoriuje, priklausančiame nuo vidaus paklausos kaitos, palankesnių tendencijų kol kas nepastebima.

/ 2010

Rizika bankams

30

38 pav. Bankų sistemos specialieji atidėjiniai, palyginti su paskolomis (pagal ekonomines veiklas)

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

Nekilnojamojo turto rinka Nekilnojamojo turto kainos daro tiesioginę ir netiesioginę įtaką bankų sistemai. Tiesioginis poveikio kanalas pasireiškia tada, kai, siekiant parduoti iš nemokių klientų perimtą turtą, susiduriama su sumažėjusiu rinkos aktyvumu ir kritusia verte. Siekdami sumažinti tiesioginio poveikio kanalo riziką, daugelis bankų įsteigė nekilnojamojo turto valdymo bendroves, kurios, vertindamos priežiūros ir valdymo sąnaudas bei potencia­ lias nuomos ir pardavimo pajamas, siekia optimalaus valdomo turto panaudojimo. Netiesioginis poveikio kanalas pasireiškia tada, kai neapibrėžtumas rinkoje dėl tolesnės plėtros ir pesimistiniai lūkesčiai mažina tiek paskolų pasiūlą, tiek paklausą, todėl mažėja bankų gaunamos palūkanų pajamos. Nekilnojamojo turto rinkoje kainos ir toliau krito. Būsto pardavimo pasiūlos kainos rinkoje mažėjo jau antrus metus iš eilės ir nuo aukščiausio lygio, stebėto 2007  m. pabaigoje iki 2010 m. gegužės pradžios, sumažėjo 45 procentais (2009 m. būsto kainos nukrito 27 %). Gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto nuomos kainos aukščiausią lygį pasiekė vėliau negu pardavimo kainos, tačiau dėl spartesnio prisitaikymo prie ekonominių pokyčių jos nuo aukščiausio taško sumažėjo panašia apimtimi – 46–48 procentais. Tikėtina, kad nuomos rinka gali elastingiau prisitaikyti prie ekonomikos pokyčių, nes dažniausiai nuomojami investiciniais tikslais įsigyti objektai arba gyventojų antrieji namai (secondary housing). 2009  m. perpus sumažėjęs leistų statyti butų skaičius rodo, kad artimiausiu metu

39 pav. Nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos kainų kaita (mėnesiniai duomenys)

neplanuojamas didelis pastatytų naujų gyvenamųjų patalpų pasiūlos šuolis. Šiuo metu daugelis nekilnojamojo turto plėtotojų siekia parduoti butus, pradėtus statyti pakilimo laikotarpiu. Tai patvirtina ir daugiau kaip 20 procentų mažesnis per metus pastatytų butų skaičius. Tikėtina, kad nekilnojamojo turto plėtotojai dažniausiai siekė užbaigti tuos projektus, kurių baigtumo lygis buvo santykinai aukštas, tačiau daugelis pradėtų naujų ar net nepradėtų įgyvendinti projektų buvo stabdomi pradiniuose etapuose. 40 pav. Pastatytų naujų būstų ir išduotų statybos leidimų skaičius bei investicijos į gyvenamuosius pastatus (metiniai duomenys)

Netiesiogiai pasiūlą rodantis naujų skelbimų apie parduodamą nekilnojamąjį turtą skaičius 2009 m. nepasikeitė ir buvo 2008 m. lygio. Kita vertus, statybų pasitikėjimo rodiklis visus 2009  m. buvęs itin žemo lygio

Paminėtina, kad istoriniai duomenys rodo nekilnojamojo turto kainų pokyčių vėlavimą, palyginti su bendru ekonomikos ciklu, todėl, jei ekonominė situacija atsigautų antrąjį pusmetį, teigiamų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje nevertėtų laukti iki kitų metų. Šalyje juntamas gyvenamojo fondo atnaujinimo poreikis, kadangi daugelis gyventojų gyvena senuose ir nerenovuotuose namuose, kurių energetinis efektyvumas yra mažas. Šis poreikis ilguoju laikotarpiu galėtų būti patenkintas renovuojant esamą būsto fondą ir pasiūlant rinkai kokybiškų naujų būstų.

31

41 pav. Lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių per būsimus 12 mėn.

Nekilnojamojo turto rinkoje sudarytų būstų sandorių skaičius su nuosaikiais sezoniniais svyravimais mažėja jau nuo 2007 m. pavasario. VĮ „Registrų centro“ 2009 m. pabaigos duomenimis, būsto kainos nuo aukščiausio lygio (remiantis sudarytų sandorių statistika, didžiausia kaina užfiksuota 2008 m. pirmąjį ket­ virtį) sumažėjo 40 procentų. Nors aukščiausią lygį sandorių kainos pasiekė apie ketvirčiu vėliau negu pasiūlos kainos, tačiau, gyventojams aktyviau derantis dėl kainų ir kitų kokybinių perkamo būsto priedų, sandorių kainos prisitaikė prie pasikeitusios ekonominės situacijos per trumpesnį laikotarpį, palyginti su pasiūlos kainomis.

 Nuo praėjusių metų būsto įperkamumo indekso skaičiavimas patobulintas atsižvelgiant ir į skirtingais laikotarpiais taikytas nevienodas pradinės įmokos normas (daugiau informacijos apie būsto įperkamumo indekso skaičiavimo pakeitimus žr. 3 priedą). 36   Ne daugiau kaip 30 procentų namų ūkio pajamų. 35

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

2010  m. pradžioje nuosaikiai pagerėjo. Tai leidžia tikėtis tolesnių stabilizavimosi ženklų ir pagerėjimo nekilnojamojo turto rinkoje. Praėjusiais metais tarp nekilnojamojo turto rinkos dalyvių buvo juntamas rinkoje parduodamo būsto statistikos poreikis. Keletas organizacijų pateikė apytikslius skaičiavimus, tačiau tikslios ir patikimos statistikos poreikis nesumažėjo. Lietuvos bankas toliau įgyvendino 2008 m. pradėtą iniciatyvą laisvų naujų būstų statistikos rinkimą pradėti artimiausioje ateityje. Paminėtina, kad komercinio nekilnojamojo turto rinką pastaraisiais metais papildė keletas baigtų projektų, tačiau daugelio jų statyba buvo pradėta užsitikrinus ilgalaikius patalpų nuomininkus ar savininkus, todėl šios papildomos patalpos nedarė svarios įtakos patalpų užimtumo lygiui. Reikšmingesnį poveikį turėjo dėl įmonių bankrotų ir veiklos sąnaudų optimizavimo atlaisvintos patalpos. 2009  m. pradžioje sparčiai didėjęs patalpų neužimtumo lygis metų pabaigoje stabilizavosi ir sudarė apie 17 procentų nuomojamų patalpų ploto. Pastaruoju metu būsto įperkamumo indeksas35 labai pagerėjo, ir gyventojų pajamų dalis, skiriama paskolos grąžinimui, sumažėjo iki priimtino lygio36 . Reikšmingiausią teigiamą įtaką būsto įperkamumo indekso pagerėjimui darė mažėjusios nekilnojamojo turto kainos ir praktiškai nedidėjusios suteiktų naujų paskolų palūkanų normos. Šie veiksniai buvo dominuojantys ir atsvėrė mažėjusio gyventojų darbo užmokesčio neigiamą poveikį būsto įperkamumui. Ateityje dėl gyventojų pajamų tendencijų inertiškumo ir būsto kainų stabilizavimosi būsto įperkamumas turėtų stabilizuotis ar truputį sumažėti, tačiau kardinalių pokyčių nesitikima. Vertinant namų ūkių ir bankų lūkesčius dėl tolesnių nekilnojamojo turto rinkos perspektyvų, pastebimas sumažėjęs pesimizmas. Bankai nekilnojamojo turto sektoriaus per­spektyvas vertina optimistiškiau: kainų kritimas turėtų būti mažesnis, o sąstingis rinkoje turėtų trukti trumpiau (daugiau negu 50 % bankų apklausoje dėl skolinimo sąlygų dalyvavusių respondentų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011  m. pabaigos). Namų ūkių, turinčių paskolą būstui įsigyti, išreikšta nuomonė tik patvirtina bankų išsakytą nuomonę, kad per būsimus 12 mėn. nekilnojamojo turto kainos nepakis.

32

42 pav. Būsto kainų ir sandorių skaičiaus dinamika (ketvirtiniai duomenys)

mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu nedarbo draudimo išmokos, mokamos asmenims, netekusiems darbo, sumažintos beveik perpus ir negali būti didesnės kaip 650 litų. Atsižvelgiant, kad vidutinė paskolos būstui įsigyti įmoka sudarė 1 040 litų37, namų ūkiams, turintiems finansinių įsipareigojimų, net ir trumpas darbo netekimas turės įtakos įsipareigojimų vykdymui. Pablogėjusi finansinė namų ūkių padėtis darė neigiamą įtaką namų ūkių taupymui. Ir toliau mažėjo taupančių namų ūkių, turinčių paskolas būstui įsigyti, dalis. Kita vertus, riziką mažino sukauptas finansinis turtas (žr. 3 intarpą). 6 lentelė. Netaupančių įsiskolinusių namų ūkių dalis (procentais) Netaupo

Namų ūkiai Finansinė būklė

2006 2007 2008 2009

53,2 58,9 66,0 73,0

Iš jų neturi sukaupę finansinio turto n. d. 11,1 15,7 14,2

Iš jų vėluoja mokėti 4,0 7,3 11,9 15,5

Padidėjus nedarbui ir sumažėjus darbo užmokesčiui, dalis namų ūkių susidūrė su finansiniais sunkumais. Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais, palyginti su 2008  m., triskart padidėjo ilgiau kaip 3 mėn. darbo neturinčių asmenų skaičius. Prognozuojama, kad situacija darbo rinkoje ir toliau bus įtempta. 2010 m. pabaigoje numatomas nedarbo lygis pasieks 17,1 procento, o nominalusis darbo užmokestis sumažės 7,9 procento (realusis – iki 8,3 %). Todėl tolesnio nedarbo didėjimo ir pajamų mažėjimo rizikos vis dar labai aktualios namų ūkių mokumui.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko užsakymu vykdytos namų ūkių apklausos ir Lietuvos banko apskaičiavimai.

43 pav. Bedarbių skaičius pagal nedarbo trukmę

44 pav. Namų ūkių pajamų dalis, skirta paskolos būstui įsigyti grąžinimui

Mažesnės tarpbankinės palūkanų normos mažino namų ūkių paskolų grąžinimui skiriamas lėšas, tačiau dėl kartu mažėjusių pajamų namų ūkių paskolų grąžinimo našta praktiškai nesikeitė. Vidutiniškai 27 procentai namų ūkių pajamų buvo skiriama paskolos būstui įsigyti grąžinimui, ir šis rodiklis, palyginti su praėjusių metų rezultatais, iš esmės nepakito38. Tačiau 2009 m. gana reikšmingai padidėjo namų ūkių, gaunančių mažiausias pajamas (iki 1 200 Lt), pajamų dalis, skiriama paskolos būstui įsigyti grąžinimui.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

(ketvirtiniai duomenys)

 2010 m. balandžio mėn. paskelbta Paskolą būstui įsigyti turinčių namų ūkių apklausa: http://www.lb.lt/lt/ekonomika/ fin_stabilumas/fin_paskola.htm 38  2010 m. balandžio mėn. paskelbtos Paskolą būstui įsigyti turinčių namų ūkių apklausos duomenys. 37

Pažymėtina, kad 2010  m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos socialinių iš-

Namų ūkiai siekė sumažinti savo įsipareigojimus. Mažėjęs namų ūkių vartojimo ir kitų paskolų portfelis buvo pagrindinis veiksnys, mažinęs bendrą namų ūkių įsiskolinimą. Dėl trumpesnių paskolos grąžinimo terminų ir mažesnių sumų gyventojams greičiau pavyksta mažinti šios rūšies įsipareigojimus. 7 lentelė. Paskolas turintys namų ūkiai (procentais)

Namų ūkių, turinčių paskolas būstui įsigyti, dalis Gyventojų, turinčių vartojimo ar kitas paskolas, dalis*

2006

2007

2008

2009

7,4

9,8

11,2

11,3

17,6

20,1

24,3

21,7

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko apskaičiavimai. * Paskolų skaičiaus ir gyventojų nuo 20 iki 65 metų amžiaus santykis, parodantis, kokia dalis potencialiai skolintis galinčių asmenų turi paskolas.

Pernai 85 procentų naujų paskolų būstui įsigyti palūkanų normos buvo fiksuotos iki 1 metų. Trumpas palūkanų normų fiksavimo laikotarpis namų ūkiams yra patrauklesnis dėl vidutiniškai mažesnių sumokamų palūkanų, tačiau jos yra labiau svyruojančios, o tai sparčiai daro reikšmingą įtaką bankų skolininkų skolos grąžinimo išlaidoms ir namų ūkių finansinei būklei. Namų ūkiams, vengiantiems prisiimti palūkanų normų svyravimų riziką ar finansiškai jautriai reaguojantiems į pokyčius, vertėtų apsvarstyti turimos paskolos palūkanų normų ilgalaikį fiksavimą. 45 pav. Naujų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti vidutinių svertinių palūkanų normų kaitos veiksniai39 (mėnesiniai duomenys)

Rizika bankams

33

Paskolų namų ūkiams kokybė buvo pa­ stebimai geresnė negu bendras bankų sistemos paskolų vidurkis. Daugiausia tai lėmė palyginti geresnė paskolų būstui įsigyti kokybė. 2010 m. pirmąjį ketvirtį neveiksnių paskolų būstui įsigyti dalis sudarė 6,6 procento visų paskolų būstui įsigyti ir buvo beveik 3 kartus geresnė negu bendras sistemos vidurkis. Santykinai geresnei paskolų būstui įsigyti kokybei darė įtaką tiek apskritai reiklesni reikalavimai besiskolinantiesiems būstui įsigyti, tiek palyginti didesnė tokių skolininkų drausmė ir atsakomybė dėl galimo būsto praradimo neįvykdžius įsipareigojimų bankui. Vartojimo paskolų kokybė prastėjo sparčiau. Nuo 2009  m. pradžios neveiksnių vartojimo paskolų dalis padidėjo daugiau negu 3 kartus – iki 16,2 procento. Nors vartojimo paskolų rizika apskritai vertinama kaip didelė, nuo 2009  m. vidurio vartojimo paskolų kokybė buvo geresnė negu bendras bankų paskolų kokybės vidurkis. Be to, vartojimo paskolų riziką kompensuoja didesnės palūkanų normos, nes šių paskolų grąžinimas paprastai nėra užtikrintas užstatu ir vienintelis šaltinis yra gyventojų pajamos. Dėl aukšto nedarbo lygio ir mažėjančių pajamų turėtų padaugėti namų ūkių nemokumo atvejų. Bankų duomenimis, laiku atsiskaityti vėluojančių klientų skaičius daugiausia didėja tarp fizinių asmenų, paėmusių paskolas būstui įsigyti. Sunkmečiui užsitęsus, su sunkumais susidūrusių gyventojų sukauptos finansinės atsargos mažėja, todėl tikėtina, kad bankams vis dažniau bus negrąžinamos vartojimo paskolos ir paskolos būstui įsigyti.

 Namų ūkio marža – tai pajamų ir išlaidų skirtumas, laisvų pajamų likutis. 41  Testuojant namų ūkius nepalankiausiomis sąlygomis, eksporto šokas yra pakeičiamas nedarbo lygio šoku, nes, mažėjant šalyje gaminamų prekių paklausai užsienyje, mažėja darbo jėgos poreikis, todėl auga nedarbas. 40

 Svertinių, namų ūkiams suteiktų naujų paskolų būstui įsigyti fiksuojant pradinę normą iki 1 m., palūkanų normų ir svertinių 12 mėn. EURIBOR ir VILIBOR tarpbankinių palūkanų normų skirtumas rodo bankų skolinimo maržą.

39

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Namų ūkių biudžetų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis jautrumo testų rezultatai rodo, kad neigiamą maržą40 turinčių namų ūkių dalis didėja sparčiau dėl kylančių palūkanų normų negu dėl didėjančio nedarbo lygio41. Tokia situacija susidaro dėl skirtingų analizuojamų šokų veikimo principų. Nedarbo lygis paveikia tik tam tikrus pavienius namų ūkius, sumažindamas darbą praradusio asmens pajamas iki vidutinio nedarbo draudimo išmokos dydžio. Kylančių palūkanų normų šokas paveikia visus namų ūkius be išimčių, padidindamas už paskolą mokamų palūkanų dalį atitinkamu dydžiu.

/ 2010

Namų ūkių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

34

46 pav. Neigiamą maržą turinčių namų ūkių dalies ir bankų nuostolių, palyginti su paskolų portfeliu, pokyčiai dėl šokų įtakos

47 pav. Neigiamą maržą turinčių namų ūkių dalies ir bankų nuostolių, palyginti su paskolų portfeliu, pokyčiai nepalankaus ekonominės raidos scenarijaus atveju

Paminėtina, kad tiek namų ūkiai, tiek bankai yra stipriau paveikiami nepalankaus šalies ekonominės raidos scenarijaus, negu praėjusiais metais įvykus vienodo dydžio pokyčiams.

Susiklosčius nepalankiai ekonominei situacijai šalyje, gyventojų, turinčių neigiamą maržą, skaičius iki metų pabaigos padidėtų apie 15 procentų, o bankų patirti nuostoliai pasiektų 5 procentus namų ūkiams suteiktų paskolų būstui įsigyti portfelio vertės.

3 intarpas. Namų ūkių finansinio turto ir įsipareigojimų apžvalga Namų ūkių valdomo finansinio turto vertė 2009 m. pirmąjį ketvirtį buvo didžiausia per visą stebėjimų laikotarpį nuo 2003 m. pabaigos. Tačiau iki 2009 m. pabaigos jo vertė sumažėjo 15 procentų. 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, namų ūkių valdomo finansinio turto vertė sumažėjo 3 procentais. A pav. Namų ūkių finansinio turto struktūra (2009 m. pabaigoje)

B pav. Namų ūkių finansinių įsipareigojimų struktūra

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

(2009 m. pabaigoje)

Nuo 2008 m. rudens namų ūkiai ėmė aktyviau investuoti į Lietuvos ir užsienio valstybių ilgalaikes obligacijas, investicinius fondus ir akcijas. Per metus namų ūkių turimų ilgalaikių VP, išskyrus akcijas, vertė beveik padvigubėjo, o grynoji nuosavybė pensijų fonduose ir draudimo atidėjiniuose išaugo atitinkamai 48 ir 18 procentų. Namų ūkių investicijas į ilgalaikes obligacijas paskatino maža rizika ir siūloma didelė grąža, o grynoji nuosavybė pensijų fonduose ir draudimo atidėjiniuose ūgtelėjo dėl periodinių įmokų ir pelningos fondų veiklos. Tačiau šį augimą atsvėrė šiek tiek kritusi trumpalaikių indėlių, trumpalaikių VP, suteiktų ilgalaikių paskolų užsieniui ir kitų rūšių finansinio turto vertė.

Remiantis Lietuvos finansinių sąskaitų duomenimis, namų ūkių finansiniai įsipareigojimai, kuriuos daugiausia sudarė paskolos (78 %), nuo 2008 m. trečiojo ketvirčio iš lėto mažėjo, tačiau jų struktūra nepakito. Namų ūkių finansinis svertas, matuojamas kaip įsiskolinimo ir BVP santykis, su nelabai ryškiais sezoniniais svyravimais mažėja nuo 2006 m. rudens. Ateinančiais metais dėl numatomų nedidelių tiek namų ūkių įsiskolinimo, tiek BVP pokyčio finansinio sverto rodiklis, tikėtina, mažės, tačiau nedaug.

35

C pav. Namų ūkių įsiskolinimo ir metinio BVP santykis (ketvirtiniai duomenys)

Pelningumas ir efektyvumas 2009 m. bankų sistema veikė nuostolingai pirmą kartą nuo 2001 m. ir per metus patyrė 2,98 mlrd. litų nuostolių42. Pažymėtina, kad praėjusiais metais patirtų nuostolių dydis buvo tik nedaug mažesnis negu visas pelnas, uždirbtas 2002–2008  m. Vidutiniai metiniai bankų sistemos pelningumo rodikliai RoE ir RoA tapo neigiami. Metų pabaigoje RoE sudarė –48 procentus, o RoA nukrito iki –4,5 procento.

rių bankų pasirinkta paskolų vertės nustatymo praktika. Didžiausių nuostolių patyrė tie bankai, kurie savo paskolų portfelio kokybę vertino konservatyviausiai, o teigiamą veik­ los rezultatą fiksavę bankai paskolų vertės sumažėjimo nuostolius vertino optimistiškiau. 49 pav. Bankų sistemos pelno kaitos veiksniai43 (pokytis per metus)

2009 m. nuostolingai veikė daugelis šalies bankų, išskyrus kai kuriuos užsienio bankų filialus ir du antrosios grupės bankus. 2009 m. bankų veiklos rezultatams įtaką darė kai ku42

 Patirtą 3,67 mlrd. litų bankų sistemos nuostolį sumažino AB  SEB banko patronuojančiojo banko 691 mln. litų (200  mln. eurų) įmoka, kuri padengė dalį AB SEB banko nuostolio.

 Nuo 2008 m. bankų finansinė atskaitomybė sudaroma naudojant naujas FINREP finansinių ataskaitų formas, parengtas vadovaujantis Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (CEBS) patvirtintomis „Konsoliduotos finansinės atskaitomybės bendrosiomis nuostatomis“. Dėl pasikeitusio bankų išlaidų ir sąnaudų grupavimo, palyginti su ankstesnėmis ataskaitomis, 2007 m. ir senesni duomenys buvo pergrupuoti, siekiant maksimaliai užtikrinti duomenų istorinį palyginamumą.

43

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

48 pav. Bankų pelningumas

36

Pagrindinės bankų patirtų nuostolių priežastys buvo sparčiai didėję nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo ir kritusios grynosios palūkanų pajamos. 2009  m. bankų sistemos turto vertės sumažėjimo nuostoliai padidėjo 9 kartus. Bankų turto vertės sumažėjimo nuo­ stoliai daugiausia patirti dėl prisiimtos kredito rizikos investicijų į patronuojamąsias bendroves ir nuvertėjusio nematerialiojo turto (prestižo). 2009 m. bankų sistemos turto vertės sumažėjimo ir atidėjinių išlaidos sudarė 5,1 mlrd. litų, iš jų keturis penktadalius sudarė paskolų nuvertėjimo nuostoliai. Paskolų nuvertėjimo nuostoliai didėjo kiekvieną 2009  m. ketvirtį, daugiausia jų buvo patirta metų pabaigoje. 2010  m. pirmąjį ketvirtį paskolų nuvertėjimo nuostoliai jau buvo santykinai nedideli. 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. pradžioje bankų sistemos veiklos rezultatams didelę neigiamą įtaką darė sumažėjusi investicijų į patronuojamąsias bendroves, vertė.

didelės eurais išreikštų paskolų dalies ir dažno paskolų palūkanų perkainojimo krito pajamos iš palūkanas uždirbančio turto. Realioji palūkanų marža 2009  m. mažėjo ir pasiekė žemiausią lygį per stebėjimų laikotarpį. Visa tai lėmė, kad bankų sistemos palūkanų pajamos 2009 m. sumažėjo 18 procentų, o bankų palūkanų išlaidos – tik 7 procentais. 2010 m. pradžioje realioji palūkanų marža ir toliau mažėjo, tačiau pastaruoju metu mažėjančios indėlių ir kitų bankų įsipareigojimų palūkanų normos ateinančiais ketvirčiais skatins realiosios palūkanų maržos didėjimą. 51 pav. Realioji palūkanų marža

50 pav. Bankų sistemos turto vertės sumažėjimo ir atidėjinių išlaidų detalizavimas (ketvirčio pabaigoje)

Dėl kritusios finansinių paslaugų paklausos bankų sistema uždirbo 7 procentais mažiau grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų. Kita vertus, atsigavus pasaulio finansų rinkoms ir pakilus vertybinių popierių kainoms, Lietuvos bankų pelnas iš prekybos veiklos padidėjo beveik 4 kartus, bet nuo žemo 2008 m. lygio.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

52 pav. Metinės bankų sistemos pajamos ir išlaidos 2009 m. bankinės veiklos44 pajamos sumenko 17 procentų. Ši tendencija tęsėsi ir 2010 m. pirmąjį ketvirtį. Grynosios palūkanų pajamos per metus sumažėjo 35 procentais. Tai lėmė mažėjanti realioji palūkanų marža45 ir bendras paskolų portfelio susitraukimas. 2008 m. pabaigoje sustiprėjus konkurencijai dėl vidaus rinkoje pritraukiamų finansinių išteklių, indėlių palūkanų normos, ypač litais, pakilo, tuo pat metu didėjo ir skolinimosi (eurais) iš patronuojančiųjų bankų rizikos priedas. Dėl itin mažų pagrindinių palūkanų normų eurais,  Grynosios palūkanų pajamos, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos ir pelnas (nuostolis) iš prekybos veiklos. 45  Grynoji palūkanų marža buvo skaičiuojama kaip skirtumas tarp palūkanų pajamų ir palūkanas uždirbančio turto santykio bei palūkanų išlaidų ir palūkanas kainuojančių įsipareigojimų santykio. 44

Pelningumo augimą lemiantys veiksniai ne visada teigiamai vertintini rizikos atžvilgiu, pavyzdžiui, auganti turto rizika didina bankų pelningumą, bet kartu ir banko prisiimamą riziką. Bankų pelningumo (prieš mokesčius ir turto vertės sumažėjimo nuostolius) rodiklio RoE išskaidymas į sudedamąsias dalis padeda išsamiau atskleisti bankų pelningumo pokyčių veiksnius46. Pažymėtina, kad vertės sumažėjimo išlaidos, kitaip negu ankstesnėse finansinio stabilumo apžvalgose, čia neįtraukiamos dėl jų lemiamos įtakos 2009 m. veiklos rezultatams ir siekiant tiksliau įvertinti kitų veiksnių įtaką. 2009 m. bankų pelningumas (prieš mokesčius ir turto vertės sumažėjimo nuostolius) mažėjo dėl kritusio veiklos efektyvumo ir turto pajamingumo47. Finansinio stabilumo požiūriu tiek mažesnis veiklos efek­tyvumas, tiek sumenkęs turto pajamingumas rodo, kad bankų finansinių atsargų kau­pimo iš veiklos galimybės sumažėjo. Pelningumą mažino ir mažėjusi turto rizika, rodanti, kad rizika, kylanti iš banko veiklos, truputį sumažėjo. Kita vertus, didėjęs finansinis svertas buvo vienintelis teigiamai pelningumą veikiantis veiksnys, bet kartu reiškiantis, kad sumažėjo akcininkų nuosavybės (nesiskolintų lėšų) dalis, palyginti su turtu.

Didėjančios bankų veiklos pajamos sietinos su palūkanų normų eurais didėjimu, kritusiomis indėlių vidaus rinkoje palūkanų normomis ir finansų rinkų aktyvumo ir finansinio tarpininkavimo paslaugų paklausos atsigavimu. 2010  m. pirmojo ketvirčio duomenimis, bankų sistemos palūkanų normų eurais spraga buvo teigiama laikotarpiu iki 6 mėn. Be to, laikotarpiais nuo 1 iki 3 mėn. ir nuo 3 iki 6 mėn. spraga eurais buvo gana didelė. Atsižvelgiant į tai, kylančios palūkanų normos eurais darys teigiamą poveikį bankų uždirbamoms grynosioms palūkanų pajamoms (pvz., turto ir įsipareigojimų eurais palūkanoms padidėjus vienodai po 1 procentinį punktą, metinės bankų sistemos grynosios palūkanų pajamos padidėtų apie 0,1 mlrd. Lt). Pažymėtina, kad šiuo metu pagrindinės ir tarpbankinės palūkanų normos eurais istoriškai yra mažos, todėl, atsigaunant euro zonos ekonomikai, jos kils.

37

54 pav. Bankų sistemos palūkanų normų pagrindinėmis valiutomis spragos 48 2010 m. pirmąjį ketvirtį

 Nuosavybės grąžos (prieš mokesčius ir turto vertės sumažėjimo nuostolius) pelningumo rodiklis pagal toliau pateik­t ą formulę gali būti išskaidytas į keturias sudedamąsias dalis: pelno prieš mokesčius ir vertės sumažėjimą maržą, kuri parodo, kokią pagrindinės veiklos pelno dalį sudaro grynasis pelnas; pagal riziką įvertin­to turto pajamingumą; turto rizikos mastą ir finansinį svertą, rodantį bendrą įsiskolinimo lygį.

48

47

 Pagal riziką įvertinto turto pajamingumą galima vertinti kaip bankui tenkančias pajamas už prisiimtą riziką.

 Palūkanų normų spraga apskaičiuojama iš jautrių palūkanų normos pokyčiams turto ir nebalansinių pretenzijų sumos atimant jautrius palūkanų normos pokyčiams balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

46

Bankų sistemos palūkanų normų litais spraga buvo teigiama laikotarpiu iki 1 mėn. ir neigiama laikotarpiu nuo 1 mėn. iki 1  m. Dėl to lygiagretus palūkanų normų litais kreivės poslinkis darytų gana nedidelę įtaką bankų sistemos grynosioms palūkanų pajamoms. Kita vertus, 2009  m. antrąją pusę naujų įsipareigojimų litais palūkanų normos krito daugiau negu turto, o tai teigiamai paveiks ir bankų gaunamas grynąsias palūkanų pajamas. Prisitaikant prie pasikeitusių šalies ūkio sąlygų, bankams svarbu kelti veiklos efektyvumą gerinant valdymo sistemas ir procedūras bei optimizuojant išteklių paskirstymą. Ekonomikos augimo metu bankai veik­

/ 2010

53 pav. Ikimokestinis RoE išskaidymas

38

los efektyvu­mą didino didindami pajamas, o dabartinė situacija verčia sumažin­ti sąnaudas. 2009 m. bankai jau ėmėsi priemonių išlaidoms riboti. 2009 m. personalo išlaikymo išlaidos vidutiniškai sumažėjo 15, kitos operacinės išlaidos – 4 procentais. Nepaisant to, bankų veiklos efektyvumo rodiklis, rodantis fiksuotų išlaidų ir pajamų santykį, šiek tiek pablogėjo ir 2009 m. pabaigoje buvo 54 procentai. Pelningos bankų veiklos užtikrinimas ir pajamų didinimas yra iššūkis, su kuriuo teks susidurti 2010 m. Atsižvelgiant į tai, kad mažėjanti bankų turto vertė gali toliau neigiamai veikti bankų veiklos rezultatus, bankai pirmiausia turėtų didinti grynųjų palūkanų pajamas bei paslaugų ir komisines pajamas. Ateityje atsigaunant šalies ekonomikai, finansinio tarpininkavimo paslaugų paklausa didės, bankų konkurencija vėl ūgtels, todėl yra svarbu išvengti ankstesnių metų situacijos, kai skolinimo kaina daugiau priklausė nuo tikslų užimti tam tikrą rinkos dalį. Tinkamas skolininkų kredito rizikos vertinimas ir atitinkamai skolinimo kainodaros ir maržos nustatymas yra esminiai tvarios bankų veiklos elementai. Kapitalo pakankamumas

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

Didėjantis bankų kapitalo pakankamumas yra teigiamas veiksnys, padedantis užtikrinti šalies finansų sistemos stabilumą ir gerinantis bankų galimybes absorbuoti sunkmečio sąlygomis patiriamus nuostolius. Didėjantis bankų sistemos vidutinio kapitalo pakankamumo rodiklis buvo stebimas nuo 2006  m. Šis rodiklis 2009 m. ūgtelėjo 1,3 procentinio punkto – iki 14,2 procento, o 2010 m. pirmąjį ketvirtį – iki 15,1 procento. Bankų sistemos mastu kapitalo pakankamumo rodiklio augimą lėmė bankų sistemos reguliacinis kapitalas (nuosavos lėšos)49, kuris nuo 2009 m. pradžios padidėjo 3,5 procento. Šalyje veikiančių bankų akcininkai skyrė daug dėmesio bankų saugumui užtikrinti, didindami valdomų bankų kapitalą. Bankų kapitalas buvo didinamas tiek išorės lėšomis, tiek bankų vidaus įmokomis paskirstant praėjusių metų nepaskirstytąjį pelną ir paverčiant dalį subordinuotų paskolų į kapitalą. Finansinio stabilumo požiūriu teigiamai

55 pav. Bankų sistemos kapitalo pakankamumas

vertintina tai, kad svarbiausi kapitalo50 didėjimo veiksniai buvo pirmojo lygio kapitalo elementai: įstatinis ir atsargos kapitalas, privalomosios atsargos ir bendrieji turto nuo­ stoliams dengti skirti rezervai. Nevertinant 2009 m. patirto nuostolio poveikio kapitalui, per metus pirmojo lygio kapitalas padidėjo 31 procentu. Kai kurių bankų kapitalas buvo didinamas ir kitomis priemonėmis: pritraukiant subordinuotas paskolas, taip pat išleidus hibridinę kapitalo priemonę – neterminuotuosius skolos vertybinius popierius. Per metus antrojo lygio kapitalas padidėjo 15 procentų. Nė vienas iš bankų 2009 m. nemokėjo dividendų. Be to, iki 2010 m. pirmojo ketvirčio pabaigos AB SEB banko pagrindinis akcininkas Skandinaviska Enskilda Banken AB padengė patronuojamojo banko Lietuvoje nuostolių dalį 1,04 mlrd. litų (300 mln. eurų) papildomomis įmokomis (žr. 42 išnašą). Bankų sistemos kapitalo struktūros pokyčius nulėmė nuostolinga bankų veikla 2009 m. Pirmojo lygio kapitalas 2010 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 71 procentą bankų sistemos kapitalo, o nuo 2009  m. pra­džios jo dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais. Kita vertus, pirmojo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis per tą patį laikotarpį ūgtelėjo iki 10,7 procento. Kapitalo pakankamumo rodikliai padidėjo daugelyje bankų. Nuo 2009  m. pradžios 50

49

 Reguliacinis kapitalas (nuosavos lėšos) yra kapitalas, skaičiuojamas bankų priežiūros tikslais. Jo sudėtis apibrėžta Lietuvos banko valdybos 2006  m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“.

 Bankų kapitalą sudaro pirmojo, antrojo ir trečiojo lygių kapi­talas. Pirmojo lygio kapitalas – tai pagrindinis bankų kapitalas, kuris apima patikimiausias ir pastoviausias akcininkų nuosavy­bės banke dalis, iš kurių svarbiausios: apmokėtas įstatinis ka­pitalas; emisinis skirtumas; atsargos kapitalas; praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis, kurios nenumatoma išmokėti dividendais; dalis audituoto einamųjų metų nepaskirstytojo pelno; bendrosios atsargos turto nuostoliams dengti ir privalo­mosios atsargos. Antrojo lygio kapitalas apima mažiau stabilias akcininkų nuosavybės dalis arba ilgos trukmės skolintą kapi­talą, t. y. įvairios paskirties atsargas, taip pat subordinuotųjų paskolų (suteiktų ilgiau kaip 5 m.) dalį. Trečiojo lygio kapitalą sudaro grynasis prekybos knygos pelnas ir trumpesnio termino skolintas kapitalas, t. y. subordinuotosios paskolos, kurių ma­žiausia trukmė – 2 m.

iki 2010  m. pirmojo ketvirčio bankų kapitalo pakankamumo rodiklių me­diana ūgtelėjo 0,6 procentinio punkto – iki 13,4 procen­to, o pirmasis (apatinis) kvartilis padidėjo 1,1 procentinio punkto. Kitaip tariant, tik dviejų bankų kapitalo pakankamumo rodiklis buvo ma­žesnis negu 12,8 procento. Didžioji bankų kapitalo poreikio dalis susidaro dėl kredito rizikos. 2010  m. pirmąjį ketvirtį kredito rizikos kapitalo poreikis sudarė 85 procentus viso kapitalo poreikio. Pažymėtina, kad nuo 2009  m. pradžios rinkos rizikos kapitalo poreikio dalis padidėjo 2,4 karto – iki 8,5 procento viso kapitalo poreikio. Tai daugiausia lėmė išaugusi bankų atvira ilga pozicija eurais. 57 pav. Bankų kapitalo pakankamumo rodiklių sklaida (laikotarpio pabaigoje)

kų vidutinis kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo 3,1 procentinio punkto – iki 16,1 procento. Antrosios grupės bankų vidutinis kapitalo pakanka­mumo rodiklis 2009 m. pakilo 0,6 procentinio punkto, bet 2010 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo 1 procentiniu punktu ir laikotarpio pabaigoje sudarė 12,1 procento. Antrosios grupės bankų vidutinio kapitalo pakankamumo rodiklio mažesnę reikšmę ir lėtesnį jo didėjimą daugiausia lemia tai, kad šie bankai neturi stipraus ir galinčio pakankamai greitai padidinti akci­nį kapitalą pagrindinio investuotojo. Dėl šios priežasties antrosios grupės bankams, palyginti su pirmosios grupės bankais, yra šiek tiek sunkiau pritraukti kapitalą iš išorės šaltinių. Be to, pirmosios ir antrosios grupių bankų vidutinių kapitalo pakankamumo rodiklių pokyčius lėmė skirtingi veiksniai. Nuo 2009 m. pradžios iki 2010  m. pirmojo ketvirčio pirmosios grupės bankų reguliacinis kapitalas truputį padidėjo, o kapitalo poreikis sumažėjo, todėl vidutinis kapitalo pakankamumo rodiklis išaugo. Antrosios grupės bankų kapitalas per metus išaugo 12,1 procento, bet kapitalo poreikis didėjo dar sparčiau. Todėl antrosios grupės bankų vidutinis kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėjo. Palyginti su pirmąja grupe bankų, truputį mažesnį antrosios grupės bankų vidutinį kapitalo pakankamumo rodiklį lemia ir kapitalo pakankamumo nuo­sta­ tos, nes antrosios grupės bankai santykinai mažiau kreditavo gyventojų būsto įsigijimo reikmes, todėl mažesnių turto rizikos koeficientų51 poveikis buvo santykinai mažesnis, o operacinės rizikos kapitalo po­reikis buvo didesnis. Antrosios grupės bankams būdinga didelė kapitalo pakankamumo rodiklių dispersija. Šiai grupei priklauso bankai, turintys tiek didžiausią, tiek mažiausią bankų sistemoje kapitalo pakankamumo rodiklį. Siekdamas įvertinti bankų kapitalo pakankamumą, Lietuvos bankas atliko jautrumo testus, rodančius, kiek bankai galėtų papildo­mai absorbuoti nuostolių. Kitaip ta­ riant, buvo vertinama, kiek, nesukeldami grėsmės veiklai ir vykdydami Lietuvos banko valdybos nustatytą kapitalo pakankamumo rodiklio reikalavimą (neatsižvelgiant į kitus bankų veiklos riziką ribojančius nor­matyvus), bankai galėtų daugiau­sia patirti nuostolių52. Padidėjus bankų sistemos kapitalo pakan­ kamumo rodikliui, bankų papildomų nuostolių absorbavimo galimybės padidėjo. Bankų sistemos papildomų nuostolių absorbcijos galimybės nuosekliai gerėjo nuo 2006  m.  Pavyzdžiui, pozicijoms, visiškai užtikrintoms gyvenamosios paskir­ties nekilnojamuoju turtu, taikomas 35 procentų rizikos koeficientas. 52  Skaičiuojant neatsižvelgiama į bankų taikomą faktinį kredito rizikos vertinimo metodą, tačiau skaičiavimų rezultatams įtaką daro bankams nustatyti skirtingi minimalaus kapitalo pakankamumo normatyvai. Taip pat daroma prielaida, kad bankų kapitalo poreikis nepriklauso nuo apskaičiuojamų galimų papildomai absorbuoti nuostolių. 51

Analizuojamu laikotarpiu pirmosios ir antrosios grupių bankų vidutinių kapitalo pakankamumo rodiklių raida buvo nevienoda. Nuo 2009 m. pradžios pirmosios grupės ban-

39

/ 2010

(laikotarpio pabaigoje)

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

56 pav. Bankų sistemos kapitalo struktūra

40

pradžios. Nepaisant 2009 m. reikšmingai sumažėjusios bankų turto vertės, 2010 m. pirmąjį ketvirtį bankų sistemos galimi papildomai absorbuoti nuostoliai buvo 9 procentais didesni negu praėjusių metų pradžioje ir sudarė 2,5 mlrd. litų. Bankų sistema buvo pajėgi papildomai absorbuoti su kredito rizika susijusius nuostolius, kurie sudarė apie 1/3 bankų sistemos kapitalo. Kitaip negu anksčiau, 2009  m. bankų papildomų nuostolių absorbcijos geresnės galimybės yra sietinos ne tik su didėjančia galimų papildomai absorbuoti nuostolių apimtimi, bet ir su sumažėjusia (dėl grąžinimų ir patirtų specialiųjų atidėjinių) pagrindine su kredito rizika susiduriančio turto dalimi, t. y. paskolų portfeliu. Palyginti su 2009 m. pradžia, 2010 m. pirmąjį ketvirtį galimų papildomai absorbuoti nuostolių ir paskolų portfelio santykis padidėjo trečdaliu – iki 5,3 procento.

bankų sistemos kapitalo poreikis taptų didesnis negu bankų kapitalo atsargos. Kitoms sąlygoms nekintant, specialiųjų atidėjinių ir paskolų portfelio santykiui padidėjus 5,3 procento, 2010  m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos banko nustatyto kapitalo pakankamumo rodiklio reikalavimo neįvykdytų 3 bankai. Ceteris paribus sąlygomis prieš metus normatyvo taip pat būtų neįvykdę 3 bankai. 59 pav. Bankų sistemos kredito rizikos nuostolių didėjimo įtaka kapitalo pakankamumo rodikliui (kitiems dydžiams nekintant, 2010 m. pirmojo ketvirčio duomenys)

58 pav. Bankų sistemos absorbuotini nuostoliai (laikotarpio pabaigoje)

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

Vertinant kiekvieno banko skaičiavimų rezulta­tus, pažymėtina, kad kai kurių šalyje veikiančių bankų kapitalo pakankamumas yra itin jautrus paskolų portfelio kokybės pokyčiams. Remiantis 2010  m. pirmojo ketvir­čio duomenimis, specialiųjų atidėjinių ir paskolų portfelio santykis turėtų padidėti vidutiniškai apie 5,3 procentinio punkto, kad

Pažymėtina, kad šalyje veikiantys bankai turi savarankiškus kapitalo didinimo planus. Visi bankai atli­ko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą ir įsivertino ne tik pagrindines (kre­dito, rinkos ir operacinę), bet ir papildomas (likvidumo, reputacijos, koncentracijos ir kt.) rizikos rūšis, kartu suformavo jų padengimui reikalingą kapitalą.

III. Finansų sistemos atsparumas

Siekiant įvertinti šalies bankų atsparumą neigiamiems likvidumo šokams, t. y. netikėtam ir didelės apimties bankų finansinių išteklių sumažėjimui, atliktas likvidumo rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Jis buvo atliekamas visų bankų atžvilgiu, iš­skyrus tuos užsienio bankų filialus Lietuvoje53, kurie veiklos nefinansavo indėliais arba jų turtas buvo mažesnis negu 5 mln. eurų. Likvidumo rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslas yra įvertinti bankų balanso suderinimą pagal terminus, likvidaus turto ir trumpalaikių (einamųjų) įsipareigojimų struktūrą ir nustatyti, ar banko finansinė būklė konkrečią datą leidžia atlaikyti nustatyto dydžio neigiamų šokų poveikį. Likvidumo rizikos testavimas pagristas jautrumo testo principu, kuriuo siekiama įvertinti šalies finansų sistemos atsparumą nepalankiems trumpo laikotarpio vienkartiniams likvidumo šokams. Testuojant likvidumo riziką, neatsižvelgiama į centrinio banko ir valdžios institucijų veiksmus, galinčius pagerinti bankų likvidumo būklę. Šoko poveikis neutralizuojamas parduodant likvidų turtą ir pagal atskirus scenarijus patronuojantiesiems bankams teikiant papildomą finansavimą. Be to, buvo daroma prielaida, kad bankai neturi galimybių pritraukti kitų finansinių išteklių, kurie kompensuotų jų mažė­jimą dėl likvidumo šoko. Tais atvejais, kai trūkstami finansiniai ištekliai kompen­suojami parduodant likvidų turtą, daroma prielaida, kad kai kurios turto klasės, pavyzdžiui, šalies skolos VP, būtų parduodamas 35 procentais mažesne negu rinkos verte.

53

 Allied Irish Banks, p.l.c. Lietuvos filialas, BIGBANK AS filialas, MP Bank hf. filialas Baltijos šalyse, Skandinaviska Enskilda Banken AB, Vilniaus filialas, Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas.

60 pav. Indėlių Lietuvos bankuose pokytis per mėnesį

/ 2010

Likvidumo rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Likvidumo rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliktas remiantis bankų 2010 m. pirmojo ketvirčio pabaigos duomenimis. Testavimo rezultatai buvo pagrįsti priežiūros tikslais nustatyto likvidumo rodik­ lio po šoko perskaičiavimu ir palyginimu su normatyvu (30 %). Jei perskaičiuotas likvidumo rodiklis po šoko buvo didesnis negu normatyvas, buvo daroma išvada, kad bankai su likvidumo problemomis nesusidurtų. Likvidumo rizikos testavimas nepalankiau­ siomis sąlygomis buvo atliekamas pagal tris pagrindinius scenarijus, kurie skyrėsi pa­tro­ nuojančiųjų užsienio bankų reakcija. Kiek­ vieno scenarijaus atveju buvo analizuojami dviejų dydžių likvidumo (spartaus indėlių sumažėjimo) šokai: 10 ir 20 procentų. Pirmojo scenarijaus atveju daroma prie­ laida, kad, esant likvidumo trūkumui, šalies bankai neturi galimybių skolintis iš patronuo­ jančiųjų bankų ar pritraukti kitų finansinių išteklių, todėl trūkstamos lėšos kompensuojamos parduodant likvidų turtą. Dalis turto parduodama mažesne negu rinkos verte. Antrojo scenarijaus atveju daroma prielaida, kad šalies bankus valdantys užsienio patronuojantieji bankai kompensuoja 50 procentų indėlių sumažėjimo patronuojamuosiuose bankuose, suteikdami trumpalaikį finansavimą. Trūkstami finansiniai ištekliai kompensuojami parduodant likvidų turtą. Dalis turto parduodama mažesne negu rinkos verte. Trečiojo scenarijaus atveju daroma prie­laida, kad šalies bankus valdantys užsienio bankai visiškai kompensuoja likvidumo trūkumą patronuojamuosiuose bankuose, suteikda­ mi trumpalaikį finansavimą. Vietos kapitalo bankai kompensuoja finansinių išteklių trūku­mą parduodami likvidų turtą. Dalis šio turto parduodama mažesne negu rinkos verte.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai turėtų būti analizuojami ir interpretuojami atsargiai, atsižvelgiant į daromas prielaidas ir duomenų bei modelio techninius apribojimus. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis neapima bankų, priežiūros ar valdžios institucijų galimų veiksmų, kurie galėtų sušvelninti nepalankių įvykių padarinius. Be to, atliekant kredito rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, nebuvo įtrauktos pačių bankų reakcijų funkcijos ir jų įtaka bankų sistemos kapitalo pakankamumui. Finansinio nestabilumo laikotarpių modeliavimą riboja ir tai, kad įprastomis sąlygomis buvusios sąsajos tarp pagrindinių makroekonominių rodiklių labai pakinta.

41

42

Likvidumo šokų apimties pasirinkimas grin­džiamas faktiniais indėlių likučio Lietuvos bankuose mėnesinių pokyčių stebėjimais. Istoriniai duomenys rodo, kad 1994–2009 m. rezidentų ir nerezidentų (išskyrus ki­tus bankus) indėliai Lietuvos bankų sistemoje per mėnesį daugiausia sumažėjo 6,3 procento 2008 m. spalio mėn. Tuo metu sustiprėjus suirutei pasaulio finansų rinkose, suabejojus kai kurių Švedijos bankų, veikiančių Baltijos regio­ ne būkle, nerimo nuotaikos pasklido ir tarp Lietuvos bankų indėlininkų. Didesnės indėlių išplaukos iš bankų sistemos buvo stebimos ir bankų krizės metu 1996 m. pradžio­je, ir 2003 m. pradžioje. 2002 m. pa­baigoje–2003 m. pradžioje, pasklidus netei­singoms žinioms apie finansines problemas viename iš didžiausių Lietuvos bankų, pradėti atsiimti indėliai, o 2003 m. sausio mėn. indėliai šiame banke sumažėjo 11 procentų. 61 pav. Indėlių Lietuvos bankuose mėnesinių pokyčių 1994–2009 m. histograma

8 lentelė. Likvidumo rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai (remiantis bankų 2010 m. pirmojo ketvirčio duomenimis; procentais) Indėlių sumažėjimas 10 20 Pirmas scenarijus: perskaičiuotas bankų sistemos vidutinis likvidumo rodiklis

36,6

26,6

palyginti su faktiniu likvidumo rodikliu 2010 m. pirmąjį ketvirtį

–8,5

–18,5

palyginti su perskaičiuotu likvidumo rodikliu 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį

–5,1

–5,5

palyginti su perskaičiuotu likvidumo rodikliu 2009 m. pirmąjį ketvirtį

2,6

2,4

Antras scenarijus: perskaičiuotas bankų sistemos vidutinis likvidumo rodiklis

39,6

33,6

palyginti su faktiniu likvidumo rodikliu 2010 m. pirmąjį ketvirtį

–5,5

–11,5

palyginti su perskaičiuotu likvidumo rodikliu 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį

–5,0

–5,2

palyginti su perskaičiuotu likvidumo rodikliu 2009 m. pirmąjį ketvirtį

2,5

2,2

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

Trečias scenarijus: perskaičiuotas bankų sistemos vidutinis likvidumo rodiklis

Indėlių mėnesinių pokyčių analizė rodo, kad per pastaruosius 16 metų buvo tik 6 mėnesiai, kada indėliai bankų sistemoje sumažėjo daugiau kaip 4 procen­tais. Atsižvelgiant į tai, indėlių sumažėjimas 10 procentų gali būti laikomas mažai tikėti­nu įvykiu. Indėlių sumažėjimas 20 procentų vertintinas kaip labai mažai tikėtinas įvykis. Lietuvos bankų sistemos veikla 2008 m. rudenį parodė, kad bankuose pradėjus mažėti indėliams, patronuojantieji užsienio bankai teikė likvidumo pagalbą. Pavyzdžiui, 2008 m. spalio mėn. skolinimosi iš patronuojančiųjų bankų padidėjimas dengė net 90 procentų indėlių sumažėjimo. Didžioji da­lis teikiamo finansavimo buvo ilgesnė negu 1 mėn. truk­ mės, todėl nepateko į einamuosius įsipareigojimus. Nepaisant to, 2 ir 3 scenari­juose daromos sunkinančios prielaidos apie itin trumpos trukmės, t. y. iki 1 mėn., dalinio indėlio mažėjimo kompensavimo šaltinius. Likvidumo rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad

42,3

39,5

palyginti su faktiniu likvidumo rodikliu 2010 m. pirmąjį ketvirtį

–2,8

–5,6

palyginti su perskaičiuotu likvidumo rodikliu 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį

–4,8

–4,9

palyginti su perskaičiuotu likvidumo rodikliu 2009 m. pirmąjį ketvirtį

2,4

2,0

daugelis bankų laiko pakankamas likvidaus turto atsargas, reikalingas einamiesiems įsipareigojimams vykdyti, ir yra pajėgūs absorbuoti labai didelius likvidumo šokus. Klientų indėliams bankuose sumažėjus 10 procentų, vidutinis bankų sistemos likvidumo rodiklis būtų didesnis negu reikalaujamas 30 procentų normatyvas. Itin mažos tikimybės didesnės apimties indėlių atsiėmimo šokai, jei jie ne­būtų dengiami skolinantis iš patronuojančių­jų bankų, gali lemti, kad vidutinis bankų sis­temos likvidumo rodiklis būtų mažesnis negu normatyvas. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai patvirtino, kad skolini­mosi iš patronuojančiųjų bankų galimybė užtikrina bankų sistemos likvidumą ir pakan­kamai didelį atsparumą netikėtiems likvidu­mo šokams. Jei bent pusė di­džiausio klientų indėlių sumažėjimo (20 %) būtų dengiama trumpalaikiu skolinimusi iš patronuojančiųjų bankų, vidutinis bankų sistemos likvidumo rodiklis būtų didesnis negu 30 procentų. Didesnės dalies indėlių bankuose mažėjimo kompensavimas trumpalaikiu skolinimusi iš patronuojančiųjų bankų užtikrintų, kad vidu­tinis bankų sistemos likvidumo rodiklis būtų gerokai didesnis negu reikalaujamas norma­t yvas.

Testavimas rodo, kad staigus indėlių sumažėjimas 10 procentų gali lemti, kad trijuose bankuose iš vienuolikos testuojamų bankų perskaičiuotas likvidumo rodiklis būtų mažesnis negu normatyvas. Trys didžiausi šalies bankai iš esmės galėtų absorbuoti indėlių sumažėjimą 10 procentų be papildo­mo skolinimosi iš patronuojančiųjų bankų, palaikydami likvidumo rodiklį arti­mą ar didesnį negu 30 procentų. Indėliams sumažėjus 20 procentų ir šio sumažėjimo nedengiant didesniu skolinimusi iš patronuojančiųjų bankų, daugumos testuojamų bankų likvidumo rodikliai būtų mažesni negu normatyvas. Skirtingų laikotarpių likvidumo rizikos testavimo nepalankiau­siomis sąlygomis rezultatų palyginimas rodė, kad bankų sistemos likvidumo būklė visus metus gerėjo. 2010 m. pirmąjį ketvirtį per­skaičiuotas bankų sistemos vidutinis likvidumo rodiklis buvo didesnis negu atitinkamą laikotarpį prieš metus, nors ir šiek tiek mažesnis negu 2009 m. pabaigoje. Kartu su likvidumo rizikos testavimu nepalankiausiomis sąlygomis buvo atliktas atvirkštinis likvidumo rizikos testavimas, kuriuo siekiama įvertinti, kiek turėtų sumažėti indėliai bankuose, kad būtų išeikvotas visas bankų likvidus turtas, t. y. likvidumo rodiklis būtų lygus 0 procentų. Šio testavimo tikslas – nustatyti galimo indėlių sumažėjimo šalies bankuose ribas. Skaičiavimai negrindžiami scenarijumi. Atvirkštinis likvidumo rizikos testavimas atliekamas remiantis atskirų bankų duomenimis. 62 pav. Indėlių pokytis, kad bankų likvidumo rodiklis būtų lygus 0 procentų (laikotarpio pabaigoje)

daus turto atsargos būtų visiškai išeikvotos. Indėlių atsiėmimui jautriausiame banke atitinkamas rodiklis sudarytų 23 procentus. Trijuose didžiausiuose Lietuvos bankuose šis rodiklis buvo didelis ir sudarė daugiau negu 36 procentus.

43

Kredito rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis Siekiant įvertinti šalies bankų sistemos atsparumą nepalankiems makroekonominės aplinkos pokyčiams, buvo atliktas bankų sistemos kredito rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Nepalankių aplinkos pokyčių poveikis buvo vertinamas naudojant visų Lietuvos komercinių bankų 2010 m. pirmojo ketvirčio finansinių ir priežiūros tikslais renkamų ataskaitų duomenis54. Kredito rizikos testavimas atliktas makroekonominių scenarijų analizės metodu. Jis sudaro sąlygas tirti ilgalaikį nepalankių sukrėtimų poveikį pagrindinių šalies makroekonominės būklės ir finansų institucijų paskolų kokybės rodiklių pokyčiams. Lietuvos bankų sistemos kredito rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis buvo atliekamas labiausiai tikėtino ir nepalankaus testavimo scenarijų atvejais. Lietuvos banko 2010 m. vasario mėn. vidutinio laikotarpio makroekonominės prognozės buvo naudojamos kaip labiausiai tikėtinas Lietuvos ekonominės raidos scenarijus. Nepalankus testavimo scenarijus buvo sumodeliuotas su Lietuvos banko struktūrinio makroekonominio prognozavimo modelio pagalba prie labiausiai tikėtino šalies ekonominės raidos scenarijaus pridedant nepalankius makroekonominės aplinkos šokus. Pasirinktų testavimo scenarijų įtaka bankų sistemos stabilumui buvo vertinama dvejų metų laikotarpio atžvilgiu, t. y. nuo 2010 m. pirmojo ketvirčio iki 2011 m. pabaigos. 9 lentelė. Svarbiausi rizikos veiksniai ir šokų dydžiai

Labiausiai tikėtino ir nepalankaus testavimo scenarijų atveju buvo įvertinta pagrindiAtvirkštinio likvidumo rizikos testavimo rezultatai patvirtino, kad bankų laikomos likvidaus turto atsargos užtikrina bankų gebėjimus absorbuoti net ypač didelės apimties neigiamus likvidumo šokus. 2010 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, vidutiniškai bankų sistemos indėliai turėtų staiga sumažėti 40 procentų, kad bankų sistemos likvi-

 Užsienio bankų atstovybės ir filialai nebuvo testuojami, nes šių bankų kredito rizika valdoma bendrai patronuojančiosios bankų grupės mastu. Testuojami bankai 2010 m. pirmąjį ketvirtį užėmė 80 procentų visos paskolų rinkos ir buvo pritraukę 90 procentų visų bankų sistemos indėlių. 55  Nepalankaus ekonominės raidos scenarijaus atveju bendras nekilnojamojo turto kainų kritimas nuo 2010 m. pirmojo ket­virčio iki 2010 m. pabaigos iš viso sudarytų 30 procentų. 54

/ 2010

Šoko dydis –20 % 5 proc. p. –20 %55

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Rizikos veiksnys 1. Eksporto mažėjimas 2. Palūkanų normų kilimas 3. Nekilnojamojo turto kainų kritimas

44

nių ekonominės veiklos sektorių56 įmonėms ir namų ūkiams suteiktų neveiksnių paskolų dinamika. Įvertinta neveiksnių paskolų ir paskolų portfelio santykio dinamika rodo, kad labiausiai tikėtino šalies ekonominės raidos scenarijaus atveju prasčiausia įmonėms suteiktų paskolų kokybė bus 2010 m. antrąjį ketvirtį, o vėliau pradės nuosaikiai gerėti. Namų ūkiams suteiktų paskolų portfelio kokybės planuojamas pagerėjimas įvyks santykinai vėliau. Nepalankaus testavimo scenarijaus atveju paskolų kokybės blogėjimo tendencijos tęsis iki 2011 m. vidurio. 63 pav. Neveiksnių paskolų dinamika labiausiai tikėtino ir nepalankaus ekonominės raidos scenarijų atveju

centracijos ir nuostolių koreliacijos rizikos58. Lyginant apskaičiuotą ekonominio kapitalo dydį nepalankaus ekonominės raidos scenarijaus atveju su bankų turimu kapitalu, buvo įvertintas bankų gebėjimas absorbuoti netikėtus nuostolius įvykus nepalankiems makroekonominės aplinkos pokyčiams. Siekiant įvertinti bankų galimybes absorbuoti tikėtinus kredito nuostolius iš pagrindinės veiklos pelno, buvo įvertintos grynosios palūkanų ir komisinių pajamos kiekvieno iš testavimo scenarijų atveju. Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju daroma prielaida, kad atsigaunanti šalies ekonomika ir aktyvesnis kai kurių sektorių kreditavimas didins komercinių bankų palūkanų pajamas. Nepalankaus ekonominės raidos scenarijaus atveju daroma prielaida, kad grynosios palūkanų pajamos 2010 m. toliau mažės dėl vis dar mažėjančių kredito apimčių ir didelės finansinių išteklių kainos, o tai blogins bankų galimybes padengti galimus paskolų portfelio nuvertėjimo nuostolius59. 64 pav. Lietuvos nominaliojo BVP60 ir grynųjų palūkanų pajamų dinamika

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

Kredito rizikos nuostoliai buvo apskaičiuoti siekiant įvertinti, ar planuojamas gauti pelnas prieš paskolų nuvertėjimo nuostolius ir turimos kapitalo atsargos leis suformuoti reikiamą atidėjinių sumą, nepažeidžiant priežiūros tikslais nustatytų minimalių kapitalo pakankamumo reikalavimų. Testavimo rezultatai rodo, kad, prastėjant paskolų portfelio kokybei ir mažėjant užstato vertei, bankams teks suformuoti papildomus atidėjinius kredito nuostoliams dengti57. Bankų patiriami nuostoliai bet kuriuo laikotarpiu gali būti didesni negu tikėtinas nuostolis, todėl testavimo metu buvo įvertintas ir banko ekonominis kapitalas, t.  y. netikėtų nuostolių dydis, kuris priklauso nuo individualaus banko paskolų portfelio kon-

 Šiems sektoriams (nekilnojamasis turtas, apdirbamoji pramonė, prekyba, statyba, transportas, viešbučiai ir restoranai bei žemės ūkis) suteiktos paskolos sudaro didžiąją dalį analizuojamų bankų paskolų privačiajam sektoriui portfelio. Taigi vidutiniškai buvo testuojama daugiau kaip 90 procentų viso paskolų nefinansinėms įmonėms ir namų ūkiams portfelio. 57  Vertinant papildomų atidėjinių poreikį, buvo daroma konservatyvi prielaida, kad nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo visoms paskoloms yra 50 procentų, nors faktinis rodiklis kai kurioms paskolų rūšims (pvz., būstui įsigyti) neretai būna mažesnis. 56

Nepalankių ekonominės aplinkos pokyčių įtaka grynųjų komisinių pajamų dydžiui yra mažesnio masto ir pasireiškia netiesiogiai per sumažėjusią finansinių paslaugų paklausą. Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju daroma prielaida, kad paslaugų ir komisinių pajamos yra 2009 m. lygio, o nepalankaus scenarijaus atveju paslaugų ir komisinių pajamos mažėja  Tikimybė, kad galimi kredito nuostoliai ateityje bus didesni negu apskaičiuotas netikėtų nuostolių dydis (ekonominis kapitalas), yra ne didesnė negu 1 procentas. 59  Vertinant grynųjų palūkanų pajamų dinamiką, neatsižvelgta į galimus bankų elgsenos pokyčius, pavyzdžiui, bankų valdomo turto ir paskolų portfelio struktūros pokyčius. 60  Slenkamasis keturių ketvirčių vidurkis. 58

dėl mažėjančios finansinių paslaugų ir kreditavimo paklausos. Kredito rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sistema turi pakankamas kapitalo atsargas kredito rizikos nuostoliams padengti labiausiai tikėtino ir nepalankaus scenarijų atvejais. Bankų veiksmai stiprinant kapitalo bazę ir mažinant valdomo finansinio turto riziką lėmė didėjantį bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklį. Tai padidino bankų sistemos atsparumą nepalankiems makroekonominės aplinkos pokyčiams ir gerino jų galimybes padengti papildomus kredito nuostolius. Testavimo rezultatai rodo, kad labiausiai tikėtino scenarijaus atveju bankų vidutinis61 kapitalo pakankamumo rodiklis 2010 m. sumažės 2 procentiniais punktais dėl vis dar didėjančių paskolų portfelio nuvertėjimo nuostolių. Atsigaunanti šalies ekonomika 2011 m. didins komercinių bankų pajamas, o gerėjanti skolininkų finansinė padėtis ir nuosaikiai auganti užstato vertė lems mažėjantį atidėjinių, suformuotų kredito nuostoliams dengti, sumą. 65 pav. Lietuvos komercinių bankų vidutinio kapitalo pakankamumo rodiklio dinamika

iki 600  mln. litų kapitalo galimiems kredito rizikos nuostoliams padengti.

45

66 pav. Lietuvos komercinių bankų kapitalo pakankamumo rodiklių sklaida nepalankaus testavimo scenarijaus atveju

Testavimo rezultatai rodo, kad bankai yra sukaupę pakankamas kapitalo atsargas netikėtiems kredito nuostoliams padengti įvykus nepalankiems makroekonominės aplinkos pokyčiams. Nepalankaus testavimo scenarijaus atveju kapitalo poreikis gali padidėti iki 14 procentų, tačiau jis ir toliau būtų mažesnis negu šiuo metu bankų sukauptos kapitalo atsargos. 67 pav. Apskaičiuoto ekonominio kapitalo sklaida nepalankaus ekonominės raidos scenarijaus atveju

61

 Svertinis Lietuvos komercinių bankų kapitalo pakankamumo rodiklis.

Bankams, turintiems mažesnes kapitalo atsargas galimiems kredito nuostoliams dengti, tolesnis kapitalo didinimas ir tinkamo lygio palaikymas yra svarbus stipri-

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Nepalankaus testavimo scenarijaus atveju pavienių bankų kapitalo pakankamumo rodik­liai sumažėtų nuo 4 iki 8 procentinių punktų, tačiau vidutinis bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis tebebūtų didesnis ne­gu priežiūros reikalavimais nustatytas kapitalo minimumas. Kita vertus, rezultatų analizė pagal atskirus bankus rodo, kad kai kurie mažesnį negu vidutinį kapitalo pakankamumo rodiklį turintys bankai gali susidurti su kapitalo didinimo poreikiu. Susiklosčius nepalankiai makroekonominei aplinkai, 2010 m. bankams gali prireikti papildomai pritraukti

/ 2010

(procentai nuo pagal riziką įvertinto turto)

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

46

nant bankų sistemos stabilumą dėl vis dar prognozuojamų nemažų paskolų portfelio vertės sumažėjimo nuostolių. Atsižvelgiant į nuostolingą bankų veiklą, bankai pirmiausia turėtų siekti pritraukti iš išorės šaltinių lėšų, kurios padidintų pirmojo lygio kapitalą. Finansų rinkų atsigavimas ir pagerėjusi institucinių investuotojų tolerancija rizikai šiuo metu sudaro pakankamai palankią terpę ir laiką kapitalo priemonių platinimui. Strateginių investuotojų į kapitalą paieška ir atradimas ne tik padidintų kapitalo pakankamumą, bet kartu galėtų užtikrinti papildomą bei pigesnį finansavimą ir geriau diversifikuotą finansinių išteklių struktūrą. Bankams, sukaupusiems pakankamas ka­pi­talo atsargas galimiems kredito nuo­ stoliams padengti, reikėtų siekti darnios paskolų portfelio plėtros. Siekdami sumažinti paskolų portfelio kokybės priklausomybę nuo vidaus makroekonominių pokyčių, šalies bankai turėtų aktyviau kredituoti atvirų užsienio prekybai ekonominės veiklos sektorių įmones. Tai sudarytų sąlygas tvariam šalies

ekonomikos atsigavimui. Ilgesniu laikotarpiu bankai turėtų stengtis sukaupti didesnes kapitalo atsargas ekonomikos ciklo pakilimo metu, kad, prasidėjus nuosmukiui, finansines lėšas galėtų orientuoti į mažiau nuo krizės nukentėjusių sektorių finansavimą, o ne į kapitalo didinimą. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai turi būti vertinami atsargiai dėl daromų prielaidų ir paties modelio techninių apribojimų. Kartu vertėtų atkreipti dėmesį, kad, sparčiai besikeičiant šalies ekonominei situacijai, yra sunku tiksliai numatyti tolesnį šalies makroekonominės raidos scenarijų ir įvertinti galimų makroekonominių šokų poveikį bankų paskolų portfelio kokybei. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad pateikti testavimo rezultatai apibūdina situaciją, kokia galėtų būti, jei, įvykus nepalankiems makroekonominės aplinkos pokyčiams, bankai nedidintų kapitalo ir nesiimtų jokių kitų veiksmų padėčiai pagerinti analizuojamu laikotarpiu, ir neįvertina to, jog bankai turi savarankiškus kapitalo didinimo planus.

Indėlininkų pasitikėjimą šalies bankais ir kartu likvidžių lėšų pasiūlą padidino Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas neribotam laikui pratęsti iki 2009 m. lapkričio mėn. galiojusią maksimalią draudimo išmokos sumą, draudžiamojo įvykio atveju indėlininkams kompensuojant 100 procentų indėlio iki 100  tūkst. eurų ar atitinkamą sumą litais. Siekiant padidinti šalies tarpbankinės rinkos skaidrumą ir konkurenciją bei sumažinti spaudimą tarpbankinei palūkanų normai, 2009 m. Lietuvos bankas pradėjo viešai skelbti tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR atskirų bankų kotiruotes. Gerindamas pasirengimą finansų krizėms valdyti, Lietuvos bankas pastaraisiais metais toliau stiprino bendradarbiavimą su užsienio šalių centriniais bankais ir kredito įstaigų priežiūros institucijomis, tobulino vidines rizikos vertinimo procedūras. Dėl reikšmingos užsienio kapitalo bankų dalies Lietuvos finansų sistemoje tarptautinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus siekiant tinkamai vykdyti finansų sistemos krizių prevenciją ir pasirengti jas valdyti. Lietuvos banko prevenciniai darbai krizių valdymo srityje ap­ ėmė Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūrą, visos bankų sistemos veiklos analizę, mokėjimų sistemos tobulinimą, priežiūrą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiavo su kitomis šalies institucijomis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Finansinių krizių prevencijos ir valdymo planu, kuriame apibrėžtos galimos finansų krizės prevencijos, užkardymo ir valdymo procedūros bei atsakingų šalies finansų sistemą prižiūrinčių institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarka. 2009 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Finansinio tvarumo įstatymą. Įstatyme nustatytos intervencijos į bankų sektorių priemonės, kurių prireikus galėtų imtis valstybė siekdama sustiprinti bankų sistemos finansinį stabilumą ir patikimumą. Šiame dokumente numatytos galimybės teikti valstybės garantijas, išpirkti bankų turtą ir įsigyti banko kapitalo dalį. Be to, įstatyme numatyta galimybė perimti bankų akcijas visuomenės poreikiams. Pagal Finansinio tvarumo įstatymą, intervencinės priemonės taikomos atsižvelgiant į Lietuvos banko pateiktą bankų finansinės būklės vertinimą ir pasiūlymus dėl taikytinos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Praėjusiais metais Lietuvos bankas toliau analizavo šalies bankų sektoriaus veiklą ir keitėsi informacija su kitomis atsakingomis institucijomis, atsižvelgdamas į 2008 m. patvirtinto Finansinių krizių prevencijos ir valdymo plano nuostatas.

/ 2010

Įvertinus pagrindines pasaulinės finansų krizės priežastis, mastą ir sukeltus padarinius, praėjusias metais tarptautinės bei atskirų šalių finansų sektoriaus priežiūros ir reguliavimo institucijos aktyviai veikė rengdamos ir pradėdamos taikyti įvairias rizikos mažinimo priemones. Jų tikslas – užkirsti kelią panašaus pobūdžio finansų sektoriaus problemoms ateityje. Pagrindinių jau pradėtų ar planuojamų taikyti rizikos mažinimo priemonių tikslai buvo šie: reformuoti finansų sektoriaus priežiūros ir reguliavimo struktūrą, tobulinti finansų institucijų veik­ lą reguliuojančias taisykles ir geriau pasirengti įvairaus pobūdžio galimoms finansų krizėms valdyti ateityje. Tarptautiniu mastu taikytinos finansų sistemos rizikos mažinimo priemonės neišvengiamai paveiks ir Lietuvos finansų sektorių, veiksmingiau kontroliuojant kylančias rizikas ir gerinant galimų krizių valdymo mechanizmą. Šalia tarptautiniu mastu įgyvendinamų finansų sektoriaus rizikos mažinimo priemonių Lietuvos bankas ir kitos atsakingos šalies institucijos praėjusiais metais parengė ir įgyvendino įvairias rizikos mažinimo priemones nacionaliniu lygiu. Lietuvos bankas ir kitos šalies institucijos, reaguodami į ekonominės aplinkos ir bankų sektoriaus pokyčius bei tarptautines iniciatyvas aktyviau ir efektyviau reguliuoti finansų sektoriaus veiklą, praėjusiais metais įgyvendino įvairias finansų sistemos rizikos mažinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje veikiantys bankai praėjusiais metais nesikreipė į Lietuvos banką dėl finansinės pagalbos teikimo, taikytos rizikos mažinimo priemonės buvo orientuotos į bankų priežiūrą, reguliavimą ir pasirengimą galimoms krizėms valdyti. Vykdydamas griežtesnę bankų priežiūrą, Lietuvos bankas galimą likvidumo ir kredito riziką mažino toliau skatindamas komercinius bankus laikyti didesnes negu nustatyti normatyvai likvidaus turto bei kapitalo atsargas ir veiksmingai valdyti riziką. Atsižvelgiant į didėjančius paskolų nuvertėjimo nuostolius, bankai buvo skatinami didinti turimas kapitalo atsargas. 2009 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos banko patvirtintos bankų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatos. Šiuo dokumentu kredito įstaigos buvo įpareigotos iš naujo įvertinti rizikos valdymo procesus, peržiūrėti taikomus riziką ribojančius limitus ir kitus veiklos aspektus. Dokumente nurodyti pagrindiniai principai, kuriais turi vadovautis kredito įstaigos, siekdamos užtikrinti, kad vidaus kontrolės sistema ir rizikos vertinimas (valdymas) būtų veiksmingi ir užtikrintų saugią bei stabilią veiklą.

47

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

IV. FINANSŲ SISTEMOS RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS

48

2009 m. gruodžio 10 d. Lietuvos banko valdyba patvirtino minimalius kredito įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio politikos reikalavimus, kurie parengti atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos ir Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (CEBS) dokumentą „Aukšto lygio atlyginimo politikos principai“ (High-level principles for Remuneration Policies). Pagal šias taisykles šalyje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai privalo parengti ir Lietuvos bankui pateikti darbuotojų kintamo atlygio nustatymo politiką, kuri turi atitikti ir skatinti veiksmingą rizikos valdymą ir ilgalaikius bankų veiklos interesus. Šiais reikalavimais siekiama apriboti bankų darbuotojų paskatas siekti maksimalių veiklos rezultatų trumpu laikotarpiu, dažnai tinkamai neįvertinus įvairių sandorių rizikos bankų stabilumui ilgu laikotarpiu.

Atsižvelgiant į praėjusiais metais patirtus paskolų vertės sumažėjimo nuostolius, šalyje veikiantys komerciniai bankai taip pat turėtų savarankiškai įgyvendinti įvairias rizikos mažinimo priemones. Pirmiausia šios priemonės turėtų būti susijusios su tinkama kreditavimo praktika. Paskolų portfelio didinimo planai turėtų būti proporcingi šalies ekonomikos augimo tempui, o paskolas teikiančių darbuotojų atlyginimai turėtų priklausyti nuo sukurtos pridėtinės vertės ilgu laikotarpiu. Svarbu, kad, atlikdami rizikos išlaidų vertinimą ir kaupdami likvidaus turto ir kapitalo atsargas, bankai naudotų viso verslo ciklo metu patirtų nuostolių ir likvidžių įsipareigojimų pokyčių duomenis bei būtų pasirengę be išorinio finansavimo absorbuoti įvairius mažai tikėtinus, tačiau didelės apimties šokus. Be to, bankai turėtų būti numatę ir išmėginę įvairias veiksmų programas, skirtas veiklos tęstinumui užtikrinti vietinės ar tarptautinės finansų krizės metu.

10 lentelė. Siūlymai dėl bankų sistemos, namų ūkių ir įmonių atsparumo įvairiems ekonominiams šokams didinimo Siūlymai Siekdami sumažinti paskolų portfelio kokybės priklausomybę nuo vidaus makroekonominių pokyčių, šalies bankai turėtų aktyviau kredituoti atviras užsienio prekybai ekonomines veiklas. Bankų strategija turėtų būti orientuota į pelningą paskolų portfelio valdymą ilgu laikotarpiu, apimančiu visą verslo ciklą. Siekiant šio tikslo, svarbu užtikrinti, kad komercinių bankų darbuotojai būtų tinkamai motyvuojami ir kreditavimo sprendimus priimtų atsižvelgdami į ilgo laikotarpio riziką ir paskolų gavėjų pinigų srautus. Bankai turėtų pasiekti aukštą likvidaus turto diversifikavimo lygį mažindami investicijų portfelio vertės priklausomybę nuo nepalankių įvykių skirtingose VP rinkose ir užtikrindami galimybę šį turtą prireikus operatyviai parduoti, nepatiriant nuostolių. Siekdami sumažinti atsparumą likvidumo šokams, bankai turėtų pakankamai diversifikuoti įsipareigojimų struktūrą, daugiau dėmesio skirdami ilgesnio termino finansavimo šaltiniams (pvz., obligacijoms). Bankai turi užtikrinti patirtų nuostolių pripažinimą laiku, kadangi tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, leidžiančių atskleisti tikrąją bankų finansinę padėtį ir užtikrinančių galimybę laiku imtis reikiamų finansinį stabilumą didinančių priemonių bei sudarantis prielaidas sėkmingai veiklai ilgu laikotarpiu. Kapitalo didinimas mažesnį negu vidutinį kapitalo pakankamumo rodiklį turinčiuose bankuose yra svarbus bankų finansinio saugumo užtikrinimo elementas, nes pagrindinė rizika kapitalo pakankamumo vykdymui ir toliau yra galimas paskolų nuvertėjimo didėjimas. Atsižvelgdami į nuostolingą bankų veiklą 2009 m. ir sumažėjusį ekonomikos aktyvumą, bankai pirmiausia turėtų siekti pritraukti papildomų kapitalo atsargų iš išorės šaltinių, daugiausia dėmesio skiriant pirmojo lygio kapitalo didinimui.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

4 intarpas. Tarptautinės iniciatyvos stiprinti kapitalo pakankamumą ir likvidumo rizikos valdymą*

Krizė atskleidė dabartinės finansų sistemos trūkumus: 1) per didelį finansinį svertą ir nepakankamas kapitalo, skirto nuostoliams kompensuoti, atsargas; 2) per didelį skolinimo augimą, mažus užstato reikalavimus, neįvertintą likvidumo ir kredito kokybės riziką; 3) nepakankamas likvidumo atsargas, bankų vykdomą pernelyg agresyvią trumpalaikio skolinimosi ir ilgalaikio skolinimo politiką; 4) netinkamą ilgalaikės rizikos valdymą, kurį lėmė ydinga banko darbuotojų bei vadovų atlyginimų ir motyvavimo struktūra; 5) nepakankamas bankų kapitalo ir likvidumo atsargas, neįvertinančias cikliško finansų rinkų elgesio; 6) didelę sisteminę riziką, kylančią dėl finansų institucijų tarpusavio priklausomybės ir jautrumo tiems patiems ekonomikos šokams. Pagrindinis riziką mažinančių normatyvų reformos tikslas yra užtikrinti vidutinio ir ilgo laikotarpių bankų sektoriaus tvarumą, o finansų sistemą paversti ekonomiką stabilizuojančia jėga. Tarptautinės organizacijos šiuo metu svarsto įvairius bankų veiklos rizikos reguliavimo pakeitimus: 1) galimiems nuostoliams padengti siūloma kaupti patikimą pirmojo lygio kapitalą; 2) skaičiuojant bankų kapitalo pakankamumą, įtraukti visas reikšmingas rizikas, susijusias su prekybos operacijomis ir sudėtingomis išvestinėmis finansų priemonėmis; 3) riboti bankų sektoriaus sukuriamo finansinio sverto dydį; 4) susitarti dėl tarptautinių likvidumo rodiklių ir jų vertinimo; 5) sustiprinti sistemos mastu svarbių bankų priežiūrą, įpareigoti bankus prisiimti dalį kitoms institucijoms sukeliamos rizikos; 6) stiprinti rizikos valdymo modelius; 7) įpareigoti bankus geriau atskleisti prisiimtą riziką ir turimą kapitalo pakankamumą; 8) patobulinti tarptautinių bankų gelbėjimo metodus. Gerinant pirmojo lygio kapitalo kokybę, siūloma į jį įtraukti tik akcinį kapitalą, nepaskirstytąjį ankstesnių metų pelną ir kitas neribotos trukmės, dividendų nekaupiančias ir paskatų išpirkti nekeliančias finansines priemones. Trečiojo lygio kapitalą ketinama panaikinti, o rinkos riziką prilyginti kredito ir operacinėms rizikoms bei į

ją atsižvelgti skaičiuojant antrojo lygio kapitalo poreikį. Didinant skaidrumą, ataskaitose bankai turėtų nurodyti tikslią kapitalo struktūrą. Daugiau dėmesio turi būti skiriama kitos sandorio šalies keliamai kredito rizikai valdyti – bankai turėtų skirti kapitalo galimiems nuostoliams, atsirandantiems dėl suprastėjusio sandorio šalies kredito reitingo, padengti. Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus bankų akcinis kapitalas gali sudaryti vos kelis procentus pagal riziką įvertinto turto vertės. Tai leidžia pasiekti labai didelį, kartais net 50 kartų kapitalą viršijantį finansinį svertą. Geresniam rizikos valdymui ir skaidrumui užtikrinti siekiama sukurti bendrą finansinio sverto rodiklį, kuris galutinai išspręs skirtingų apskaitos sistemų problemą. Vengiant staigaus finansinio sverto mažėjimo, kuris krizių metu pagilina ekonomikos kritimą, skaičiuojant kapitalo pakankamumą, siūloma naudoti bankroto tikimybes, perskaičiuotas visam ekonominiam ciklui, arba taikyti didesnes krizės laikotarpio tikimybes. Šiuo metu pasaulyje yra taikomi daugiau kaip 25 skirtingi likvidumo rodikliai. Siekiant galimybės juos lyginti, reikėtų nustatyti tarptautinį minimalaus likvidumo standartą – bankai turėtų būti sukaupę tiek lėšų, kad, esant nepalankiai situacijai rinkose, galėtų vykdyti veiklą bent 30 dienų. Ketinamas skaičiuoti stabilaus finansavimo rodiklis (angl. net stable funding ratio) turėtų paskatinti ilginti bankų veiklos finansavimo šaltinių trukmę. Turimą stabilų finansavimą sudarytų banko kapitalas, hibridinės (ilgesnio negu 1 m. laikotarpio) priemonės ir tam tikru koeficientu įvertinta indėlių dalis. Reikalingas stabilus finansavimas apimtų pagal riziką įvertintą turtą ir nebalansinius įsipareigojimus.

49

A pav. Siūlomi tarptautiniai likvidumo rodikliai

Lietuvoje bankų sistemos akcininkų nuosavybės ir turto santykis nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. pirmojo ketvirčio sumažėjo nuo 9,2 iki 8,4 procento. Finansinis svertas iš esmės didėjo dėl 2009 m. patirto veiklos nuo­ stolio, dariusio reikšmingą įtaką akcininkų nuosavybės mažėjimui. Lietuvoje didžiąją bankų kapitalo dalį sudaro pirmojo lygio akcinis kapitalas, o antrojo lygio kapitalui priskiriamų hibridinių priemonių dalis yra nedidelė. Bankų sistemos kapitalo struktūra prieš reguliacinius kapitalą mažinančius atskaitymus pateikta B paveiksle. Jei siūlomi kapitalo didinimo pakeitimai bus įgyvendinti, ekonominio pakilimo laikotarpiu bankai turėtų sukaupti didesnes kapitalo atsargas, kurias ateityje galėtų panaudoti nenumatytoms krizėms įveikti. Empiriniai pavyzdžiai rodo, kad bankai Lietuvoje ir kitose šalyse elgėsi priešingai – krizės metu kapitalo pakankamumą didino, o pakilimo metu mažino (žr. C pav.). Toks finansų institucijų elgesys dar labiau didino cikliškus ekonomikos svyravimus. Pastaruoju metu pasauliniu mastu bankų pelningumas pasiekė prieš krizę buvusį lygį, tad siūlomi pakeitimai turėtų užtikrinti, kad bankai panaudos gaunamas lėšas kapitalui ir likvidumo atsargoms didinti, o ne skirs jas premijoms ir dividendams mokėti.

C pav. Kapitalo pakankamumo procikliškumas

* Plačiau apie planuojamus pakeitimus žr.: Basel Committee on Banking Supervision, 2009. International framework for liquidity risk measurement, standards and monitoring (http://www.bis.org/publ/bcbs165.htm). Basel Committee on Banking Supervision, 2009. Strengthening the resilience of the banking sector (http://www.bis.org/publ/bcbs164.pdf).

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

B pav. Kapitalo sudėtis prieš reguliacinius atskaitymus

50

V.

PRIEDAI IR LENTELĖS

1 priedas. Bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų: ką jos parodo? 2010 m. spalio mėn. bus paskelbta dešimtoji pusmetinė Lietuvos banko rengiama bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų. Sukauptas duomenų kiekis leidžia geriau suprasti bankų kreditavimo politikos pokyčius ir juos lėmusias priežastis 2006–2010 m. Kartu sukaupta informacija padeda atrasti sąsajas tarp besikeičiančių bankų skolinimo sąlygų ir bankų suteikiamų paskolų apimčių, kurios yra svarbus šalies ekonominio aktyvumo katalizatorius.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

APKLAUSOS TIKSLAS IR STRUKTŪRA Sekdamas kitų pasaulio valstybių centrinių bankų pavyzdžiu, Lietuvos bankas 2006 m. pradėjo vykdyti periodines bankų apklausas dėl skolinimo sąlygų. Šių apžvalgų tikslas yra surinkti papildomos informacijos apie bankų taikomos kreditavimo politikos pokyčius ir jų priežastis, skolinimosi paklausos pokyčius, finansų rinkose vyraujančius lūkesčius ir nustatyti pagrindines finansų institucijų veik­ los rizikas62. Vykdomų apklausų pridėtinę vertę daugiausia didina galimybė tiesiogiai iš šalies ekonomiką kredituojančių institucijų gauti informaciją apie taikomas ir planuojamas taikyti nepalūkanines paskolų sąlygas. Informacija apie bankų kreditavimo sąlygas padeda nustatyti „tikrąją“ suteikiamų paskolų kainą, neapsiribojančią tik palūkanų normos dydžiu bei iš esmės lemiančią skolinimo pasiūlą, bet kartu ir suteikiamų paskolų apimtį. Kitaip negu suteiktų paskolų apimčių ar palūkanų normų pokyčių duomenys, apklausos rezultatai suteikia galimybę atskirai įvertinti paskolų pasiūlos ir paklausos veiksnius ir jų poveikį rinkos pusiausvyrai. Bankų apklausų dėl skolinimo sąlygų rezultatai leidžia įvertinti pinigų politikos poveikį šalies ūkiui ir suteikia papildomos informacijos priimant reguliacinius sprendimus siekiant paskatinti (esant ekonomikos lėtėjimo fazei) ar apriboti (kylant ekonomikos perkaitimo ar turto kainų burbulų formavimosi grėsmei) kreditavimo apimtį. Bankų sprendimas griežtinti skolinimo sąlygas esant ekonomikos nuosmukiui gali susilpninti mažinamų palūkanų normų poveikį, siekiant paskatinti investicijas ir vartojimą. Kita vertus, centriniams bankams norint apriboti pernelyg spartų ir netvarų ekonomikos augimą didi62

 Šiuo metu vis daugiau centrinių bankų atlieka specializuotas rizikos apklausas (risk survey). Kylančioms rizikoms įvertinti buvo skirta atskira Lietuvos banko 2010 m. balandžio mėn. bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų dalis. Ateityje planuojama toliau plėtoti finansų sektoriaus įmonių apklausas, nustatančias pagrindines rizikas.

nant palūkanų normas, švelninamos bankų kreditavimo sąlygos gali nusverti griežtos pinigų politikos poveikį ir toliau „kaitinti“ ūkį. Lietuvai taikant fiksuotą valiutos kursą ir neturint galimybės tiesiogiai paveikti rinkos palūkanų normų, komercinių bankų kreditavimo politika, darydama įtaką paskolų kainai ir kartu pinigų kiekiui, turi ypač didelį poveikį šalies ekonomikai. Bankų sprendimas griežtinti ar švelninti skolinimo sąlygas Lietuvos atveju yra labai svarbus dar ir dėl to, kad bankų sektorius yra dominuojantis šalies finansų sistemos struktūroje (bankų valdomas turtas sudaro 83 % visos sistemos turto). Privačiojo sektoriaus galimybės (ypač mažų ir vidutinių įmonių bei namų ūkių) pritraukti finansavimo išteklių iš kitų finansų rinkos dalyvių yra ribotos dėl neišplėtotos įmonių obligacijų rinkos ir kitų alternatyvių finansavimo šaltinių. Bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų yra formalus būdas sužinoti, kaip bankai vertina bendrą ekonomikos ir atskirų verslo sektorių būklę bei jų ateities perspektyvą. Bankų lūkesčiai yra svarbus kreditavimo rinkos ir apskritai ekonomikos aktyvumo išankstinis indikatorius. Tai patvirtina Lietuvos pavyzdys, kai keletą pastarųjų metų prastėję bankų lūkesčiai dėl ekonomikos padėties ir nekilnojamojo turto rinkos perspektyvų lėmė didesnį skolinimo sąlygų reiklumą ir kartu sumažėjusią skolinimo pasiūlą. Kita vertus, pernelyg optimistiniai lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto rinkos perspektyvų 2003–2007 m. lėmė pernelyg švelnias nekilnojamojo turto sektoriaus kreditavimo sąlygas ir skatino kainų burbulą pūstis iki pat 2007 m. pabaigos. Daugelis ekonomistų sutinka, kad ekonomikos svyravimai „gimsta“ kredito rinkose, o turto kainų ir bankų kreditavimo sąveika yra pagrindinė ekonomikos ciklų atsiradimo priežastis (Niehans, 1992). Ekonomistų Lown, Morgan, Rohatgi (2000) atlikto ekonometrinio tyrimo rezultatai rodo, kad, remiantis JAV federalinio rezervų banko atliktų apklausų rezultatais, egzistuoja stiprus koreliacinis ryšys tarp griežtinamų paskolų suteikimo sąlygų ir mažėjančios kreditavimo apimties ar lėtesnio ekonomikos augimo, ir atvirkščiai. Tyrimas patvirtino, kad skolinimo sąlygų pokyčiai yra reikšmingas nepriklausomas kintamasis prognozuojant paskolų portfelio ir BVP augimą. JAV duomenų analizė taip pat parodė, kad staigus kreditavimo sąlygų sugriežtinimas sukelia kredito trūkumą (credit crunch), skatinantį „spiralinius“ paskolų mažėjimo, ekonomikos lėtėjimo ir tolesnio skolinimo sąlygų griežtinimo procesus. J. Berg ir kt. (2005) atlikto euro zonos bankų skolinimo sąlygų pokyčių tyrimo rezultatai rodo, kad po kreditavimo

68 ir 69 pav. pateikti pagrindiniai Lietuvos banko vykdytų bankų apklausų dėl skolinimo sąlygų rezultatai. Apibendrinant visų iki šiol atliktų apklausų dėl skolinimo sąlygų rezultatus, analizuojamą laikotarpį galima suskirstyti į kelis etapus: iki 2007 m. pradžios bankų taikomos skolinimo sąlygos švelnėjo, nuo 2007 m. iki 2008 m. pirmosios pusės bankai potencialius skolininkus pradėjo vertinti atidžiau, o nuo 2008 m. antrosios pusės kelis pusmečius iš eilės taikė vis reiklesnes kreditavimo sąlygas. Paskutinių atliktų apklausų rezultatai rodo, kad bankai skolinimo

51

68 pav. Skolinimo standartų pokyčiai

Apibendrinant paskolų paklausos pokyčius, galima skirti kelis skolinimosi aktyvumo etapus: paskolų paklausa sparčiai didėjo iki 2007 m. spalio mėn., vėliau skolinimosi paklausa didėjo lėčiau, o nuo 2008 m. spalio mėn. įmonių paklausa paskoloms ir kredito linijoms sumažėjo. Kaip pagrindines pastaruosius keletą metų griežtinamų skolinimo sąlygų priežastis bankai įvardijo atsargesnį rizikos vertinimą ir didėjančią finansavimo išteklių kainą. Tai daugiausia lėmė atskirų ūkio šakų ir Lietuvos ekonomikos nuosmukis bei neapibrėžti ateities lūkesčiai. Namų ūkių skolinimosi poreikis labiausiai sumažėjo dėl didėjančio nedarbo, mažėjančių pajamų, sumenkusio vartotojų pasitikėjimo, santykinai išaugusių su būstu nesusijusių vartojimo išlaidų ir neigiamų būsto rinkos perspektyvų. Įmonių skolinimosi paklausą mažino atšaukiami arba atidedami investiciniai planai, o didino augantis atsargų bei apyvartinio kapitalo finansavimo ir skolų restruktūrizavimo poreikis bei sumažėjusios alternatyvaus finansavimo panaudojimo galimybės. Nesunku pastebėti, kad skolinimo sąlygų griežtinimo ir paskolų paklausos mažėjimo etapai gana tiksliai tarpusavyje sutampa, o po jų prasideda ir makroekonominės raidos pokyčiai. Natūralu, kad, vyraujant optimistiškiems lūkesčiams dėl ūkio augimo, įmonės ir namų ūkiai yra linkę aktyviai skolintis. Kartu, stebėdami gerą paskolų kokybę ir aktyviai konkuruodami paskolų rinkoje, bankai taiko palankesnes kreditavimo sąlygas. Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, atvirkštiniai procesai veikia taip pat labai akivaizdžiai. Formuojantis mažėjančio ekonominio aktyvumo ir augančio nedarbo lūkesčiams, įmonių ir namų ūkių poreikis skolintis mažėja. Be to, atsiradus ekonomikos „perkaitimo“ ir vė-

/ 2010

LIETUVOS BANKŲ APKLAUSŲ DĖL SKOLINIMO SĄLYGŲ REZULTATAI

sąlygas griežtinti nustojo ir per artimiausią pusmetį jau žada jas šiek tiek švelninti.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

sąlygų švelninimo laikotarpio (2002  m. ket­ virtasis ketvirtis–2004 m. trečiasis ketvirtis) buvo didesnio ekonomikos aktyvumo laikotarpis (2003 m. antrasis ketvirtis–2004 m. antrasis ketvirtis). Atlikti tyrimai leidžia daryti išvadą, kad bankų skolinimo sąlygų pokyčiai yra svarbus išankstinis kredito ir ekonomikos ciklų indikatorius. Bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų turi ir tam tikrų trūkumų. Visų pirma tai yra kokybinė apklausa. Dėl palyginti nedidelio šalies bankų sektoriaus ir gana didelės bankų koncentracijos respondentų imtis yra pakankamai maža (apklausiama 12–14 bankų). Kita vertus, apklausoje dalyvauja visi kreditavimo veikloje aktyviai dalyvaujantys bankai. Kitas bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų trūkumas yra galimas atsakymų šališkumas, kadangi bankų atstovai gali teikti „pagražintus“ atsakymus Lietuvos bankui, kuris kartu yra ir jų veiklą prižiūrinti institucija. Ši problema minimizuojama užtikrinant bankų atsakymų konfidencialumą ir nenaudojant gaunamos informacijos priežiūros tikslais. Bankų apklausos respondentai yra aukštas pareigas užimantys su kreditavimu tiesiogiai dirbantys komercinių bankų darbuotojai. Respondentų prašoma atsakyti apie per praėjusį pusmetį pasikeitusias skolinimo sąlygas, skolinimo paklausą ir nurodyti numatomą šių kategorijų pokytį per ateinančius 6 mėn. Apklausos metu užduodami papildomi klausimai, susiję su aktualiais ekonominiais pokyčiais, darančiais įtaką kreditavimo rinkai ir bendram šalies finansų stabilumui. Apklausos respondentai yra visi šalies kreditavimo rinkoje aktyviai veikiantys bankai (šiuo metu apklausiami visi komerciniai bankai ir keturi užsienio bankų filialai). Atsakančių respondentų skaičius visada sudaro apie 100 procentų. Atsakymų į pagrindinius klausimus rezultatai pateikiami kaip procentų skirtumas – bankų, atsakiusių, kad skolinimo sąlygos griežtinamos, procento ir bankų, atsakiusių, kad skolinimo sąlygos švelninamos, procento skirtumas.

52

69 pav. Skolinimosi paklausos pokyčiai

komos skolinimo sąlygos buvo nekeičiamos arba šiek tiek griežtinamos. Tuo pačiu laikotarpiu šalies BVP didėjo vienu iš sparčiausių tempų Europos Sąjungoje. Nuo 2008 m. pirmosios pusės bankų kreditavimo politika pradėjo keistis. Besikeičianti ekonominė aplinka skatino kredito institucijas atsargiau vertinti klientų nemokumo ir ekonomikos nuosmukio riziką. Po svaraus kredito sąlygų sugriežtinimo buvo stebėtas spartus BVP sumažėjimas. 71 pav. Skolinimo standartų ir BVP pokyčiai

liau stebėto lėtėjimo ženklams bei pradėjus prastėti paskolų kokybei, bankų skolinimas tapo atsargesnis. BANKŲ TAIKOMŲ SKOLINIMO SĄLYGŲ POVEIKIS PASKOLŲ PORTFELIO IR ŠALIES ŪKIO AUGIMUI Lietuvos banko atliekamų bankų apklausų dėl skolinimo sąlygų rezultatų analizė patvirtina šių apklausų informatyvumą. Paskolų portfelio augimas pradėjo mažėti sparčiau nuo 2008 m. antrosios pusės – reikšmingo skolinimo sąlygų griežtinimo metu. 2010 m. pradžioje stebėtas lėtesnis paskolų portfelio mažėjimas negu 2009 m. sutampa su paskutinėse keliose apklausose bankų nurodytu mažesnės apimties kreditavimo sąlygų griežtinimu. 70 pav. Skolinimo standartų ir paskolų portfelio pokyčiai

Be to, pažymėtina, kad skolinimo sąlygų, skolinimosi paklausos ir paskolų portfelio pokyčiai šalies ekonomiką veikia procikliškai. Švelnios skolinimo sąlygos ir spartus kredito didėjimas sutampa su ekonomikos plėtra, kartu ją skatina augti dar sparčiau. Mažėjantis kreditavimas dažnai sutampa su ekonomikos augimo lėtėjimu ir atitinkamai skatina ekonomikos aktyvumo mažėjimą. Besitraukiančios ekonomikos, mažėjančios visuminės paklausos, krintančių turto kainų ir griežtėjančių kreditavimo sąlygų sąveika ekonominėje literatūroje vadinama finansiniu poveikio sustiprinimo procesu (financial amplification) (Korinek, 2009) (žr. 72 pav.).

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

72 pav. Supaprastintas finansinio poveikio sustiprinimo modelis

Lyginant skolinimo sąlygų pokyčius su BVP augimu, šių rodiklių sąsaja taip pat yra gana akivaizdi. 2006–2008 m. pradžioje bankų tai-

poveikį stiprinančių procesų veikimo kryptis. Auganti ekonomika didina visuminę paklausą, tai daro teigiamą poveikį turto kainų kilimui. Didėjanti turto vertė mažina bankų riziką ir skatina bankus švelninti skolinimo sąlygas, kartu prisideda prie aktyvesnio kreditavimo ir tolesnio ekonomikos aktyvumo skatinimo. Pagrindinė poveikį stiprinančio finansinio proceso problema yra procikliškumas. Šis procesas spartina ekonomikos augimą palankiu laikotarpiu, tačiau didina ekonomikos nuosmukį ūkio lėtėjimo metu. Iš dalies šių procesų (kaip ir visos ekonomikos) raidos cikliškumas yra neišvengimas. Kita vertus, neigiamas poveikio stiprinimas gali būti sušvelnintas panaudojant sukauptas įmonių, namų ūkių ir valdžios institucijų finansines atsargas. Pasaulinė finansų krizė ir globalus ekonomikos nuosmukis privertė iš naujo pažvelgti į ekonomikos cikliškumą ir jį skatinančius veiksnius. Nenuostabu, kad rizikos valdymo, finansų įstaigų reguliavimo ir viešųjų bei privačiųjų finansų valdymo principų pakeitimai įvardijami kaip svarbiausi pagrindinių pasaulio ekonomikos struktūrą formuojančių institucijų ateities darbai.

53

Literatūra

/ 2010

1. Lown C. S., Morgan D. P., Rohatgi S. 2000. Listening to Loan Officers: The Impact of Commercial Credit Standards on Lending and Output. FRBNY Economic Policy Review, Vol. 6, No 2. 2. Berg J., Rixtel A., Ferrando A. 2005. The Bank Lending Survey for the Euro Area. Occasional Paper Series, No. 3. Monetary Policy and Loan Suply in the Euro area. ECB Monthly Bulletin, October 2009, 63–80. 3. Kaufmann S., Scharler J. 2009. BankLending Standards, the Cost Channel and Infation Dynamics. Johannes Kepler University of Linz, Working Paper No 0916. 4. Korinek A. 2009. Systemic Risk: amplification Effects, Externalities, and Policy Responses. OESTERREICHISCHE NATIONALBANK, Working Paper No 155.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Pagrindinių keturių proceso elementų (investicijų ir BVP, visuminės paklausos, turto kainų ir skolinimo sąlygų) sąveika rodo supaprastintą realiojo ir finansų sektorių nenutrūkstamą ryšį. Pavyzdžiui, dėl tam tikrų priežasčių individualūs ekonomikos agentai susiduria su finansiniais suvaržymais ir pradeda riboti savo vartojimą ar investicijas, kartu mažindami šalies ekonominį aktyvumą, išreikštą BVP. Tai daro neigiamą poveikį visuminei paklausai. Mažėjanti paklausa skatina įvairių turto rūšių kainų mažėjimą. Krintančios turto kainos mažina turto savininkų valdomo kapitalo ir bankų turimo užstato vertę. Visa tai skatina kredito institucijas griežtinti skolinimo sąlygas ir didinti kreditavimo kainą, kuri toliau mažina ekonominį aktyvumą, visuminę paklausą ir turto kainas, taip sukuriant besikartojantį ir poveikį stiprinantį ciklą (Bernanke ir Getler, 1989). Pažymėtina, kad ekonominis šokas gali paveikti bet kurį iš šio proceso elementų: ekonominį aktyvumą, visuminę paklausą, turto kainas ar skolinimo prieinamumą. Pavyzdžiui, neigiamus poveikį stiprinančius procesus gali išprovokuoti nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimas, kuris mažintų tiek turto savininkų, tiek ir bankų turimo užstato vertę. Tai atitinkamai verstų bankus atsargiau vertinti riziką, griežtinti skolinimo sąlygas ir kartu mažinti kreditavimo apimtį. Mažesnis finansinis srautas, patenkantis į ekonomiką, mažintų ūkio aktyvumą, visuminę paklausą, kuri toliau neigiamai veiktų nekilnojamojo turto kainas. Šio proceso veikimą gerai iliustruoja pastarųjų metų įvykiai Lietuvos ekonomikoje: šalyje veikiantys bankai, stebėdami mažėjančias nekilnojamojo turto kainas, įmonių pajamas ir didėjantį nedarbą, siekė apriboti kylančią riziką, griežtindami naujų paskolų suteikimo sąlygas. Pasikeitusi kreditavimo politika kartu su mažėjančiu įmonių ir namų ūkių poreikiu skolintis mažino suteikiamų naujų paskolų apimtį. Mažėjantis kreditavimas slopino įvairių verslo sektorių ir kartu bendrą ekonomikos aktyvumą, o tai neigamai veikė visuminę paklausą, kuri skatino tolesnį nekilnojamojo turto kainų mažėjimą. Akivaizdu, kad egzistuoja ir priešinga

54

2 priedas. Bankų sistemos gelbėjimo patirtis ir perspektyvos Šiame priede apžvelgiamos bankų sistemos krizės Azijos, Europos ir Lotynų Amerikos šalyse. Priede aprašomi pagrindiniai krizes sukeliantys veiksniai, centrinių bankų ir kitų rinkos dalyvių vaidmuo ieškant geriausių krizės sprendimų būdų. Aptariami taikomų priemonių privalumai ir trūkumai, galimas jų poveikis tolesnei ekonomikos raidai.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

KRIZIŲ KILMĖ Tvirta, išvystyta ir sklandžiai funkcionuojanti finansų sistema yra svarbi sėkmingam šalies ekonomikos vystymuisi ir augimui. Tačiau, kas atsitinka, kai su problemomis susiduria finansinio tarpininkavimo institucijos – bankai? Ar galima numatyti artėjančias problemas, jų išvengti arba sumažinti galimų nuostolių mastą? Finansų krizės pagal savo kilmę skirstomos į valstybės skolos, valiutų ir bankų krizes. Dažnai atsitinka taip, kad krizė, prasidėjusi bankų sektoriuje, virsta valstybės skolos bei valiutos krize, ir atvirkščiai. Krizės gali kilti tada, kai valstybės siekia kelių nesuderinamų tikslų vienu metu (pvz., išlaikyti fiksuotą valiutos kursą ir vykdyti nesubalansuotą fiskalinę politiką) ar netaiko tinkamų bankų sistemos reguliavimo priemonių. Nesuderinamų tikslų padarinys – susiformavusi nestabili daugybinė pusiausvyra (angl. multiple equilibrium)����������������������� valiutų, palūkanų normų ar kapitalo rinkose. Pavyzdžiui, jei kelių valiutų kursai yra fiksuoti, o palūkanų normos dėl įvairių priežasčių (administravimo sąnaudų, lūkesčių ir pan.) skiriasi, atsiranda galimybių spekuliuoti – skolintis valiuta, kurios palūkanų norma mažesnė, ir investuoti kita. Anksčiau ar vėliau finansų rinkos grįžta į stabilią pusiausvyrą. Šis procesas gali būti laipsniškas, bet, esant dideliems nesubalansuotumams, didėja tikimybė, kad procesas įvyks staiga ir kils krizė. Didesnė krizių tikimybė siejama su kapitalo srautų mobilumu. Remiantis istorine patirtimi, valstybės, kurios kontroliuodavo kapitalo srautus, dažniau sugebėdavo palaikyti finansų sistemos stabilumą (pvz., Čilė ir Brazilija). Į šalį patenkantys pinigų srautai prisideda prie greito ekonomikos vystymosi ir turto kainų burbulų formavimosi (pvz., staigaus nekilnojamojo turto kainų kilimo), bet, pasikeitus investiciniam klimatui, o pinigų srautams labai sumažėjus arba net tapus neigiamiems, įvyksta skausmingas, tačiau beveik neišvengiamas ekonomikos susibalansavimo procesas, būtinas norint grįžti prie ilgalaikio ir tvaraus ekonomikos augimo tempo. Ekonomistai C. Reinhart ir K. Rogoff (2009) pastebi, kad krizių metu dažnai girdima fra-

zė: „Šis kartas yra kitoks.“ Taip kalbama beveik apie kiekvieną bankų ir užsienio arba vidaus skolos krizę, tačiau krizių atsiradimo priežastys, pasirodo, yra labai panašios, o laiku nesuvaldytų krizių rezultatai – brangūs. Efektyvūs būdai įveikti daugumą bankų krizių yra žinomi, tačiau neretai jie nėra laiku taikomi. Nenorą ar nesugebėjimą matyti krizės link vedančių aplinkybių lemia ganėtinai trumpa rinkos dalyvių atmintis, siekis trumpu laikotarpiu uždirbti didelį pelną, tiesioginės atsakomybės nebuvimas ir galimybė perkelti riziką kitiems, ją mažiau suprantantiems investuotojams. Sistemos mastu svarbių finansų institucijų savininkai ir vadovai dažnai remiasi istorine patirtimi ir tiki, kad valstybė, siekdama užtik­ rinti šalies finansų sistemos stabilumą, imsis visų įmanomų priemonių spręsti svarbaus banko likvidumo ar mokumo problemas, t. y. teiks garantijas, likvidumo paskolas, įgyvendins blogos kokybės turto išpirkimo programas ir pan. Bankų krizės nuo kitų krizių skiriasi tuo, kad problemos bankų sektoriuje dažniausiai būna pastebimos ir sprendžiamos pavėluotai. Jei banko akcijomis prekiaujama akcijų biržoje ir yra tikima, kad rinka yra efektyvi ir tiksliai parodo visą esamą informaciją, apie banko būklę galima spręsti iš akcijų kainų pokyčių. Kita vertus, įtakos akcijų kainoms turi bankų pateikiamos informacijos išsamumas ir priežiūros institucijų darbo efektyvumas, todėl kartais rinkos dalyviai gali remtis neišsamia arba net klaidinančia informacija. Neprofesionalūs investuotojai dažnai sprendimus priima netiksliai interpretuodami arba net nelabai suprasdami pateikiamą informaciją. Taigi neretai dėl informacijos asimetrijos ar manipuliavimo ja rinkos dalyviai neturi patikimos informacijos apie banko paskolų portfelio kokybę ir tikrąją jo vertę. Tokiu atveju bankų akcijų kainos neparodo tikrosios finansų institucijos vertės ir nemokumo tikimybės. Finansų institucijos dėl savo veiklos pobūdžio ir pagrindinio pelno šaltinio – finansinių išteklių transformavimo laiko atžvilgiu – yra linkusios į krizes. Įprastinis bankų veiklos modelis yra prisiimti trumpo laikotarpio įsipareigojimus (skolintis tarpbankinėje rinkoje ar pritraukti indėlius) ir teikti ilgesnio laikotarpio, didesnes palūkanas generuojančias paskolas. Ekonomikos šokas gali lemti prastesnes skolininkų galimybes vykdyti įsipareigojimus bankui, o trumpalaikis tarpbankinio skolinimosi rinkų veiklos sutrikimas ar staigus juridinių ir fizinių asmenų indėlių atsiėmimas pakankamų likvidumo atsargų nesukaupusiam bankui gali tapti netikėtos likvidumo krizės priežastimi. Pagrindiniai bankų patiriamos rizikos šaltiniai gali būti suskirstomi į dvi grupes: 1) ky-

INDĖLIŲ DRAUDIMO SCHEMOS Valstybinis indėlių draudimas kartais kritikuojamas dėl privačių institucijų finansinės ir moralinės atsakomybės už indėlininkus perkėlimo valstybei. Nepaisant to, indėlių drau-

dimas stiprina pasitikėjimą bankų sistema ir mažina galimybę sulaukti bankų sistemos likvidumo krizės. Lietuvoje valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ bankams yra nustačiusi metinę indėlių draudimo įmokos normą, lygią 0,45 procento indėlininkų sąskaitose esančių pinigų sumos. Maksimali draudimo išmokų indėlininkams suma 2008 m. lapkričio 1 d. padidinta nuo 22 iki 100 tūkst. eurų atitinkančios sumos litais. Remiantis teoriniais rizikos vertinimo ir įkainojimo modeliais, padidėjus draudimo įstaigos įsipareigojimams, turėtų būti peržiūrimas ir draudimo įmokų dydis. Daugelyje šalių galioja draudimo fondo kaupiamos sumos limitas. Lietuvoje įstatymas taip pat numato, kad indėlių draudimo fondo ir visų draudžiamų indėlių santykiui tapus didesniam negu 4 procentai, metinė draudimo įmoka gali būti sumažinta iki 0,001 procento. Šiuo metu fonde sukauptų lėšų daugėja, o atsižvelgiant į tai, kad sukauptos atsargos didina finansų sistemos stabilumą, vertėtų apsvarstyti galimybę ateityje indėlių draudimo fonde kaupiamų lėšų kiekio neriboti.

55

Paskolų priežiūra ir ryžtingas blogų paskolų pertvarkymas, siekiant sumažinti galimus nuostolius, turi būti įprastinė norinčio sėkmingai veikti banko veikla. Tai ypač svarbu krizės metu. Negalėdami uždirbti pelno bankai netenka vidinių išteklių kapitalui atkurti. Jis toliau mažėja dėl prastėjančios paskolų kokybės. Siekiant subalansuoti banko pinigų srautus, reikia iš esmės išspręsti banko paskolų restruktūrizavimo klausimą. Neveiksnių paskolų skaičiaus mažinimas perfinansuojant esamus klientų įsipareigojimus ir suteikiant paskolas įmonėms, kurių veiklos perspektyvos neapibrėžtos, tik dar labiau padidina blogų paskolų nuostolius. D. F. Scott (2002) atkreipia dėmesį į faktą, jog neretai bankų vadovai ir akcininkai siekia išvengti blogų paskolų pertvarkymo, todėl būtina užtikrinti, kad paskolų pertvarkymas nebūtų vien tik kosmetinis. Dažniausiai taikomi būdai yra paskolos grąžinimo termino patęsimas, palūkanų normų sumažinamas ar užstato perėmimas, tačiau bankai gali taikyti ir kitas priemones. Kartais, nurašant dalį skolos, tikimybė susigrąžinti likusią skolos dalį padidėja. Šis varian­tas taikytinas, jei tikėtina atgauti paskolos vertė yra didesnė negu pajamos paskolai nuvertėjus. Bankas gali nurašyti esamas įmonės skolas ir mainais įgyti dalį nuosavybės kapitalo (angl. debt-equity swap). Taip bankas sumažina blogų paskolų nuostolius ir įgyja galimybę papildomai uždirbti, jei akcijų vertė

/ 2010

BANKŲ PASKOLŲ REORGANIZAVIMAS

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

lantys dėl turimų įsipareigojimų ir 2) susiję su bankų turto struktūra ir kokybe. Analizuojant ir vertinant bankų krizes, būtina atskirti, ar bankas susiduria su likvidumo ar ir mokumo problemomis. Likvidumo krizė reiškia, kad bankas patiria trumpalaikę pinigų srautų nesubalansuotumo problemą, kuri gali būti gana lengvai išspręsta papildomai pasiskolinus. Toks bankas yra mokus, t. y. banko turimi įsipareigojimai neviršija esamo turto vertės, o jo tolesnė veik­la nekelia abejonių. Kita vertus, jei bankas nesugeba pasiskolinti ir subalansuoti pinigų srautų, jis labai greitai gali tapti nemokus. Tokiu atveju banko akcininkai nedelsdami turi didinti kapitalą arba banko gelbėjimo priemonių turi imtis valstybė (pvz., likvidumo pagalbą gali suteikti centrinis bankas arba banko prisiimamus įsipareigojimus garantuoti valstybė). Mokumo krizės dažniausiai kyla dėl nepalankių turto kainų korekcijų. Didžiąją bankų turto dalį sudaro paskolos, o jos nėra vertinamos rinkos verte. Prastėjanti paskolų kokybė pamažu smukdo bankų turimo turto tikrąją vertę, tačiau tiksliai nustatyti, kada banko įsipareigojimai tampa didesni už banko valdomą turtą, t.  y. bankas tampa nemokus arba pažeidžiami kapitalo pakankamumo reikalavimai, yra sudėtinga. Pasaulio bankas atkreipia dėmesį, kad tikintis, jog, sustiprėjus šalies ekonomikai, banko valdomo paskolų portfelio kokybė taps geresnė, neretai geriausias banko problemų sprendimo laikas yra praleidžiamas. Norą imtis ryžtingų veiksmų gali riboti ir nepakankamas valstybės finansų institucijoms prieinamų lėšų kiekis. Krizei užsitęsus, problemoms spręsti reikalingas lėšų kiekis toliau didėja. Japonijos krizės metu (nuo 1990 m.) imtas vartoti terminas „bankas zombis“. Taip vadinama finansų institucija, kurios ekonominis kapitalas yra neigiamas (institucija teoriškai yra nemoki). Toks bankas įgyvendina labai ribotą skolinimo politiką, o savo įsipareigojimus gali vykdyti tik dėl valstybės teikiamos finansinės paramos arba garantijų. Naujausioje 2010 m. balandžio mėn. pasaulio finansinio stabilumo ataskaitoje TVF pabrėžia, kad pastaruoju metu dauguma bankų sustiprino kapitalo bazę, o tikėtini paskolų vertės nurašymo nuostoliai sumažėjo. Kartu institucija įspėja, kad kai kuriose šalyse lėtas probleminių bankų klausimo sprendimas gali padidinti vadinamųjų bankų zombių skaičių, o tai turėtų neigiamų padarinių ekonomikos atsigavimo tempui.

56

pakyla. Kita vertus, investicijos į kitas įmones nėra pagrindinė banko veikla, o būdamas ir kreditorius, ir akcininkas bankas gali patekti į interesų konfliktą: kreditorius nori saugiai susigrąžinti paskolintas lėšas, o akcininkas – maksimaliai padidinti numatomą grąžą, net jei dėl to tenka prisiimti papildomą riziką.

Priemonės + + Banko akcijų perėmimas visuomenės poreikiams

11 lentelė. Pagalbos bankams teikimo priemonės Priemonės

+ Likvidumo paskola – Privalomųjų atsargų normos keitimas

+ – +

Valstybės teikiamos garantijos

+ – + +

Banko turto (dažniausiai prastesnės kokybės) išpirkimas

–

Sumažėja nuostolių dėl prastos turto kokybės tikimybė. Prireikus pritraukti papildomo kapitalo, lengviau įvertinti banko turtą ir banką parduoti. Sunku kontroliuoti, kaip bankas panaudoja gautas lėšas. Reikia didelio kiekio valstybės lėšų.

–

Valstybė prisiima kredito riziką.

– – + / 2010

Mažina banko kapitalo poreikį.

–

–

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

– + + Privačiojo sektoriaus sprendimai

Valstybė įsigyja + ir valdo dalį banko kapitalo – –

Kyla priešingo pasirinkimo problema (adverse selection), t. y. bankai stengsis parduoti valstybei patį rizikingiausią valdomą turtą. Mažesnė skolininkų motyvacija vykdyti įsipareigojimus. Gali didėti valstybės įsiskolinimas. Valstybė įgyja galimybę tiesiogiai kontroliuoti banko veiklą. Didėja indėlininkų pasitikėjimas bankais. Valstybės pagalba sukuria moralinės rizikos problemą. Gali didėti valstybės įsiskolinimas.

+

–

Privalumai ir trūkumai Padeda spręsti trumpalaikes likvidumo problemas, kylančias dėl indėlininkų panikos, operacinės rizikos nesuvaldymo ir pan. Bankas, kuriam teikiama paskola, turi būti mokus. Nepadeda spręsti paskolų portfelio kokybės ir kapitalo pakankamumo problemų. Padeda spręsti trumpalaikes bankų sistemos likvidumo problemas. Nepadeda spręsti paskolų portfelio kokybės ir kapitalo pakankamumo problemų. Nereikia piniginių lėšų arba poreikis atidedamas. Padidinamas pasitikėjimas bankais ir bankų sistema. Sukelia bankų moralinės rizikos problemą.

– –

PAGALBOS SVARBIOMS FINANSŲ INSTITUCIJOMS GALIMYBĖS Remiantis užsienio valstybių patirtimi, pagrindinės bankų krizių sprendimo galimybės ir jų privalumai bei trūkumai pateikti 11 lentelėje.

–

+ Viešojo sektoriaus indėlių perkėlimas į probleminius bankus

– – – +

Probleminio banko indėlių perkėlimas į kitus bankus

+ + – + + +

+ Bankų perėmimo ir reorganizavimo būdas –

–

–

Privalumai ir trūkumai Užtikrinamas banko veiklos tęstinumas. Padidėja indėlininkų pasitikėjimas bankais. Gali didėti valstybės įsiskolinimas. Galimas indėlių persiskirstymas bankų sistemos viduje. Valstybė prisiima visus potencialius banko nuostolius Gali sumažėti banko veiklos efektyvumas. Efektyvus būdas pertvarkyti banką ir sustiprinti jo finansinę poziciją. Nenaudojamos valstybės lėšos. Privatusis sektorius turi patirties valdyti banką, gali geriausiai užtikrinti jo veiklos efektyvumą ir tęstinumą. Sumažėjus norui prisiimti riziką, ypač tarptautinių bankų krizių metu, šis būdas gali būti sunkiai įgyvendinamas. Pagerina su problemomis susidūrusių bankų likvidumo poziciją. Pablogina bankų, iš kurių perkeliami indėliai, likvidumo poziciją. Padidina viešojo sektoriaus indėlių riziką. Nesprendžia bankų kapitalo pakankamumo problemos, tinka tik likvidumo problemoms spręsti. Greitai išsprendžia bankų problemas. Padidina indėlininkų pasitikėjimą bankais. Įtraukiamas privatus kapitalas, sumažinamas valstybės lėšų poreikis. Reikalingi papildomi ištekliai ir teisiniai susitarimai. Greitai išsprendžia bankų problemas. Padidina indėlininkų pasitikėjimą bankais. Įtraukiamas privatus kapitalas, sumažinamas valstybės lėšų poreikis. Turima daugiau laiko įvertinti banko turto kokybę, yra tikimybė gauti didesnę kainą, negu parduodant banko turtą nedelsiant. Jei iš pertvarkomo banko pasitraukia geriausi klientai, mažėja parduodamo banko franšizės vertė. Reikalingi papildomi ištekliai neperkeltam turtui įvertinti ir administruoti, sunku išlaikyti geriausius darbuotojus. Jei krizė tęsiasi, banko turto kainos gali toliau mažėti, o pertvarkymo kaina didėti.

Apibendrinant galima pasakyti, kad valstybės lėšų panaudojimas privačiam bankui gelbėti kelia moralinės rizikos problemą. Krizei spręsti reikia kuo daugiau įtraukti privatų kapitalą ir taikyti būdą, kurio sąnaudos mažiausios, o teigiamas poveikis finansų sistemai didžiausias. Būtina nuolat tobulinti teisinę ir priežiūrinę aplinkas, o atsakingoms institucijoms (bankų priežiūros institucijai, centriniam bankui, indėlių draudimo fondui ir kt.) turėti koordinuotą veiksmų planą. Koordinuotų

Viena iš nemokių bankų pertvarkymo galimybių yra bankų perėmimas ir reorganizavimas (angl. Purchase and Assumption Transaction – P&A). Šį būdą labai dažnai taiko JAV Federalinė indėlių draudimo korporacija63 ir kitos pasaulio valstybės. Nuo finansų krizės pradžios 2008 m. iki 2010 balandžio mėn. JAV, remiantis šiuo metodu, buvo pertvarkyta 210 bankų. Galimybė naudoti P&A neseniai buvo įgyvendinta Latvijoje, juo remiantis greičiausiai bus sprendžiamas ir Latvijos valstybės perimto „Parex“ banko tolesnio valdymo ir pardavimo klausimas. Pagrindinis P&A privalumas yra tas, kad šis būdas leidžia klientams toliau nepertraukiamai naudotis banko paslaugomis. Tinkamai iš anksto pasirengus pertvarkyti probleminį banką, t. y. išskaidyti banko turtą į dvi dalis ir perkelti apdraustus indėlius į kitą finansiškai stiprų banką, įmanoma per labai trumpą laiko tarpą – paprastai per vieną savaitgalį. Operatyvus probleminio banko perėmimas ir pertvarkymas mažina indėlininkų panikos ir finansų sektoriaus veiklos sutrikdymo galimybę. Palyginus su banko bankroto paskelbimu, P&A leidžia sumažinti indėlių draudimo įstaigos išlaidas, perkeldamas dalį probleminio banko turto ir įsipareigojimų privačiam subjektui. Tai naudinga ir perimančiam bankui, nes jis įgyja galimybę toliau plėtoti bankrutavusio banko veiklą tam tikrų klientų segmente. Pagal P&A būdą perėmus probleminio banko akcijas, bankas nedelsiant yra suskaidomas į dvi dalis: geriausios kokybės turtą bei apdraustus indėlius ir blogesnės kokybės turtą bei kitus įsipareigojimus. Probleminio banko balanso pavyzdys parodytas 12 lentelėje. Geriausios kokybės probleminio banko valdomas turtas (grynieji pinigai, lėšos, laikomos centriniuose bankuose, aukšto reitingo vertybiniai popieriai ir geros kokybės paskolos) ir apdrausti indėliai perduodami stabiliai veikiančiai perimančiai finansų institucijai. Tai galima padaryti nedelsiant, o jei perimančios finansų institucijos paieškos ar derybos su ja užtrunka, iš pradžių galima  Daugiau informacijos pateikiama JAV Federalinės indėlių draudimo korporacijos (Federal Deposit Insurance Corporation – FDIC) interneto svetainėje (www.fdic.gov).

63

57

12 lentelė. Galimas probleminio banko balansas Banko „A“ balansas Geros kokybės turtas 230 Apdrausti indėliai Blogos kokybės turtas 40 Kiti įsipareigojimai Nuosavybė Iš viso 270 Iš viso

250 60 –40 270

Analizuojant banko turto struktūrą, reikia neužmiršti, kad probleminio banko turto rinkos vertė gali būti mažesnė, negu nurodyta banko balanse. Pavyzdžiui, 2008–2009 m. P&A būdu JAV pertvarkytų 154 bankų vidutinė planuojama restruktūrizavimo kaina svyravo apie 30 procentų, palyginti su banko balanse laikomo turto verte (žr. 13 lentelę). 13 lentelė. P&A būdu JAV restruktūrizuotų bankų pertvarkymo kaina (procentais, palyginti su banko turto verte) Metai 2009 2008

Minimali 2,4 10,4

Maksimali 75,1 54,7

Mediana 27,8 34,4

Vidurkis 28,6 32,4

Bankų skaičius 130 24

Šaltiniai: FDIC ir Lietuvos banko apskaičiavimai. Pastaba: restruktūrizuoti bankai – tai bankai, kuriems FDIC pateikia pertvarkymo nuostolių prognozę.

Neigiamą įtaką paskolų vertei daro nebaigti projektai, kuriems reikia tolesnio finansavimo, prastesnė naujo banko informacija apie esamus skolininkus, papildomos paskolų administravimo sąnaudos, galima neigiama kaip užstatas naudojamo nekilnojamojo turto kainų korekcija ir kitos priežastys. Pavyzdyje pateikto banko „A“ atveju tikėtinas geros kokybės turtas sudaro 230  mln. litų, todėl perkeliant indėlius indėlių draudimo fondas turėtų padengti 20 mln. litų skirtumą, susidariusį dėl to, kad aukštos kokybės turto vertė yra mažesnė, negu įsipareigojimai padengti apdraustus indėlius (žr. 14 lentelę). 14 lentelė. Geros kokybės turto ir apdraustų indėlių perkėlimas P&A būdas – indėlių perkėlimas Geros kokybės turtas 230 Apdrausti indėliai Indėlių draudimo bendrovės įmoka 20 Iš viso 250 Iš viso

250

250

Perkėlus indėlius, blogos kokybės turtas valdomas atliekant tradicines bankroto procedūras. Pirmiausia tenkinami indėlių draudimo fondo kreditiniai reikalavimai, o šiam

/ 2010

BANKŲ PERĖMIMAS IR REORGANIZAVIMAS

sukurti valstybės administruojamą „tarpinį banką“ (angl. bridge bank). Jeigu perduodamo geros kokybės turto vertė yra mažesnė negu įsipareigojimai apdraustiems indėlininkams, susidariusį skirtumą padengia indėlių draudimo fondas.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

pratybų metu išaiškėja pagrindiniai trūkumai, kurių suvaldymas, prasidėjus tikrai krizei, atima daug laiko ir gali pagilinti problemos mastą bei lėšų, reikalingų šalies finansų sistemos stabilumui atkurti, kiekį. Teisės aktų, leidžiančių veiksmingai pertvarkyti probleminius bankus, suderinimas taip pat yra svarbi finansinį stabilumą užtikrinanti priemonė.

58

susigrąžinus indėlių perkėlimui panaudotas lėšas, eilės tvarka vykdomi įsipareigojimai ir kitiems kreditoriams. Jei įsipareigojimai yra didesni negu lėšos, gautos likvidavus prastesnės kokybės turtą, kiti kreditoriai (banko skolos vertybinių popierių turėtojai, neapdrausti indėlininkai ir t.  t.) atgauna tik dalį bankui paskolintos sumos. Blogos kokybės turtas ir kiti įsipareigojimai pavaizduoti 15 lentelėje. 15 lentelė. Blogos kokybės turto ir kitų įsipareigojimų administravimas bei banko likvidavimas Administruojamo banko „A“ balansas Blogos kokybės turtas 40 Indėlių draudimo bendrovės įmoka Kiti įsipareigojimai Iš viso 40 Iš viso

20 60 80

Siekiant parduoti kuo didesnę probleminio banko turto dalį, paskolos, turinčios panašią struktūrą (paskolos grąžinimo terminas, užstato dydis, palūkanų norma, sektorius ir t. t.), gali būti grupuojamos. Tai padidina turto likvidumą ir leidžia skirtingas investavimo strategijas bei rizikos vengimo laipsnį turintiems investuotojams pasirinkti turto klasę, labiausiai atitinkančią investavimo strategiją ir laiko horizontą. Bankams perimti ir reorganizuoti reikalinga kvalifikuota žmonių komanda bei papildoma infrastruktūra. Pagrindinės bankų pertvarkymo komandos funkcijos yra banko turto kokybės ir rizikingumo nustatymas, finansinių ataskaitų analizė, probleminio banko informacinių technologijų sistemų administravimas, apdraustų indėlių atskyrimas, įvairių teisinių klausimų sprendimas, perimto banko turto apsauga, personalo administravimas ir kiti darbai. Dalį išvardytų funkcijų galima perleisti išorės kompanijoms, bet centrinis bankas, bankų priežiūros institucija ir indėlių draudimo fondas turėtų būti aktyvūs P&A komandos dalyviai.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

BANKŲ KRIZIŲ ĮVEIKIMO BŪDAI: AZIJOS ŠALYS Kitų šalių patirtis rodo, kad, bankams susiduriant su likvidumo arba mokumo problemomis, yra svarbu kuo anksčiau imtis tinkamų, pasitikėjimą finansų rinkose atkuriančių veiksmų. Pasaulio banko patirtis, sprendžiant 1997– 1998 m. Azijos finansų krizę Indonezijoje, Pietų Korėjoje ir Tailande, patvirtina, kad viena iš pirmųjų problemų, su kuriomis susiduria bankai, yra likvidumo trūkumas. Tokiu atveju yra svarbu, kad šalies centrinis bankas turėtų iš anksto parengtas taisykles ir prireikus būtų pasirengęs komerciniams bankams suteikti likvidumo pagalbą. Jei centrinio

banko priemonių neužtenka, o esami bankų akcininkai negali savarankiškai išspręsti kylančių problemų, stabilizuoti susidariusią padėtį yra priversta Vyriausybė. Ji turi keturis pagrindinius probleminių bankų pertvarkymo mechanizmus: 1) teikti valstybės garantijas, 2) sustabdyti ar apriboti banko veiklą, 3) išpirkti banko turtą arba 4) paimti banko akcijas visuomenės poreikiams. Tinkamiausi būdai parenkami atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes, o kiekvienas iš jų turi nevienodą poveikį bankų sistemai. Tinkamu metu perimtos banko akcijos arba suteikta pagalba, perkeliant apdraustus indėlius ir atitinkamą banko turto dalį kitai, stipresnei finansų institucijai, padeda sureguliuoti kylančią įtampą ir leidžia išvengti platesnio masto finansų krizės. Laikinas prob­leminių bankų veiklos sustabdymas dažnai tik padidina neapibrėžtumą rinkoje ir gali sukelti likvidumo problemų kitiems, iki tol patikimai veikusiems bankams. Iki 1997 m. Indonezijoje ir Tailande valstybinio indėlių draudimo nebuvo, o valstybės mėginimai stabdyti indėlių atsiėmimą, laikinai apribojant silpniausių bankų veiklą, nedavė numatytų rezultatų. Vien Tailande buvo sustabdyta 58 finansų institucijų veik­ la. Šalies įmonės prarado priėjimą prie turimų finansinių lėšų ir, siekdamos išsaugoti apyvartinį kapitalą, sustabdė paskolų mokėjimą, t.  y. padidėjo tyčinių, arba kitaip – strateginių, bankrotų skaičius. Norėdamos apsidrausti nuo tolesnių praradimų, įmonės pradėjo atsiimti indėlius ir iš kitų finansų institucijų, sukeldamos užkrato efektą. Siekdamos išvengti tolesnės panikos, šalys pradėjo: 1) teikti valstybines bankų įsipareigojimų garantijas, 2)  likviduoti nemokius bankus ir kompensuoti apdraustus indėlius, 3)  perkelti indėlius į kitus bankus arba 4)  teikti plataus masto likvidumo pagalbą, kad patys bankai galėtų vykdyti turimus įsipareigojimus. Indonezijos pavyzdys parodė, kad ketvirto modelio taikymas yra vengtinas, nes sudėtinga bankų gautos paramos panaudojimo kontrolė labai padidina krizės suvaldymo išlaidas. 1998 m. Tailando centrinis bankas nustatė, kad draudžiamų indėlių mokamos maksimalios palūkanos negali būti daugiau kaip 3 procentiniais punktais didesnės už atitinkamo laikotarpio vidutines palūkanas, mokamas penkių pagrindinių šalies bankų. Taip siekta išvengti agresyvios silpnų bankų konkurencijos indėlių rinkoje, staigaus palūkanų normų lygio kilimo ir indėlių persiskirstymo iš stipresnių bankų į silpnesnius bei su tuo susijusios rizikos perkėlimo valstybei. Pažymėtina, kad, norint sėkmingai suvaldyti krizę, reikia turėti politinės valios, praktinių sugebėjimų ir žinių balansą. Ne mažiau svarbu nustatyti tikslią bankų sistemos būklę ir galimų nuostolių dydį. Tailando centrinis

2001 m. pabaigoje kilus likvidumo krizei, Argentina nustatė atsiimamų indėlių limitą – 1 000 JAV dolerių per mėnesį iš vienos sąskaitos. Apribotas buvo ne tik terminuotojų indėlių, bet ir atsiskaitomųjų sąskaitų naudojimas. 2002 m. viduryje taisyklės buvo sušvelnintos, bet apribojimai atsiimti indėlius grynaisiais pinigais ir toliau galiojo. Vyriausybė pateikė siūlymą pakeisti 8,5 mlrd. JAV dolerių vertės indėlius į 5 arba 10 m. trukmės VVP. Indėlininkams, nesutikusiems įsigyti obligacijų, buvo pasiūlyti bankų sertifikatai, kurie galėjo būti naudojami stambiems sandoriams finansuoti (įsigyti nekilnojamąjį turtą, pirkti automobilius ir pan.). Šios priemonės turėjo padidinti paklausą, kuri krizės metu reikšmingai krito.

59

EUROPOS ŠALIŲ PATIRTIS Norvegijos centrinio banko atlikta 1988– 1993 m. trukusios Skandinavijos bankų krizės apžvalga atskleidžia, kad pagrindinės krizės priežastys buvo finansų institucijų reguliavimo apribojimų sumažinimas, sparčiai didėjęs kreditavimas, kilęs nekilnojamojo turto kainų šuolis ir po jo buvęs nuosmukis. Pradėjus naudoti hibridinį kapitalą, bankų kapitalo kokybė suprastėjo. Hibridinis kapitalas leidžia padidinti kreditavimo apimtį, tačiau nesudaro galimybės prisiimti galimų nuostolių kol bankas vykdo veiklą – nuostoliai gali būti padengiami tik banko likvidavimo metu. Sparčiai plėsdami paskolų portfelį ir konkuruodami tarpusavyje dėl užimamos rinkos dalies, Norvegijoje bankai daugiau kaip 80 procentų paskolų buvo suteikę sektoriams, priklausomiems nuo šalies ekonomikos ciklo. Padidėjusi rizika buvo nevisiškai įvertinta, o pradėjusi lėčiau augti ekonomika paspartino kylančias problemas bankų sektoriuje.

/ 2010

LOTYNŲ AMERIKOS ŠALIŲ PATIRTIS

Iš pradžių tik probleminiams bankams taikyti apribojimai vėliau įsigaliojo ir kituose šalies bankuose. Argentinos patirtis parodė, kad, jei pagrindinė indėlių panikos priežastis yra tik keli maži su problemomis susiduriantys bankai, tikslingiau yra juos iš karto nacionalizuoti, o ne taikyti indėlių atsiėmimo apribojimus visiems bankams. Kai Argentina paskelbė apie 95 mlrd. JAV dolerių valstybės skolos nevykdymą ir valiutos devalvaciją, mažiausiuose kaimyninio Urugvajaus bankuose irgi kilo indėlininkų panika. Prie to prisidėjo ir argentiniečiai, ėmę atsiiminėti Urugvajaus bankuose laikomus pinigus. Siekdama sustabdyti indėlininkų paniką, vyriausybė 2002 m. dviejuose bankuose apribojo 2,2 mlrd. JAV dolerių vertės indėlių atsiėmimą. 2002 m. pirmąjį pusmetį bankų sektorius neteko apie 33 procentų indėlių, todėl buvo manyta, kad trumpalaikis bankų veiklos sustabdymas padės stabilizuoti padėtį. Tačiau indėlių atsiėmimo ribojimai užsitęsė, o tai sukėlė dar didesnį indėlininkų nepasitikėjimą. Tuo metu šalis kentėjo nuo trejus metus trunkančios ekonomikos recesijos, o peso kursas JAV dolerio atžvilgiu buvo netekęs pusės vertės. Padėčiai stabilizuoti buvo pradėtos taikyti atsiskaitomųjų sąskaitų ir indėlių doleriais garantijos, nemokūs bankai uždaryti, o stipresniems paremti panaudota TVF suteikta 1,5 mlrd. JAV dolerių pagalba. Minėtų Lotynų Amerikos šalių patirtis rodo, kad vadinamosios bankų atostogos yra labai neveiksminga priemonė, galinti trukti labai ilgai ir iš esmės pakertanti pasitikėjimą šalies finansų sistema. Dėl šios priežasties indėlių atsiėmimo ribojimas yra vengtinas bankų krizių sprendimo būdas.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

bankas, Azijos krizės metu būdamas atsakingas už finansų institucijų priežiūrą, valstybinės pagalbos teikimą bankams ir uždaromų bankų likvidavimą, taip pat susidūrė su sunkumais pripažįstant komercinių bankų nemokumą ir vietoj bankų likvidavimo priemonės siūlė bankų kapitalo didinimo planus, tikėdamiesi, kad probleminių bankų situacija laikui bėgant pasitaisys. Pietų Korėjos patirtis rodo, kad atsakomybė spręsti finansų sektoriaus krizę, perkelta esamai rinkų priežiūros institucijai, gali sukelti interesų konfliktą, nes institucija neretai yra susijusi su aplinkybėmis, kurios leido bankų sistemai patekti į krizę, o tai reiškia, kad egzistuoja motyvų nepakankamai įvertinti arba neatskleisti tikrojo krizės masto. D. F. Scott (2002) atliktas tyrimas atskleidė, kad Azijos krizės metu, kaip anksčiau buvo stebėta ir kitose šalyse, reguliariose finansinėse ataskaitose nebuvo skirta pakankamai dėmesio pinigų srautų analizei, o priežiūros institucijų stebimi rodikliai nerodė tikrosios bankų paskolų portfelių kokybės ir kapitalo pakankamumo būklės. Ypač prastos kokybės ataskaitas teikė bankai, kurie taikė intensyvią skolinimo susijusiems asmenims politiką. Turėdami galimybę manipuliuoti apskaitos duomenimis, bankai pateikdavo geresnius neveiksnių paskolų rodiklius ir darydavo įtaką priežiūros institucijų stebimam kapitalo pakankamumo normatyvui. Korėjoje, siekiant išvengti tikrosios ir apskaitinės vertės neatitikimų, kurie itin išryškėjo krizės laikotarpiu, nustatyti tikrąją turto vertę ir galimas finansinių operacijų problemas buvo pasamdyta nepriklausoma audito kompanija. Bankai turėjo pateikti tolesnės veiklos planus, buvo atlikta finansų sistemos plėtros ateityje galimybių studija ir sukurtas finansinės analizės modelis, prognozuojantis bankų pelningumą ir kapitalo didinimo poreikį.

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

60

Krizei spręsti šalys rinkosi skirtingas priemones. Norvegijoje, kitaip negu Švedijoje ir Suomijoje, nebuvo vykdoma bankų turto išpirkimo ir valstybės garantijų teikimo programa. Daugiausia dėmesio buvo skiriama bankų kapitalui stiprinti ir rinkos konsolidacijai didinti. Tuo rūpinosi du savanoriški bankų draudimo fondai, kurių veiklos taisyklės, be pagrindinės funkcijos kompensuoti indėlius, numatė ir galimybę investuoti į privačių bankų kapitalą. Krizės metu Norvegijoje buvo uždarytas ir likviduotas tik vienas bankas, visus kitus perėmė didesni, mokūs bankai (Moe, Solheim ir Vale, 2004). Krizei tęsiantis, mažėjant bankų draudimo fondų lėšoms, o privatiems investuotojams vis labiau vengiant investuoti į bankus, siekiant palaikyti pasitikėjimą šalies finansų sistema ir išvengti staigaus kredito pasiūlos sumažėjimo, pagrindinių šalies bankų kapitalo bazę stiprinti 1991 m. ėmėsi įkurtas naujas Valstybinis bankų draudimo fondas. Kapitalo injekcijos buvo daromos laikantis tam tikrų principų – pakeičiama banko vadovybė ir valdyba, akcinis kapitalas mažinamas patiriamų nuostolių dydžiu, mažinamos operacinės išlaidos ir ribojamas banko turto augimas. Tai turėjo užtikrinti, kad bankai, dalyvaujantys valstybės programoje, neįgytų konkurencinio pranašumo prieš kitus bankus. Norvegijos patirtis parodė, kad bankų perėmimas ir kapitalo stiprinimas gali būti veiksminga bankų pertvarkymo priemonė. Valstybės garantijų teikimas leidžia atkurti pasitikėjimą finansų sistema ir nukelia valstybės lėšų poreikį į ateitį, todėl tai yra gana patrauklus variantas šalims, turinčioms sudėtingą valstybės finansų padėtį. Kita vertus, valstybės garantijos gali sukelti moralinės rizikos problemą. Užsitikrinę valstybės paramą ir siekdami atkurti pelningumą, probleminiai bankai gali imtis didelę grąžą žadančių, tačiau labai rizikingų projektų, taip dar labiau padidindami galimas valstybės išlaidas, reikalingas krizei suvaldyti. Suomijoje 1992 m. paskelbta, jog šalis imsis visų priemonių, kad būtų užtikrintas finansų sistemos stabilumas, todėl bankams buvo suteiktos valstybinės bankų įsipareigojimų garantijos, galiojusios šešerius metus. Vyriausybė didino bankų kapitalą, o iš probleminių bankų perimtą blogos kokybės turtą perleido centrinio banko administruojamai turto valdymo kompanijai. Švedijos vyriausybė 1992 m. irgi pradėjo valstybės garantijų programą, o centrinis bankas naudojo dideles užsienio valiutos atsargas likvidumo pagalbai teikti. Apibendrinant Skandinavijos šalių patirtį, pastebima, kad mažiausia krizės suvaldymo kaina tarp trijų valstybių buvo Norvegijoje. Tai lėmė pasirinktos krizės sprendimo priemonės – neteikti valstybės garantijų, nevykdyti vadinamojo blogo turto išpirkimo

programų, o siekti probleminių bankų pardavimo. 2008 m. pabaigoje trijų valstybių pagalbos prireikė bankui „Dexia“. Belgija, Prancūzija ir Liuksemburgas, siekdami užtikrinti tarptautinio banko patikimumą, įgyvendino sudėtingą pagalbos planą, kuris apėmė 6 mlrd. eurų kapitalo injekciją, 150 mlrd. eurų valstybės garantijų programą, Belgijos centrinio banko likvidumo pagalbą ir daugiau negu 16 mlrd. eurų garantijas blogos kokybės turtą valdančiam fondui. Nuo dabartinės finansų krizės nukentėjo ir Vokietijos bankai, agresyviai investavę į JAV išleistas, su nekilnojamuoju turtu susietas prastos kokybės finansines priemones, alternatyvaus investavimo fondus ir kitus didelę grąžą žadėjusius, tačiau labai rizikingus finansinius produktus. Prasidėjus krizei, turimas turtas lėmė didelius nuostolius ir Vokietijos bankai buvo priversti prašyti valstybės kapitalo injekcijų bei likvidumo pagalbos. TVF pastebi, kad pagrindinė bankų Vo­ kietijoje problema buvo decentralizuota priežiūros sistema, nevienalytė indėlių draudimo schema ir aiškaus probleminių bankų restruktūrizavimo plano nebuvimas. Siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą, bus skatinama tolesnė bankų konsolidacija ir stip­rinamas centrinio banko vaidmuo prižiūrint bankų sistemą. Dėl trumpalaikių įsipareigojimų ir ilgalaikių paskolų (apie 44 % jų sudarė paskolos, susijusios su nekilnojamojo turto projektais) nesubalansuotumo 2008 m. su likvidumo problemomis susidūrė Latvijos „Parex“ bankas. Palyginti su 2007 m. lygiu, per krizės įkarštį indėlių „Parex“ banke buvo sumažėję 36 procentais. Likvidumo rodikliui sparčiai mažėjant, 2008 m. gruodžio mėn. nuspręsta laikinai (7 mėn.) fiziniams asmenims apriboti atsiimamų indėlių dydį – iki 35 tūkst. latų per mėnesį. Juridiniams asmenims, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, nustatyti indėlių atsiėmimo apribojimai iki 35 arba 350 tūkst. latų, o didžiausioms įmonėms apribojimai visiškai netaikyti. Finansų ministerija į „Parex“ banką padėjo daugiau kaip 300 mln. latų indėlį, kuris buvo panaudotas įsigyti trumpo laikotarpio VVP, atitinkantiems užstato kriterijus likvidumo paskolai iš Latvijos banko gauti. 2009 m. pabaigoje valstybė, kaip likvidumo pagalbą, banke laikė 622 mln. latų, o banko kapitalui didinti ji iš viso išleido daugiau negu 195 mln. latų. Galutiniam banko restruktūrizavimo planui parengti pasamdyta tarptautinė konsultavimo kompanija. Tikėtina, kad banko geriausios kokybės turtas ir įsipareigojimų dalis bus atskirti ir parduoti privačiam investuotojui. Bankų sektorius Airijoje buvo stiprinamas teikiant valstybės garantijas ir stiprinant bankų kapitalą. Siekdama stabilizuoti bankų

BANKŲ KRIZIŲ KAINA

61

Remiantis TVF Tyrimų departamento surinktais 1970–2007 m. vykusių 42 krizių duomenimis, vidutinė neveiksnių paskolų dalis bankų krizių metu sudaro 25 procentus, o vidutinė didžiausia 1 mėn. indėlių mažėjimo apimtis yra apie 11,2 procento. Staigiausias indėlių kritimas per mėnesį (26,7 %) įvyko 1989 m. Argentinoje, o neveiksnių paskolų rodikliai daugiausia buvo pakilę 1996 m. Bulgarijoje (iki 75 proc.) ir 1998 m. Ukrainoje (iki 62,4 proc.). Krizes patyrusios valstybės bankų kapitalui stiprinti vidutiniškai skiria 6 procentus, o visos bankų krizės suvaldymo kaina vidutiniškai sudaro apie 13 procentų šalies BVP (Laeven ir Valencia, 2008). TVF pastebi, kad neretai krizės metu, pavyzdžiui, 1997 m. krizės Indonezijoje metu, apie 1/3 iš bankų atsiimtų indėlių netrukus vėl grįžta į bankų sistemą, tačiau jie padedami į patikimesnius šalyje veikiančius bankus.

Pasaulio didžiosios šalys (G20) šiuo metu svarsto kredito reitingų agentūrų veiklos, bankų kapitalo didinimo, bankų priežiūros pakeitimus. Siekiama sukurti mechanizmą, priversiantį bankus vykdyti anticiklinę kapitalo politiką, t.  y. ekonomikos augimo laikotarpiu turimą kapitalą didinti, o vėliau, nuosmukio arba krizės metu, jį naudoti susidarantiems nuostoliams dengti. Reikalavimas didinti kapitalą apribotų bankų galimybes vykdyti agresyvią skolinimo politiką, sumažintų turto kainų burbulų susiformavimo tikimybę ir leistų tikėtis ateityje išvengti plataus masto valstybių įsikišimo, gelbstint šalies finansų sistemą. Ketinamas taikyti tarptautinis bankų likvidumo rodiklis užtikrins veiksmingesnę bankų priežiūrą ir suteiks galimybę geriau palyginti bankų prisiimtos rizikos lygį. Siekiant užtikrinti pasaulio finansų sistemų stabilumą, siūloma griežtinti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) prekybos sąlygas, o sistemos mastu svarbias finansų institucijas įpareigoti parengti veiklos tęstinumo ir galimo likvidavimo krizės metu planus. Europos Komisijos iniciatyva steigiama ir nuo 2010 m. vidurio ECB veiklą pradės Europos sisteminės rizikos taryba (angl. European Systemic Risk Board).

/ 2010

VEIKSMAI UŽKIRSTI KELIĄ BANKŲ KRIZĖMS ATEITYJE

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

sistemą ir užtikrinti kredito pasiūlą, valstybė ėmėsi veiksmų gerinti bankų balansų kokybę. 2009 m. įkurta Nacionalinė turto valdymo agentūra (NAMA). Norėdama sumažinti bankų galimus blogų paskolų nuostolius ateityje, agentūra perima dalį bankų turimų paskolų, kurių grąžinimui garantuoti buvo įkeistas nekilnojamasis turtas arba žemė. 2010 m. vasario mėn. vertinimu, planuojamų perimti paskolų balansinė vertė sudarė 82,5 mlrd. eurų. Agentūra perims tiek veiksnias, tiek ir neveiksnias paskolas. Taip siekiama išvengti rizikos, kad bankai valstybei perkeltų tik blogiausios kokybės turtą. Iš banko išperkamų paskolų suma negalės būti didesnė negu diskontuotų pinigų srautų metodu apskaičiuoto banko turto ilgalaikė vertė, o už paskolas bus mokama kaina, apie 35 procentais mažesnė negu jų nominalioji vertė. Turto išpirkimo programa finansuojama išleidžiant valstybės obligacijas. Nors tai didina valstybės bendrąją skolą, ji bus dengiama parduodant perimtą turtą. Prognozuojama, kad 40 procentų perimtų paskolų generuos pinigų srautus ir jie bus pakankami valstybės obligacijų palūkanoms ir agentūros veiklos sąnaudoms padengti. Siekdama apsidrausti ir pasidalyti galimus nuostolius, valstybė 5 procentus sandorio sumos bankams išmokės subordinuotais skolos VP, kurie bus išpirkti tik tuo atveju, jei Nacionalinė turto valdymo agentūra nepatirs papildomų nuostolių. Planuojamas programos galiojimo laikas yra nuo 7 iki 10 m. Tikimasi, kad turto valdymo agentūra atgaus visas įmokėtas lėšas. Priemonių stabilizuoti finansų sektorių prireikė ir Ukrainai. Reaguodamas į kilusią ekonominę krizę, 2008 m. pabaigoje Ukrainos centrinis bankas priėmė nutarimą, kuriame nurodyta šalies komerciniams bankams visus indėlių įsipareigojimus (nepriklausomai nuo indėlių valiutos) vykdyti tik suėjus sutartyje numatytam laikotarpiui. Šis nutarimas buvo priimtas nepaisant to, kad Ukrainos įstatymai numato, jog indėliai turi būti grąžinti pagal pirmą indėlininko pareikalavimą. Komerciniams šalies bankams buvo patarta komunikuoti su klientais ir skatinti juos pratęsti indėlius ilgesniam laikui, pavyzdžiui, siūlyti didėjančias palūkanas už kiekvieną papildomai laikomą indėlio mėnesį. Sprendžiant galimas likvidumo problemas, bankai buvo įpareigoti stebėti grynųjų pinigų išdavimą bankomatuose savo ir kitų bankų klientams, o apie neįprastai staigų grynųjų pinigų atsiėmimo padidėjimą informuoti Ukrainos centrinį banką.

62

Literatūra

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

1. B  ank of Thailand (1998). Procedural Guidelines Respecting Interest Payment. The Bank of Thailand‘s Notifications No 1514/2541. 2. Brierley P. (2009). The UK Special Resolution Regime for failing banks in an international context. Bank of England. 3. Europa (2010). State aid: Commission approves restructuring plan for Dexia. 4. European Commission (2010). Establishment of a National Asset Management Agency (NAMA), State Aid N725/2009 – Ireland. 5. FDIC: Failures and Assistance Transactions (2010). http://www2.fdic.gov/hsob/ SelectRpt.asp?EntryTyp=30 6. IMF (2010). Global Financial Stability Report. 7. IMF Survey (2010). Modest Recovery in Store for Germany.

8. L aeven L., Valencia F. (2008). Systemic Banking Crises: A New Database. IMF Working Paper. 9. Moe T. G., Solheim J. A., Vale B. (2004). The Norwegian Banking Crisis. Norges Banks Occasional Papers No 33. 10. National Asset Management Agency (2009). Annex I – Questions and Answers in Relation to the National Asset Management Agency (NAMA) Initiative. 11. Reinhart Carmen M., Rogoff Kenneth S. (2009). This Time is Different: Eight Centuries of Financial Folly. Princeton University Press. 12. Scott David F. (2002). A Practical Guide to Managing Systemic Financial Crises: A  Review of Approaches taken in Indonesia, the Republic of Korea and Thailand. World Bank Policy Research Working Paper No 2843.

73 pav. Būsto įperkamumo rodikliai, apskaičiuoti neatsižvelgiant į skolinimo sąlygas rinkoje

Remiantis tarptautinėje praktikoje paplitusia metodika64, būsto įperkamumo indeksas, atsižvelgiant į rinkoje susiklosčiusias skolinimo sąlygas, apskaičiuojamas pagal šią formulę: , (1)

. (2) Pastaraisiais metais, keičiantis bankų rizikos vertinimui, skolininkams taikomas paskolos ir užstato santykis ne kartą keitėsi66. Norint skirtingiems laikotarpiams taikyti skirtingus pradinės įmokos kriterijus, iškyla problema, nes kuo mažesnė pradinė įmoka, tuo didesnė paskolos suma, kuriai grąžinti namų ūkis turi skirti didesnę dalį savo pajamų. Intuityviai svarstant, mažesnė pradinės įmokos dalis savotiškai palengvina namų ūkių būsto pirkimą, kadangi retas namų ūkis turi sukaupęs reikiamą pradinę įmoką. Siekiant išvengti minėtos problemos ir atsižvelgti į pradinės įmokos svarbą skaičiuojant būsto įperkamumo indeksą, daromas pataisymas, kuriuo numatoma, kiek laiko (T, šį laiką atimsime iš bendro paskolos termino) namų ūkis turėtų taupyti pradinei įmokai (daroma prielaida, kad namų ūkis 30 % savo pajamų (IS = 0,3) skiria pradinei įmokai taupyti ir kas mėnesį investuoja į sutarto termino indėlius, kurių palūkanų norma yra pastovi). Laikas skaičiuojamas pagal šią formulę: . (3)

 Trimbath S. ir Montoya J. Housing Affordability in Three Dimensions: Price, Income and Interest rates. 66  Įvertintas ekspertiškai remiantis bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatais. 65

  National Association of Realtors.

64

63

/ 2010

Norint atsakyti į klausimą, kokios yra pirkėjų galimybės įsigyti būstą, reikėtų įvertinti gyventojų lūkesčius ir finansines galimybes (perkamąją galią). Pastaruoju metu būsto įperkamumo indeksas susilaukia nemažai dėmesio kaip rodiklis, įvertinantis pagrindinius perkamajai galiai įtaką darančius veiksnius: būsto kainų, gyventojų pajamų ir skolinimo sąlygų lygį šalyje. Būsto įperkamumo rodikliai yra dviejų rūšių: skaičiuojant pirmuosius, neatsižvelgiama į paskolų būstui įsigyti teikimo sąlygas, o antruosius – daroma prielaida, kad dėl paskolos būstui įsigyti dažniausiai kreipiamasi į finansų institucijas – atsižvelgiama į paskolų teikimo sąlygas. Tik būsto kainas ir gyventojų pajamas apimantys rodikliai vertinami kaip būsto įperkamumo rodikliai, apskaičiuojami neatsižvelgiant į rinkoje susiklosčiusias kreditavimo sąlygas. Šiai rodiklių kategorijai priskiriami: vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės būsto kainos santykis, vidutinės būsto kainos ir BVP vienam gyventojui santykis, vidutinio nuomos mokesčio ir vidutinės būsto pardavimo kainos santykis. Analizuojant šiuos rodik­ lius, galima įvertinti gyventojų perkamąją galią.

kurioje: HAI – būsto įperkamumo indeksas; DI – vidutinės gyventojo pajamos (skaičiavimams naudosime Statistikos departamento skelbiamą vidutinį gyventojų neto darbo užmokestį); Q – narių skaičius namų ūkyje (daroma prielaida, kad namų ūkyje yra du dirbantys asmenys); P – būsto kaina (daroma prielaida, kad namų ūkis nori įsigyti vidutiniškai kainuojantį 60 m² būstą); LTV – dalis būsto vertės, kuriai apmokėti imama paskola iš banko; IR – mėnesinė palūkanų norma (svertinė, pagal struktūrą valiutomis, Lietuvos banko skelbiamų suteiktų naujų paskolų būstui įsigyti palūkanų norma); Y – paskolos grąžinimo laikotarpis (remiantis namų ūkių, turinčių paskolą būstui įsigyti apklausos rezultatais, dažniausiai paskolų grąžinimo terminas yra 20 metų); QI – namų ūkio pajamų dalis, skiriama paskolos grąžinimui. S. Trimbath ir J. Montoya65 siūlo šiek tiek kitokią būsto įperkamumo indekso formulę (apskaičiuotas dydis parodo, kokią dalį pajamų namų ūkis turėtų sumokėti už paskolą būstui įsigyti).

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

3 priedas. Gyventojų perkamosios galios vertinimas – kokios pirkėjų galimybės įsigyti būstą?

64

Tokia laiko „nuobauda“ trumpina galimos paskolos terminą, kadangi kuo pradinės įmokos dalis turi būti didesnė, tuo ilgiau tenka taupyti prieš kreipiantis į banką dėl paskolos. Trumpesnis paskolos laikotarpis didina įmoką ir savo ruožtu mažina gyventojų būsto įperkamumo galimybes. Atsižvelgus į visus pakoregavimus, būsto įperkamumo indekso formulė yra tokia:

. (4)

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

74 pav. Būsto įperkamumo indeksas67 ir pradinės įmokos taupymo laikas

  Apskaičiuotas pagal 4 formulę.

67

Apskaičiavus būsto įperkamumo indeksą, matyti, kad nuo 2008 m. pradžios gyventojų galimybės įsigyti būstą svariai pagerėjo ir artėja prie normalaus ir priimtino įperkamumo lygio, atitinkančio ekonomikos išsivystymo lygį ir esamą situaciją. Didžiausią teigiamą įtaką būsto įperkamumo indekso pagerėjimui darė kritusios nekilnojamojo turto kainos ir praktiškai nedidėjusios suteiktų naujų paskolų palūkanų normos, kurios atsvėrė neigiamą mažėjusio gyventojų darbo užmokesčio poveikį. Didėjęs pradinės įmokos reikalavimas ilgino jos taupymo laiką ir trumpino paskolos grąžinimo laikotarpį, tačiau mažino paskolos sumą, o kartu ir mėnesinę įmoką. Sumažėjusios įmokos lėmė geresnį būsto įperkamumo indeksą, tačiau kartu tapo sudėtingiau įsigyti būstą dėl poreikio sutaupyti didesnę pradinę įmoką. Be to, apskaičiuojant indeksą, neatsižvelgiama į nedarbo lygį, kuris 2009 m. šalyje labai padidėjo ir savo ruožtu mažino gyventojų norą ir galimybes skolintis būsto įsigijimo reikmėms.

1 lentelė. Pagrindiniai finansinio stabilumo indikatoriai

65

(procentais) 2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

16,3

15,6

14,8

13,3

12,4

10,3

10,8

10,9

12,9

14,2

12,7 10,5

12,7 10,2

12,1 10,9

11,1 10,5

10,2 9,5

8,9 7,9

7,8 7,6

7,7 7,9

10,2 9,2

10,4 7,9

27,5

19,8

19,9

10,1

9,2

–2,5

0,7

2,9

…

…

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

0,57 0,57 1,37

1,04 0,54 1,90

1,18 0,60 1,49

… … …

… … …

…

…

…

…

…

…

…

…

4,55

19,29

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

5,64 1,94 5,23

26,17 5,64 13,84

…

…

…

…

…

…

…

…

3,41

15,77

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

4,37 1,31 2,66

21,99 3,94 6,44

…

…

…

…

…

…

…

…

1,14

3,53

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

1,27 0,63 2,57

4,18 1,70 7,40

3,99

2,83

1,42

0,81

0,86

0,89

0,89

0,74

1,20

7,16

… … …

… … …

… … …

… … …

… … …

1,03 0,22 1,62

1,07 0,23 1,51

0,89 0,30 1,18

1,46 0,41 2,44

9,71 1,81 7,58

39,5

41,7

26,8

33,8

39,9

146,5

92,5

72,2

26,5

37,1

5,01 0,41

–1,20 –0,17

9,80 0,93

13,37 1,26

13,52 1,20

13,58 1,04

20,29 1,32

25,93 1,71

54,3

51,6

48,9

46,3

48,1

50,8

52,0

55,8

62,2

50,4

11,9

9,6

14,8

10,8

8,6

8,3

9,0

8,1

3,2

14,1

45,9

43,0

44,7

41,0

40,5

41,2

41,4

43,6

42,4

39,8

49,7

48,0

42,0

42,4

41,7

42,9

41,9

43,5

39,0

49,9

32,4

32,4

29,3

27,7

28,3

26,9

24,1

21,9

18,6

23,7

72,9

75,0

77,9

72,4

74,2

67,5

61,9

54,2

51,4

50,5

385

196

62

59

49

5

7

230

700

320

154,1

147,5

136,8

107,6

102,5

88,2

77,8

66,4

53,5

66,9

99,9

92,2

85,1

81,8

70,7

60,3

51,0

37,0

39,8

41,1

45,1

47,1

51,3

60,6

64,0

67,3

70,9

74,1

79,6

72,8

9,7

9,9

13,8

18,0

23,8

28,3

35,2

39,2

40,0

43,9

13,54 –48,42 1,01 –4,23

/ 2010

2000

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

Finansinio stabilumo indikatoriai Kapitalas Kapitalo pakankamumas1, 2 Pirmojo lygio kapitalo pakankamumas1, 2 Kapitalo ir turto santykis1 Turto kokybė Neveiksnių paskolų ir visų paskolų (išskyrus tarpbankines paskolas) santykis3 iš jų: paskolos verslui3 paskolos būstui įsigyti3 vartojimo paskolos3 Neveiksnių paskolų ir visų paskolų (išskyrus tarpbankines paskolas) santykis 4 iš jų: paskolos verslui paskolos būstui įsigyti vartojimo paskolos Nuvertėjusių paskolų ir visų paskolų (išskyrus tarpbankines paskolas) santykis 4 iš jų: paskolos verslui paskolos būstui įsigyti vartojimo paskolos Nenuvertėjusių paskolų, uždelstų ilgiau kaip 60 d., ir visų paskolų (išskyrus tarpbankines paskolas) santykis 4 iš jų: paskolos verslui paskolos būstui įsigyti vartojimo paskolos Paskolų nuvertėjimo nuostolių ir visų paskolų (išskyrus tarpbankines paskolas) santykis5, 6 iš jų: paskolos verslui6 paskolos būstui įsigyti6 vartojimo paskolos6 Paskolų nuvertėjimo nuostolių ir neveiksnių paskolų santykis2, 3, 5, 6 Pajamos ir pelningumas Nuosavybės grąža1, 7 Turto grąža7 Grynųjų palūkanų pajamų ir visų pajamų santykis Pelnas (nuostolis) iš prekybos veiklos ir operacijų užsienio valiuta ir visų pajamų santykis Personalo išlaidų ir visų ne palūkanų išlaidų santykis Likvidumas Likvidumo santykis (likvidaus turto ir einamųjų įsipareigojimų santykis)8 Likvidaus turto ir viso turto santykis8 Einamųjų įsipareigojimų ir visų įsipareigojimų santykis7 3 mėn. VILIBOR ir EURIBOR skirtumas, baziniais punktais9 Indėlių ir visų paskolų (išskyrus tarpbankines paskolas) santykis Trumpalaikių įsipareigojimų bankams ir visų įsipareigojimų bankams santykis10 Turtas Paskolų (išskyrus tarpbankines paskolas) ir turto santykis Namų ūkių paskolų ir visų paskolų (išskyrus tarpbankines paskolas) santykis

Finansinio stabilumo indikatoriai Nefinansinių įmonių paskolų ir visų paskolų (išskyrus tarpbankines paskolas) santykis Skolos vertybinių popierių ir turto santykis Vyriausybių skolos vertybinių popierių ir turto santykis Vyriausybių skolos vertybinių popierių ir visų vertybinių popierių santykis Nerezidentams suteiktų paskolų ir visų paskolų (išskyrus tarpbankines paskolas) santykis Įsipareigojimai Įsipareigojimų ir turto santykis Indėlių ir visų įsipareigojimų santykis Rezidentų indėlių ir visų indėlių santykis Fizinių asmenų indėlių ir visų indėlių santykis Privačių nefinansinių įmonių indėlių ir visų indėlių santykis Įsipareigojimų bankams ir visų įsipareigojimų santykis Įsipareigojimų patronuojančiųjų bankų grupės bankams ir visų įsipareigojimų bankams santykis Įsipareigojimų patronuojančiųjų bankų grupės bankams ir visų įsipareigojimų santykis Įsipareigojimų patronuojančiųjų bankų grupės bankams ir visų įsipareigojimų nerezidentams santykis Nerezidentų turtas ir įsipareigojimai Nerezidentų turto ir viso turto santykis Nerezidentų įsipareigojimų ir viso turto santykis Grynųjų nerezidentų įsipareigojimų ir turto santykis Valiutos kursų pokyčių rizika Užsienio valiuta išreikšto turto ir viso turto santykis11 Užsienio valiuta išreikštų paskolų ir visų paskolų (išskyrus tarpbankines paskolas) santykis11 Užsienio valiuta išreikštų įsipareigojimų ir visų įsipareigojimų santykis11 Užsienio valiuta išreikštų indėlių ir visų indėlių santykis11 Grynosios atvirosios pozicijos užsienio valiuta ir reguliacinio kapitalo santykis1, 2

66

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

67,6

66,6

67,5

64,9

59,1

51,7

53,3

51,3

52,3

50,4

14,3

16,3

19,6

14,6

11,4

11,4

11,4

9,1

6,7

9,2

10,2

12,9

15,2

11,9

9,3

7,9

8,4

4,4

3,2

5,9

71,6

79,3

77,4

81,2

82,2

69,7

73,7

48,0

47,8

64,0

4,7

5,0

3,9

2,2

1,0

1,4

1,8

2,0

2,3

3,1

89,5

90,1

89,5

90,2

91,3

92,8

92,9

92,7

92,4

94,0

77,6

77,2

78,5

72,3

71,9

64,0

59,4

53,1

46,1

51,8

95,9

95,4

94,9

93,9

92,4

90,6

91,3

91,3

94,6

94,7

55,5

59,6

56,9

54,9

51,3

51,7

55,0

56,9

63,1

60,3

27,2

28,8

31,1

31,4

33,6

36,1

32,3

31,0

27,7

27,7

10,7

14,0

15,0

22,8

22,5

30,6

32,5

37,7

47,0

40,8

…

…

…

…

…

78,9

88,3

92,6

94,7

95,4

…

…

…

…

…

24,1

28,7

34,9

44,5

39,0

…

…

…

…

…

66,1

71,5

77,0

85,3

84,3

20,3

18,3

13,0

11,0

15,6

16,1

16,5

14,8

11,9

17,4

17,9

18,7

18,3

25,1

26,1

33,9

37,3

42,0

48,3

43,5

-2,5

0,5

5,3

14,1

10,6

17,8

20,8

27,2

36,4

26,1

53,7

51,3

45,3

49,1

57,2

61,7

55,9

57,3

64,5

72,9

66,8

60,9

51,5

54,6

58,3

65,8

52,8

55,6

64,6

73,9

54,1

52,3

44,5

46,0

45,5

51,6

51,9

56,2

63,3

61,6

…

…

…

…

…

…

…

27,3

29,1

34,0

3,76

1,94

–1,47

10,80

–1,88

–0,96

–1,39

–2,43

0,39

0,84

Šaltinis: Lietuvos banko apskaičiavimai. Pastabos: 1. Pateikti rodikliai apskaičiuoti remiantis bankų solo pagrindu apskaičiuotomis priežiūrinėmis finansinėmis ataskaitomis, t. y. nenaudojamos tarptautiniu ir tarpsektoriniu būdu konsoliduotos ataskaitos, ir apima visus šalyje veikiančius bankus bei užsienio banko filialus, jei nėra pažymėta priešingai; 2. Nuo 2008 m. pradžios finansiniai duomenys renkami naudojant bendras ES FINREP ataskaitas. Tai gali turėti poveikį kai kurių rodiklių reikšmei, todėl į tai būtina atsižvelgti analizuojant ilgesnę laiko eilutę ir 3. Trumpas laikotarpis yra laikotarpis iki 1 m. Be užsienio bankų filialų. Remiantis kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138. 3 Nuo 2005 m. pabaigos iki 2008 m. neveiksnios paskolos buvo apibrėžiamos kaip paskolos, kurių periodiniai mokėjimai yra uždelsti ilgiau kaip 60 d. (į šį rodiklį buvo įtraukiamos ir nuvertėjusios paskolos, uždelstos ilgiau kaip 60 d.). 4 Nuo 2008 m. vidurio neveiksnios paskolos yra tos paskolos, kurių periodiniai mokėjimai yra uždelsti ilgiau kaip 60 d., tačiau nenuvertėjusios paskolos ir nuvertėjusios paskolos (paskolos, kurioms sudaryti specialieji atidėjiniai). Naujas neveiksnių paskolų apibrėžimas nepalyginamas su senesniu. 5 Iki 2004 m. specialieji atidėjiniai apima atidėjinius bendrai portfelio rizikai padengti. 6 Specialieji atidėjiniai apima atidėjinius, sudarytus bendrai ir individualiai vertinamam turtui. 7 Grynasis pelnas (nuostolis). 8 Likvidaus turto ir einamųjų įsipareigojimų apibrėžimai pateikti Likvidumo santykio apskaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2004 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1. 9 L aikotarpio pabaigos duomenys. 10 Iki 2007 m. pabaigos rodiklis apima lėšas iš bankų ir kitų finansų įmonių. Nuo 2000 iki 2007 m. lėšų iš finansų įmonių ir lėšų iš bankų bei finansų įmonių sumažėjo nuo 10 iki 3 %. 11 Didžioji dalis užsienio valiuta išreikštų paskolų ir įsipareigojimų yra eurais. Atsižvelgiant į taikomą palaikomą fiksuotą lito ir euro kursą, valiutos kurso rizika turėtų būti vertinama atitinkamai. 1

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

2

2 lentelė. Pagrindiniai nefinansinių įmonių veiklos rodikliai

Ekonominės veiklos rūšis

1

Pelningumas2

Finansinis svertas3

67

Palūkanų mokėjimo rodiklis 4 2008 2009

Galimybės dengti įsiskolinimą5 2008 2009

2008

2009

2008

2009

2,0

–1,2

n. d.

n. d.

3,8

4,3

n. d.

25,9

4,3

28,5

42,0

5,7

1,9

Apdirbamoji gamyba

2,3

0,2

105,4

93,9

2,2

Energijos tiekimas

1,9

–12,1

41,0

38,8

Vandens tiekimas

3,6

1,4

34,7

Statyba

6,4

–4,9

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

3,4

Transportas ir saugojimas

2,0

Miškininkystė ir žuvininkystė Kasyba ir karjerų eksploatavimas

Bankroto tikimybė6 2008

2009

n. d.

9,7

6,8

222,1

65,1

1,6

2,8

1,1

37,1

27,5

3,9

6,0

2,1

–10,6

82,1

5,3

0,5

1,0

34,1

2,8

1,7

59,3

62,0

1,6

1,5

150,2

140,5

4,7

0,0

47,3

3,4

3,6

7,1

0,9

177,1

158,2

2,6

1,4

43,4

22,5

1,9

2,9

–0,7

83,6

68,9

1,7

0,7

45,9

44,0

2,1

6,8

–7,1 204,8

252,1

1,0

–0,3

11,3

59,9

2,7

3,2

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos

–0,4

Informacija ir ryšiai

12,4

7,9

80,3

72,2

4,7

3,3

83,5

74,6

0,6

1,7

Nekilnojamojo turto operacijos

16,6

–12,6

112,2

137,8

1,6

0,7

13,2

3,5

0,8

2,4

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

5,3

–26,7

19,1

15,4

1,2

0,6

39,3

–32,5

0,8

2,0

Švietimas

5,3

11,5

78,8

35,2

2,0

10,2

57,9

171,0

0,0

1,2

Iš viso

3,9

–1,2

88,1

74,6

2,2

0,7

40,0

19,8

2,3

4,0

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko apskaičiavimai. Kai kurių ekonominių veiklos rūšių pavadinimai yra sutrumpinti. Pelno prieš apmokestinimą ir pardavimų santykis per laikotarpį, procentais. Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis laikotarpio pabaigoje, procentais. 4 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ir ūkinės veiklos bei finansinės ir investicinės veiklos pajamų santykis per laikotarpį, kartais. 5 Pelno prieš mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą per laikotarpį ir finansinių skolų laikotarpio pabaigoje santykis, procentais. 6 Pradėtų bankroto procedūrų skaičiaus per metus ir įmonių skaičiaus laikotarpio pabaigoje santykis, procentais. 1 2

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

/ 2010

3

/ 2010

14 9 5 67 1 11 18 6 12 118 13 13 1 33 58 … 37 28 9 266 … … …

skaičius

80 990 74 334 6 656 655 142 10 857 3 486 1 717 1 769 2 696 141 83 21 1 241 1 211 … 1 791 1 687 104 10 0618 26 950 23 796 3 154

mln. Lt

2007 turtas pokytis per dalis, % metus, % 80,5 37,5 73,9 36,0 6,6 56,3 0,7 41,8 0,1 29,1 10,8 45,1 3,5 26,9 1,7 38,4 1,8 17,5 2,7 63,6 0,1 –10,0 0,1 54,2 0,0 –40,3 1,2 57,2 1,2 97,1 … … 1,8 82,9 1,7 86,4 0,1 40,5 100,0 39,1 … –9,9 … –10,6 … –5,0 82,1 75,3 6,7 0,7 0,1 11,0 3,5 1,7 1,8 2,7 0,1 0,1 0,0 1,3 1,2 … 1,8 1,7 0,1 102,0 27,3 24,1 3,2

palyginti su BVP, %

Šaltiniai: DPK, VPK, Lietuvos lizingo asociacija, Lietuvos bankų asociacija, Statistikos departamentas ir Lietuvos banko apskaičiavimai.

Bankai Bankai, išskyrus užsienio šalių bankų filialus Užsienio šalių bankų filialai Kredito unijos Centrinė kredito unija Lizingo bendrovės Draudimo rinka Gyvybės draudimo bendrovės Ne gyvybės draudimo bendrovės Kapitalo rinkos dalyviai Finansų maklerio įmonės Valdymo įmonės Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės Investiciniai fondai Užsienio kolektyvinio investavimo subjektai Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės Pensijų fondai II pakopos pensijų fondai III pakopos pensijų fondai Finansų sistema VP rinkos kapitalizacija Listinguojamosios akcijos Listinguojamieji skolos VP

3 lentelė. Lietuvos finansų sistema

FINANSINIO STABILUMO APŽVALGA

16 9 7 67 1 11 17 6 11 124 12 14 1 34 63 … 38 29 9 274 … … …

skaičius

89 785 73 693 16 056 795 137 11 337 3 487 1537 1951 993 54 83 6 381 470 … 2 311 2251 61 108 847 11 999 9 004 2 995

mln. Lt

2008 turtas pokytis per dalis, % metus, % 82,5 10,9 67,7 –0,9 14,8 141,2 0,7 21,3 0,1 –3,0 10,4 4,4 3,2 0,0 1,4 –10,5 1,8 10,3 0,9 –63,1 0,0 –61,6 0,1 0,0 0,0 –72,8 0,4 –69,3 0,4 –61,2 … … 2,1 29,1 2,1 33,4 0,1 –41,4 100,0 8,2 … –55,5 … –62,2 … –5,0 80,7 66,3 14,4 0,7 0,1 10,2 3,1 1,4 1,8 0,9 0,0 0,1 0,0 0,3 0,4 … 2,1 2,0 0,1 97,9 10,8 8,1 2,7

palyginti su BVP, % 17 9 8 67 1 9 15 6 9 126 10 13 1 34 68 … 38 29 9 273 … … …

skaičius

84 273 69 098 15 175 933 205 8 437 3 345 1 850 1 495 1 424 41 78 7 440 858 … 3 342 3262 80 101 958 14 906 11 116 3 790

mln. Lt

2009 turtas pokytis per dalis, % metus, % 82,7 –6,1 67,8 –6,2 14,9 –5,5 0,9 17,4 0,2 49,4 8,3 –25,6 3,3 –4,1 1,8 20,4 1,5 –23,4 1,4 43,3 0,0 –23,5 0,1 –6,1 0,0 16,1 0,4 15,6 0,8 82,5 … … 3,3 44,6 3,2 44,9 0,1 30,5 100,0 –6,3 … 24,2 … 23,5 … 26,5

91,3 74,8 16,4 1,0 0,2 9,1 3,6 2,0 1,6 1,5 0,0 0,1 0,0 0,5 0,9 … 3,6 3,5 0,1 110,4 16,1 12,0 4,1

palyginti su BVP, %

68